Pereiti prie turinio

Apeliacinis skundas Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017

Apeliacinis skundas

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimo

civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017

                                                                                         

2017-07-11

Vilnius

 

  1. Mums, Sodininkų bendrijos „Žaluma“ (toliau – Žaluma arba Bendrija) nariams, tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017 (toliau – Sprendimas) yra išnagrinėta civilinė byla pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai bei kai kuriems Bendrijos nariams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.
  2. Mes Bendrijoje nuosavybės teise valdome žemės sklypus ir esame šios Bendrijos nariai (įrodymai pridedami). Taip pat esame vieno iš Bendrijos valdymo organų – Bendrijos narių susirinkimo – atstovai. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypą (kadastrinis Nr.  4124/0607:783, unikalus Nr. 4400­4105­6733, esantį Brinkiškių km., Dūkštų sen., Vilniaus raj. projektinis Nr. 1G) (toliau – Sklypas). Šis Sklypas įsigytas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais, bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai – Bendrijos narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, o taip pat už mūsų bendras lėšas (Bendrijos narių mokesčius), Sklypo įsigijimo sandorio ginčijimas tiesiogiai lietė mūsų teises ir teisėtus interesus. Taip pat pažymime, kad esame Bendrijos valdymo organo nariai, kurių išimtinei kompetencijai priklauso sprendimų dėl Sklypo įsigijimo iš valstybės priėmimas, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog Sprendimas liečia ir mūsų teises bei teisėtus interesus.
  3. Byloje mes nebuvome įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl manome, kad skundžiamu Sprendimu teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. laikoma absoliučiu Sprendimo negaliojimo pagrindu. Toliau pateikiame argumentus, patvirtinančius absoliutų Sprendimo negaliojimą.

 

Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą patvirtinantys argumentai

 

