DARBO GRUPĖS IŠVADOS
2017 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė) išnagrinėjo aktualiausius sodininkų bendrijų (toliau – SB) klausimus ir parengė siūlymus dėl šių klausimų sprendimo būdų.
Darbo grupės sudėtis:
Martynas Norbutas – aplinkos viceministras, darbo grupės pirmininkas;
Marius Narmontas – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, darbo grupės pirmininko pavaduotojas;
Tomas Tukačiauskas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas, darbo grupės sekretorius.
Nariai:
Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja (jei jos nėra, – Gediminas Vaičionis, patarėjas);
Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas);
Monika Biraitė-Juodvalkienė – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja (jei jos nėra, – Violeta Stumbrienė, Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė);
Aloyzas Burba – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas (jei jo nėra, – Romasis Vaitiekūnas, prezidiumo narys);
Žilvinas Klimka – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys (jei jo nėra, – Juozas Ravinis, asociacijos pirmininkas);
Vytautas Paršeliūnas – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Aušra Kalantaitė, Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja);
Tautvydas Tamošiūnas – Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas (jei jo nėra, – Mindaugas Kruopis, Urbanistikos skyriaus vedėjas);
Romasis Vaitekūnas – Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas (jei jo nėra, – Ilona Rastenytė, juristė);
Gediminas Vaitkevičius – susisiekimo ministro patarėjas (jei jo nėra, – Tomas Pilukas, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas);
Jurga Žilikienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė (jei jos nėra, – Rita Kizalienė, Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė).
Atskiruose darbo grupės posėdžiuose taip pat dalyvavo kviestiniai Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS), VĮ Registrų centro atstovai, SB atstovai.
Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 SB. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenis, šiuo metu SB yra virš 228 tūkstančių žemės sklypų, suskirstytų į sodininkų privačius žemės sklypus ir valstybinės žemės bendrojo naudojimo sklypus, kurie užima beveik 21 000 ha šalies ploto.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius. Pagal SB sodų generalinius planus, suplanavimo projektus, būdavo projektuojami ir skiriami 4-12 arų žemės sklypai kolektyvinei daržininkystei, sodininkystei, sezoninei rekreacijai (poilsiui), sodo namų ir kitų statinių statybai rekreacinėms reikmėms, nenumatant šių sklypų naudoti kitai veiklai.
2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe. SB sudėtinga (o tam tikrais atvejais neįmanoma) išlaikyti norminius dydžius kelių (gatvių) tiesimui, užtikrinti privažiavimo, priešgaisrinius reikalavimus.
2012 m. birželio 29 d. LRS priėmus SB įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 straipsnių antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir 9, 10, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-2182, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri. Penkių didžiųjų miestų savivaldybių vadovų 2013 m. vasario 6 d. kreipimesi į LRS nurodyta, kad priimtos SB įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pataisos praktiškai negali būti įgyvendinamos, nes nėra užtikrintas finansavimas naujai priskirtoms funkcijoms.
Pagal 2014 m. gruodžio 14 d. priimto LR SB įstatymo 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 str. nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje nurodyta, kad SB prašymu SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai SB šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. SB bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.
Įgyvendindama SB įstatymo 6 str. nuostatas, Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos (toliau – Programa) projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos tikslingumo, neturint pakankamai finansinių išteklių, po specialių šiam klausimui skirtų LRS Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir LRV kanceliarijos pasitarimų bei posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o pakeisti SB įstatymo 6 str. nuostatas atsisakant programos rengimo.
2017 m. buvo parengtas SB įstatymo 6 str. pataisų projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d. pateikė LRS. LRS 2017 m. rudenį pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės (sudarytos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu sodininkams aktualiems klausimams spręsti) darbo užbaigimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir SB teritorijos samprata – SB teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi. Tikslinga, kad daugelis gyvenamosiose vietovėse (mėgėjų soduose) iškilusių klausimų, vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis savivaldybių funkcijomis ir valstybės valdymo subsidiarumo principu, būtų sprendžiamos vietos savivaldos lygmeniu.
Darbo grupė surengė 6 darbo grupės posėdžius ir 3 konsultacinius susitikimus (posėdžių protokolai pridedami).
Darbo grupė, įgyvendindama jai pavestas užduotis, identifikavo šiuos SB aktualiausius klausimus:
- SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas ir perdavimas savivaldos institucijoms; valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos; savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės perimti ir tvarkyti SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą).
- SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisės ir pareigos nebūnant SB nariais (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
- Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo.
- Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino atnaujinimo.
Darbo grupė bendru sutarimu neįtraukė į svarstomų problemų sąrašą klausimų, susijusių su SB išplanavimo projektų priskyrimo teritorijų planavimo dokumentų grupei (Kauno sodų susivienijimo siūlymas), motyvuodami tuo, kad šis klausimas jau yra daugelį kartų aptartas ir siūlomi variantai kardinaliai prieštarauja tiek Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, tiek teritorijų planavimo sampratai. Pažymėtina, kad LRV 1996 m. gegužės 24 d. patvirtintas nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas) yra nuo 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (toliau – TPĮ) įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo, inter alia, reglamentuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų tęstinumas. Nutarime įtvirtintos nuostatos buvo aktualios pereinamuoju laikotarpiu kuriant TPĮ nustatytą teritorijų planavimo dokumentų sistemą.
- SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas ir perdavimas savivaldos institucijoms (valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos ir savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės perimti ir SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą)
Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje nurodyta, kad SB prašymu SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, LRV ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai SB šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. SB bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal LRV patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.
Aplinkos ministerija buvo parengusi kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV minėtą programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant tokiai situacijai kyla poreikis keisti ir SB 6 straipsnio nuostatas ir sudaryti sąlygas spręsti SB kelių (gatvių) valdymo klausimus pavedant savivaldybėms perimti kelius.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojant minėtoms SB įstatymo 6 str. nuostatoms pirmiausia būtina užtikrinti papildomą finansavimą savivaldybėms dėl papildomai pavedamų funkcijų.
Darbo grupės nariai išnagrinėjo Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybių pateiktus pavyzdžius dėl SB priskirtų kelių (gatvių) perėmimo variantus, praktiškai susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės gali, bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių). Paminėtina, kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų. Kelių (gatvių) matavimo ir perdavimo savivaldybėms darbus būtų galima atlikti palaipsniui priklausomai nuo finansinių galimybių.
Pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė SB kelius (gatves) skirsto į šias grupes:
- tranzitines gatves (žada prilyginti vietinės reikšmės keliams ir jas tvarkyti);
- kitas pagrindines gatves,
- akligatvius, smulkias gatvės ir kita.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja dalinai prisidėti prie likusiųjų gatvių administravimo (kitų pagrindinių ir akligatvių).
Kauno rajono savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius pagrįsta praktiškai išbandytais atvejais sprendžiant SB kelių perdavimo klausimus:
- suformuojant ir Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) registruojant žemės sklypą keliui eksploatuoti (sklypo valdytojai viena arba kelios SB);
- suformuojant ir NTR registruojant inžinerinį statinį – kelią (gatvę) (neformuojant žemės sklypo inžineriniam statiniui eksploatuoti).
Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras. Naudojama praktika rodo, kad keliai (gatvės) gali būti perduotos priežiūrai ir eksploatacijai ir neatlikus tiksliųjų žemės sklypų matavimų (Vilniaus susivienijimo „Sodai“ patirtis, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės patirtis, kur nemaža dalis kelių (gatvių), net ir esančių miesto centre, neturi tiksliųjų žemės sklypų matavimų, tačiau savivaldybės organizuoja jų priežiūrą ir remontą).
Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti. Finansavimo didėjimo artimiausiu metu nenumatoma, todėl savivaldybėms rekomenduotina nusistatyti prioritetus:
1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos SB teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti SB, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje SB teritorijoje deklaravę asmenys.
Informavo, kad Vilniaus mieste apie 20 % gatvių sudaro SB keliai (gatvės), tad priežiūros išlaidų poreikis gali padidėti penktadaliu.
Darbo grupė vienbalsiai pritarė plėtoti patirtį, kuomet savivaldybėms perduodami SB keliai (gatves) neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų.
SIŪLYMAI:
- pakeisti SB įstatymo 6 str. ir papildyti jį nuostatomis dėl SB kelių (gatvių) perdavimo eigos, prioritetų, atsisakyti nuostatų dėl kadastrinių žemės sklypų matavimų,
- tikslinga parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką,
- rekomenduoti savivaldybių administracijoms kasmet numatyti galimybę tam tikrą nustatytą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį skirti Bendrijų kelių tvarkymui;
- rekomenduoti Vyriausybei numatyti lėšas savivaldybių papildomoms funkcijoms, susijusioms su SB kelių perėmimu ir priežiūra, įgyvendinti.
- SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisių ir pareigų, nebūnant SB nariais, sureguliavimas (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
Pastaruoju metu SB vyksta intensyvi transformacija iš rekreacinės – žemės ūkio paskirties teritorijų į gyvenamąsias teritorijas. Vis daugiau statinių pertvarkoma nuolatiniam gyvenimui, statomi nauji gyvenamieji namai, kuriasi pastovūs gyventojai, kurie nėra SB nariais ir siekia atsiriboti nuo visų su SB susijusių įsipareigojimų, įskaitant ir mokesčių mokėjimą už paslaugas – bendrosios infrastruktūros priežiūros, atliekų tvarkymo, SB administravimo. Atsiranda siūlymų SB teritorijoje išskirti atskirus kitos (gyvenamosios) paskirties sklypus, mažinti SB teritorijas ir kt.
Darbo grupė siūlo išlaikyti SB įstatyme nustatytą administravimo modelį ir ne SB narių santykius su SB nariais ir bendrijos valdymo organais. Daugeliu atveju tik sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę. Ne SB nariai taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi bendros nuosavybės objektais ir šie klausimai turėtų būti apsprendžiami SB valdymo organo nustatyta tvarka. Prievolė mokėti mokesčius ir ne SB nariams yra įtvirtinta SB įstatyme, taip pat, yra suformuota ir teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.
SIŪLYMAI:
Pakeisti SB įstatymo 7, 8, 11, 15, 22, 24 str. nuostatas, susijusias su SB valdymu ir ne SB narių (kitų asmenų) statusu, teisėmis, pareigomis bei santykiais su SB nariais (projektas pridedamas), detalizuojant sąvokas, informacijos viešinimo būdus, SB narių visuotinio susirinkimo įgaliojimais, atstovavimo principais.
- Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo
Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste. Valstybės institucijos, nepaisydamos SB įstatymo nuostatų, SB vidaus dokumentuose įtvirtintų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl SB teritorijose kuriasi vaikų darželiai, alaus daryklos, degalinės ir t.t.
Dažnai SB valdymo organas negauna informacijos apie turto pardavimą, sklypų formavimą, nekilnojamo turto įkeitimą bankams ar antstoliams, kas sukelia įtampą tarp SB narių dėl įsiskolinimų nepadengimo.
SIŪLYMAI:
SB įstatymo 2, 4, 7, 8, 11, 15-19, 24 straipsnius papildyti nuostatomis dėl mėgėjų sodo teritorijoje leidžiamos vykdyti veiklos; įpareigojimo, atliekant bet kokius sandorius su mėgėjų sodo sklypu, informuoti SB valdymo organą; SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo
- Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino
Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos siūlymu darbo grupė apsvarstė klausimą dėl galimybės pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo. Pristatant klausimą buvo akcentuota, kad tai sodininkams labai aktualus klausimas. Nedideli, įsiterpę sklypai sunkiai prižiūrimi ir dažnai lieka apleisti. Soduose gyvena mažesnes pajamas gaunantys ir pagyvenę žmonės, kurie neturi galimybių išsipirkti šių plotų rinkos kaina (ji ypač aukšta masinio vertinimo būdu nustatoma didmiesčių teritorijose esančiose sodininkų bendrijose, nors reali nedidelių 1-2 arų žemės plotų vertė yra keliskart mažesnė). Teigiamas šio klausimo sprendimas leistų baigti SB teritorijų formavimą, palengvintų administravimą ir užtikrintų didesnę tvarką.
SIŪLYMAI: rekomenduoti LRV apsvarstyti galimybę nustatyti terminuotą laiko tarpą užbaigti žemės lengvatinio išsipirkimo procedūras SB teritorijose.
Tarpžinybinė darbo grupė, nustačiusi ir išnagrinėjusi SB aktualias problemas, apibendrinusi pasiūlymus dėl sodininkams aktualių problemų sprendimo būdų, nutaria:
- Pateikti LRS Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti darbo grupės narių siūlomą Lietuvos Respublikos SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą;
- Prašyti SB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti LRS pavasario sesijoje;
- Prašyti LRV:
3.1. apsvarstyti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių SB teritorijose išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimo;
3.2. aptarti galimybes ateinančių metų valstybės biudžeto programose numatyti dalinį finasavimą savivaldybėms, kurios perimtų dalį SB esamų kelių;
3.3. pavesti atsakingoms institucijoms parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.
PRIDEDAMA:
- Šešių posėdžių protokolų kopijos (be priedų), 15 lapų,
- SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, 6 lapai.
| Darbo grupės pirmininkas | Martynas Norbutas |
| Darbo grupės sekretorius | Tomas Tukačiauskas |