  1. Mums yra žinoma, kad dalis Bendrijos narių Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, ir teismas, tenkinamas tokį narių prašymą, į bylą trečiaisiais asmenimis įstojo ieškovo pusėje įtraukė Bendrijos narius L. S., V. Š., A. S. S., M.K.
  2. Iš Bendrijos pirmininko, kuris byloje dalyvavo kaip atsakovas, mes gavome informaciją apie tai, kad teismas atsisakė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kitus Bendrijos narius. Kaip mums tapo žinoma, Bendrijos atstovas advokatas Gytis Mekionis 2017-04-28 vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą visus Bendrijos narius trečiaisiais asmenimis, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos visų Bendrijos narių teisėms ir pareigoms. Teismas tenkino tokį prašymą ir nutarė įpareigoti Bendrijos atstovą per 10 d. pateikti Bendrijos narių duomenis.
  3. Vykdydamas teismo įpareigojimą, Bendrijos atstovas teismui 2017-05-10 pateikė Bendrijos narių sąrašą su duomenimis apie nuosavybės teise valdomus sklypus. Taip pat, papildomai prie 2017-­05­-10 pateiktų duomenų apie trečiuosius asmenis, 2017-05-15 pateikė Bendrijos narių duomenis apie jų gyvenamąsias vietas.
  4. Tačiau teismas 2017-05-17 nutartimi pakeitė 2017-04-28 vykusio teismo posėdžio metu priimtą protokolinę nutartį ir atsisakė tenkinti prašymą įtraukti į bylą visus Bendrijos narius. Teismas atsisakymą motyvavo tuo, kad advokatas neva nepateikė duomenų apie Bendrijos narius. Nepaisant to, kad Bendrijoje yra apie 700 narių ir Bendrija nekaupia duomenų apie narių asmens kodus bei visų narių faktines gyvenamąsias vietas (Bendrijoje saugomi duomenys tik apie narių vardus, pavardes ir jų valdomus sklypus Bendrijoje, ko pakanka dalyvavimui Bendrijos veikloje ir nario mokesčių surinkimui), Bendrijos atstovas teismui pateikė duomenis, kuriuos jam buvo įmanoma gauti, t. y. išrašą iš NTR, kuris patvirtina Bendrijos narių sąrašą bei nuosavybės teise Bendrijoje valdomus sklypus, taip pat duomenis apie Bendrijai žinomas faktines narių gyvenamąsias vietas. Būtent teismas turi neribotą prieigą prie Gyventojų registro ir duomenis apie Bendrijos narių asmens kodus ir/ar kitą trūkstamą informaciją galėjo gauti tikslu, kad viešąjį interesą turinčioje byloje būtų surinkti, jo nuomone, trūkstami duomenys (CPK 179 str. 2 d., 3 d.). Įvertintina tai, kad Bendrijos atstovas kooperavosi su teismu, rinko ir teikė teismui duomenis, kurių jis prašė nepaisant gana glausto termino (10 dienų, įvertinus, kad Bendrijoje yra virš 800 narių, yra išties trumpas terminas pateikti visus kontaktinius duomenis apie narius, kai pati Bendrija tokių duomenų nekaupia ir nesaugo). Taigi, teismas 2017-05-17 nutartimi sudarė sąlygas tam, kad būtų padarytas esminis proceso pažeidimas, t. y. byla būtų išnagrinėta nedalyvaujant asmenims, kurių teises ir interesus liečia bylos dalykas, nepaisant, jog teismas turėjo visas galimybes imtis būtinų priemonių gauti trūkstamiems duomenims apie Bendrijos narius, o taip pat pasinaudoti kitomis CPK numatytomis procesinėmis priemonėmis, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu asmenims, kai nežinomi tikslūs tų asmenų duomenys (CPK 129, 130 str.)
  5. Pabrėžiame, kad po 2017-05-17 teismo nutarties priėmimo, dalis Bendrijos narių, kurie savo iniciatyva aktyviau domėjosi tuo, kas vyksta Bendrijoje ir žinojo apie nagrinėjamą bylą, 2017-06-05 vykusio teismo posėdžio metu per Bendrijos atstovą advokatą Gytį Mekionį pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Tačiau teismas posėdžio metu nurodė, kad advokatas Gytis Mekionis nėra minėtų trečiųjų asmenų įgaliotas atstovas, todėl teismas tokio pareiškimo posėdžio metu nepriėmė, nors teismo raštinėje analogišką dokumentą būtų galėjęs pateikti bet kuris asmuo ir advokatas paprasčiausiai norėjo dokumentą pateikti tiesiogiai į bylą, kad būtų operatyviau. Iškart po posėdžio minėtas pareiškimas buvo registruotas teismo dokumentų priėmimo skyriuje, tačiau bylą nagrinėjantis teismas trečiųjų asmenų pareiškimą 2016-06-26 nutartimi atsisakė priimti. Minėta nutartis motyvuota tokiais argumentais: „<..> iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjų prašymas užregistruotas teisme 2017 m. birželio 5 d. 16:41 val., kai tuo tarpu teismo posėdis civilinėje byloje paskirtas 2017 m. birželio 5 d. 10:00  , jis truko iki 12:41 val.; civilinė byla buvo išnagrinėta, o procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2017 m. birželio 26 d. 15:00 val. Teismo vertinimu, toks pareiškėjų procesinis elgesys nėra suderinamas su proceso koncentracijos principu, kadangi prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis pateiktas išnagrinėjus civilinę  bylą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (CPK 7  straipsnis, 257 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjai turėjo visas galimybes teikti pareiškimą dėl įstojimo trečiaisiais asmenimis anksčiau, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas yra viešas, o apie teismo posėdžius buvo skelbiama viešai“.
  6. Taigi, matyti, kad teismas visiškai formaliai ir tendencingai ėmėsi veiksmų, kurie užkirto kelią Bendrijos nariams byloje dalyvauti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu. Pažymėtina, kad teismas vieniems Bendrijos nariams sudarė sąlygas įstoti į bylą, kitiems tokias galimybes apribojo visiškai formaliai ir iš esmės pažeisdamas Bendrijos narių teisėtus interesus.
  7. Vis dėlto, manome, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai veikia mūsų ir kitų, prie šio apeliacinio skundo nebūtinai prisidėjusių, apie bylą galimai net nežinančių Bendrijos narių teises bei interesus, todėl Bendrijos nariai privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šią poziciją, visų pirma, patvirtina tai, kad Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo Sklypą Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais. Šis Sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai – narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, o taip pat už mūsų bendras lėšas (Bendrijos narių mokesčius), Sklypo įsigijimo sandorio ginčijimas tiesiogiai lietė mūsų teises ir teisėtus interesus.
  8. Taip pat pažymime, kad Bendrijos nariai yra Bendrijos valdymo organo atstovai, dalyvavę/turėję išimtinę teisę spręsti dėl Sklypo įsigijimo iš valstybės, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog Sprendimas liečia ir mūsų teises bei teisėtus interesus.
  9. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 14). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ15 str. 1 d. Šios dalies 8 ir 15 punktuose nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti dėl disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarkos; mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimų. Šios nuostatos reikšmingos keletu aspektų. Pirma, jos reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, tai patvirtina, kad civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos bendro naudojimo objektų įsigijimo, disponavimo, nuosavybės teisių panaikinimo (šiuo atveju – Sklypo įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu), yra išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas, kas reiškia, kad jis liečia visų Bendrijos narių interesus.
  10. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visus sprendimus, kuriuos įgyvendindama Bendrija iš valstybės įsigijo ginčo Sklypą, priėmė būtent Bendrijos narių susirinkimas. Tai patvirtina, kad narių susirinkimas tokiu būdu įgyvendino savo išimtinę įstatymo nustatytą diskreciją, o civilinė byla klausimu, kuris susijęs su narių išimtinių teisių įgyvendinimu, neabejotinai liečia narių interesus.
  11. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, nurodančią, kada byloje nepakanka vien tik bendrijos dalyvavimo ir kada yra būtinas ir bendrijos narių dalyvavimas. Pagal šią praktiką, kai byloje yra ginčijamas klausimas, susijęs su bendrija, bet turintis įtakos visiems bendrijos nariams, kurie turi teisę spręsti dėl byloje ginčijamo klausimo, jie turi materialinį bei procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Todėl pagal šią kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama byla dėl Bendrijos narių sprendimus dėl Sklypo įsigijimo įgyvendinančių sandorių, turinčių įtakos visiems Bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkams, Bendrijos nariai turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje. CPK 37 str. 1 d. nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys – tai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tokį suinteresuotumą turi visi žemės sklypų, aptenkančių į Bendrijos teritoriją, savininkai, esantys Bendrijos valdymo organo (Bendrijos narių susirinkimo) nariai, turėję teisę spręsti dėl ginčo Sklypo įsigijimo bei pareikšti savo nuomonę ginčijant Sklypo įsigijimo teisėtumą.
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.).
  13. Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvavo ir, tikėtina, apie vykstantį civilinį procesą apskritai nežinojo (viešai informacija apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo skelbiama) tiek tie Bendrijos teritorijoje esančių sodo sklypų savininkai, kurie dalyvavo Bendrijos narių susirinkimuose ir patys išreiškė savo valią dėl Sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn, tiek tie savininkai, kurie nedalyvavo minėtuose susirinkimuose ir savo teisių balsuoti dėl Sklypo įsigijimo neįgyvendino, nors tokią teisę turėjo, o apie Bendrijos Sklypo grąžinimą valstybei tokiu atveju sužinotų tik po to, kai minėtas Sklypas, nuginčijus atitinkamus sprendimus/sandorius, būtų grąžintas valstybei. Nurodyti asmenys niekaip negalėjo pareikšti savo nuomonės ginčo klausimais. Apeliantai pabrėžia, kad įsteigta bendrija negali atstovauti visiems ją įsteigusiems savininkams, nes ginčijimas juridinio asmens bei jos organų išimtinei kompetencijai priklausančių sprendimų legitimumas (tiksliau – juos įgyvendinantys valstybės institucijų sprendimai bei sudaryti sandoriai). Pažymėtina, kad byloje buvo pažeista teisė ir kartu teismo pareiga informuoti apie vykstantį civilinį procesą. Įvertinus, kad nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų dėl materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų neįtraukimo į bylą, jų neinformavimo apie procesą, akivaizdu, jog tokie pažeidimai apima ir CPK123 – tinkamo procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo – pažeidimą. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo ne formaliai taikyti CPK nuostatas, o užtikrinti realų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų informavimą apie procesą.
  14. Įvardyti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su asmens teisės kreiptis į teismą veiksmingumo užtikrinimu, kartu apimančiu suinteresuoto asmens tinkamą informavimą apie jo teisėms įtakos turintį teismo procesą. Teisinio ar faktinio pobūdžio šių teisių ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teisę kreiptis į teismą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus Golder v. United Kingdom, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18; Fayed v. United Kingdomjudgment of 21 September 1994, Series A no. 294-B, p. 49–50, § 65; Tolstoy Miloslavsky v. United Kingdom judgment of 13 July 1995, Series A no. 316-B, p. 78–79, § 59; Bellet v. France judgment of 4 December 1995, Series A no. 333-B, p. 41, § 31; Levages Prestations Services v. France judgment of 23 October 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996-V, p. 1543, § 40 Guérin v. France, judgment of29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37; kt.).
  15. EŽTT nuolat pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. Airey v. Ireland, judgment of 9 October 1979, Series A no. 32, pp. 12-14, § 24, García Manibardo v. Spain, no. 38695/97, § 43, ECHR 2000-II). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės demokratinėje visuomenėje principą (žr. Ashingdane v. United Kingdom, judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, p. 24-25, § 57).
  16. Įvertinus minėtą EŽTT praktiką ir tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti absoliutaus proceso teisės normų pažeidimo faktą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl teismo priimtas procesinis Sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 329 2 d. 2 p. , 360str.).

 

Procesiniai klausimai

  1. Vadovaudamiesi CPK 80 st. 1 d. 1 p., atsižvelgdami į ieškinio dydį (ginčo Sklypas iš valstybės įsigytas už 4389,65 Eur), taip pat kadangi apeliacinis skundas teikiamas per EPP, apeliantai už apeliacinį skundą yra sumokėję 99 Eur žyminį mokestį.

 

Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, prašome teismo:

  • Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Pridedama:

  1. NTR išrašo, patvirtinančio Bendrijos narių sąrašą, kopija;
  2. Žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija.

 

 

Apeliantai: