Pereiti prie turinio

Apeliacinis skundas

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimo

civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017

                                                                                         

2017-07-11

Vilnius

 

  1. Mums, Sodininkų bendrijos „Žaluma“ (toliau – Žaluma arba Bendrija) nariams, tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017 (toliau – Sprendimas) yra išnagrinėta civilinė byla pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai bei kai kuriems Bendrijos nariams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.
  2. Mes Bendrijoje nuosavybės teise valdome žemės sklypus ir esame šios Bendrijos nariai (įrodymai pridedami). Taip pat esame vieno iš Bendrijos valdymo organų – Bendrijos narių susirinkimo – atstovai. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypą (kadastrinis Nr.  4124/0607:783, unikalus Nr. 4400­4105­6733, esantį Brinkiškių km., Dūkštų sen., Vilniaus raj. projektinis Nr. 1G) (toliau – Sklypas). Šis Sklypas įsigytas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais, bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai – Bendrijos narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, o taip pat už mūsų bendras lėšas (Bendrijos narių mokesčius), Sklypo įsigijimo sandorio ginčijimas tiesiogiai lietė mūsų teises ir teisėtus interesus. Taip pat pažymime, kad esame Bendrijos valdymo organo nariai, kurių išimtinei kompetencijai priklauso sprendimų dėl Sklypo įsigijimo iš valstybės priėmimas, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog Sprendimas liečia ir mūsų teises bei teisėtus interesus.
  3. Byloje mes nebuvome įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl manome, kad skundžiamu Sprendimu teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. laikoma absoliučiu Sprendimo negaliojimo pagrindu. Toliau pateikiame argumentus, patvirtinančius absoliutų Sprendimo negaliojimą.

 

Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą patvirtinantys argumentai

 

  1. Mums yra žinoma, kad dalis Bendrijos narių Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, ir teismas, tenkinamas tokį narių prašymą, į bylą trečiaisiais asmenimis įstojo ieškovo pusėje įtraukė Bendrijos narius L. S., V. Š., A. S. S., M.K.
  2. Iš Bendrijos pirmininko, kuris byloje dalyvavo kaip atsakovas, mes gavome informaciją apie tai, kad teismas atsisakė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kitus Bendrijos narius. Kaip mums tapo žinoma, Bendrijos atstovas advokatas Gytis Mekionis 2017-04-28 vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą visus Bendrijos narius trečiaisiais asmenimis, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos visų Bendrijos narių teisėms ir pareigoms. Teismas tenkino tokį prašymą ir nutarė įpareigoti Bendrijos atstovą per 10 d. pateikti Bendrijos narių duomenis.
  3. Vykdydamas teismo įpareigojimą, Bendrijos atstovas teismui 2017-05-10 pateikė Bendrijos narių sąrašą su duomenimis apie nuosavybės teise valdomus sklypus. Taip pat, papildomai prie 2017-­05­-10 pateiktų duomenų apie trečiuosius asmenis, 2017-05-15 pateikė Bendrijos narių duomenis apie jų gyvenamąsias vietas.
  4. Tačiau teismas 2017-05-17 nutartimi pakeitė 2017-04-28 vykusio teismo posėdžio metu priimtą protokolinę nutartį ir atsisakė tenkinti prašymą įtraukti į bylą visus Bendrijos narius. Teismas atsisakymą motyvavo tuo, kad advokatas neva nepateikė duomenų apie Bendrijos narius. Nepaisant to, kad Bendrijoje yra apie 700 narių ir Bendrija nekaupia duomenų apie narių asmens kodus bei visų narių faktines gyvenamąsias vietas (Bendrijoje saugomi duomenys tik apie narių vardus, pavardes ir jų valdomus sklypus Bendrijoje, ko pakanka dalyvavimui Bendrijos veikloje ir nario mokesčių surinkimui), Bendrijos atstovas teismui pateikė duomenis, kuriuos jam buvo įmanoma gauti, t. y. išrašą iš NTR, kuris patvirtina Bendrijos narių sąrašą bei nuosavybės teise Bendrijoje valdomus sklypus, taip pat duomenis apie Bendrijai žinomas faktines narių gyvenamąsias vietas. Būtent teismas turi neribotą prieigą prie Gyventojų registro ir duomenis apie Bendrijos narių asmens kodus ir/ar kitą trūkstamą informaciją galėjo gauti tikslu, kad viešąjį interesą turinčioje byloje būtų surinkti, jo nuomone, trūkstami duomenys (CPK 179 str. 2 d., 3 d.). Įvertintina tai, kad Bendrijos atstovas kooperavosi su teismu, rinko ir teikė teismui duomenis, kurių jis prašė nepaisant gana glausto termino (10 dienų, įvertinus, kad Bendrijoje yra virš 800 narių, yra išties trumpas terminas pateikti visus kontaktinius duomenis apie narius, kai pati Bendrija tokių duomenų nekaupia ir nesaugo). Taigi, teismas 2017-05-17 nutartimi sudarė sąlygas tam, kad būtų padarytas esminis proceso pažeidimas, t. y. byla būtų išnagrinėta nedalyvaujant asmenims, kurių teises ir interesus liečia bylos dalykas, nepaisant, jog teismas turėjo visas galimybes imtis būtinų priemonių gauti trūkstamiems duomenims apie Bendrijos narius, o taip pat pasinaudoti kitomis CPK numatytomis procesinėmis priemonėmis, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu asmenims, kai nežinomi tikslūs tų asmenų duomenys (CPK 129, 130 str.)
  5. Pabrėžiame, kad po 2017-05-17 teismo nutarties priėmimo, dalis Bendrijos narių, kurie savo iniciatyva aktyviau domėjosi tuo, kas vyksta Bendrijoje ir žinojo apie nagrinėjamą bylą, 2017-06-05 vykusio teismo posėdžio metu per Bendrijos atstovą advokatą Gytį Mekionį pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Tačiau teismas posėdžio metu nurodė, kad advokatas Gytis Mekionis nėra minėtų trečiųjų asmenų įgaliotas atstovas, todėl teismas tokio pareiškimo posėdžio metu nepriėmė, nors teismo raštinėje analogišką dokumentą būtų galėjęs pateikti bet kuris asmuo ir advokatas paprasčiausiai norėjo dokumentą pateikti tiesiogiai į bylą, kad būtų operatyviau. Iškart po posėdžio minėtas pareiškimas buvo registruotas teismo dokumentų priėmimo skyriuje, tačiau bylą nagrinėjantis teismas trečiųjų asmenų pareiškimą 2016-06-26 nutartimi atsisakė priimti. Minėta nutartis motyvuota tokiais argumentais: „<..> iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjų prašymas užregistruotas teisme 2017 m. birželio 5 d. 16:41 val., kai tuo tarpu teismo posėdis civilinėje byloje paskirtas 2017 m. birželio 5 d. 10:00  , jis truko iki 12:41 val.; civilinė byla buvo išnagrinėta, o procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2017 m. birželio 26 d. 15:00 val. Teismo vertinimu, toks pareiškėjų procesinis elgesys nėra suderinamas su proceso koncentracijos principu, kadangi prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis pateiktas išnagrinėjus civilinę  bylą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (CPK 7  straipsnis, 257 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjai turėjo visas galimybes teikti pareiškimą dėl įstojimo trečiaisiais asmenimis anksčiau, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas yra viešas, o apie teismo posėdžius buvo skelbiama viešai“.
  6. Taigi, matyti, kad teismas visiškai formaliai ir tendencingai ėmėsi veiksmų, kurie užkirto kelią Bendrijos nariams byloje dalyvauti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu. Pažymėtina, kad teismas vieniems Bendrijos nariams sudarė sąlygas įstoti į bylą, kitiems tokias galimybes apribojo visiškai formaliai ir iš esmės pažeisdamas Bendrijos narių teisėtus interesus.
  7. Vis dėlto, manome, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai veikia mūsų ir kitų, prie šio apeliacinio skundo nebūtinai prisidėjusių, apie bylą galimai net nežinančių Bendrijos narių teises bei interesus, todėl Bendrijos nariai privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šią poziciją, visų pirma, patvirtina tai, kad Sprendimu buvo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Bendrija iš valstybės įsigijo Sklypą Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais. Šis Sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai – narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, o taip pat už mūsų bendras lėšas (Bendrijos narių mokesčius), Sklypo įsigijimo sandorio ginčijimas tiesiogiai lietė mūsų teises ir teisėtus interesus.
  8. Taip pat pažymime, kad Bendrijos nariai yra Bendrijos valdymo organo atstovai, dalyvavę/turėję išimtinę teisę spręsti dėl Sklypo įsigijimo iš valstybės, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog Sprendimas liečia ir mūsų teises bei teisėtus interesus.
  9. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 14). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ15 str. 1 d. Šios dalies 8 ir 15 punktuose nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti dėl disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarkos; mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimų. Šios nuostatos reikšmingos keletu aspektų. Pirma, jos reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, tai patvirtina, kad civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos bendro naudojimo objektų įsigijimo, disponavimo, nuosavybės teisių panaikinimo (šiuo atveju – Sklypo įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu), yra išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas, kas reiškia, kad jis liečia visų Bendrijos narių interesus.
  10. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visus sprendimus, kuriuos įgyvendindama Bendrija iš valstybės įsigijo ginčo Sklypą, priėmė būtent Bendrijos narių susirinkimas. Tai patvirtina, kad narių susirinkimas tokiu būdu įgyvendino savo išimtinę įstatymo nustatytą diskreciją, o civilinė byla klausimu, kuris susijęs su narių išimtinių teisių įgyvendinimu, neabejotinai liečia narių interesus.
  11. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, nurodančią, kada byloje nepakanka vien tik bendrijos dalyvavimo ir kada yra būtinas ir bendrijos narių dalyvavimas. Pagal šią praktiką, kai byloje yra ginčijamas klausimas, susijęs su bendrija, bet turintis įtakos visiems bendrijos nariams, kurie turi teisę spręsti dėl byloje ginčijamo klausimo, jie turi materialinį bei procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Todėl pagal šią kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama byla dėl Bendrijos narių sprendimus dėl Sklypo įsigijimo įgyvendinančių sandorių, turinčių įtakos visiems Bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkams, Bendrijos nariai turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje. CPK 37 str. 1 d. nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys – tai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tokį suinteresuotumą turi visi žemės sklypų, aptenkančių į Bendrijos teritoriją, savininkai, esantys Bendrijos valdymo organo (Bendrijos narių susirinkimo) nariai, turėję teisę spręsti dėl ginčo Sklypo įsigijimo bei pareikšti savo nuomonę ginčijant Sklypo įsigijimo teisėtumą.
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.).
  13. Nagrinėjamu atveju byloje nedalyvavo ir, tikėtina, apie vykstantį civilinį procesą apskritai nežinojo (viešai informacija apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo skelbiama) tiek tie Bendrijos teritorijoje esančių sodo sklypų savininkai, kurie dalyvavo Bendrijos narių susirinkimuose ir patys išreiškė savo valią dėl Sklypo įsigijimo Bendrijos nuosavybėn, tiek tie savininkai, kurie nedalyvavo minėtuose susirinkimuose ir savo teisių balsuoti dėl Sklypo įsigijimo neįgyvendino, nors tokią teisę turėjo, o apie Bendrijos Sklypo grąžinimą valstybei tokiu atveju sužinotų tik po to, kai minėtas Sklypas, nuginčijus atitinkamus sprendimus/sandorius, būtų grąžintas valstybei. Nurodyti asmenys niekaip negalėjo pareikšti savo nuomonės ginčo klausimais. Apeliantai pabrėžia, kad įsteigta bendrija negali atstovauti visiems ją įsteigusiems savininkams, nes ginčijimas juridinio asmens bei jos organų išimtinei kompetencijai priklausančių sprendimų legitimumas (tiksliau – juos įgyvendinantys valstybės institucijų sprendimai bei sudaryti sandoriai). Pažymėtina, kad byloje buvo pažeista teisė ir kartu teismo pareiga informuoti apie vykstantį civilinį procesą. Įvertinus, kad nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų dėl materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų neįtraukimo į bylą, jų neinformavimo apie procesą, akivaizdu, jog tokie pažeidimai apima ir CPK123 – tinkamo procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo – pažeidimą. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo ne formaliai taikyti CPK nuostatas, o užtikrinti realų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų informavimą apie procesą.
  14. Įvardyti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su asmens teisės kreiptis į teismą veiksmingumo užtikrinimu, kartu apimančiu suinteresuoto asmens tinkamą informavimą apie jo teisėms įtakos turintį teismo procesą. Teisinio ar faktinio pobūdžio šių teisių ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teisę kreiptis į teismą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus Golder v. United Kingdom, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18; Fayed v. United Kingdomjudgment of 21 September 1994, Series A no. 294-B, p. 49–50, § 65; Tolstoy Miloslavsky v. United Kingdom judgment of 13 July 1995, Series A no. 316-B, p. 78–79, § 59; Bellet v. France judgment of 4 December 1995, Series A no. 333-B, p. 41, § 31; Levages Prestations Services v. France judgment of 23 October 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996-V, p. 1543, § 40 Guérin v. France, judgment of29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37; kt.).
  15. EŽTT nuolat pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. Airey v. Ireland, judgment of 9 October 1979, Series A no. 32, pp. 12-14, § 24, García Manibardo v. Spain, no. 38695/97, § 43, ECHR 2000-II). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės demokratinėje visuomenėje principą (žr. Ashingdane v. United Kingdom, judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, p. 24-25, § 57).
  16. Įvertinus minėtą EŽTT praktiką ir tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti absoliutaus proceso teisės normų pažeidimo faktą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl teismo priimtas procesinis Sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 329 2 d. 2 p. , 360str.).

 

Procesiniai klausimai

  1. Vadovaudamiesi CPK 80 st. 1 d. 1 p., atsižvelgdami į ieškinio dydį (ginčo Sklypas iš valstybės įsigytas už 4389,65 Eur), taip pat kadangi apeliacinis skundas teikiamas per EPP, apeliantai už apeliacinį skundą yra sumokėję 99 Eur žyminį mokestį.

 

Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, prašome teismo:

  • Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-06-26 sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Pridedama:

  1. NTR išrašo, patvirtinančio Bendrijos narių sąrašą, kopija;
  2. Žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija.

 

 

Apeliantai:

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Teisėjai Rūtai Petkuvienei

(civilinės bylos Nr. e2-1322-803/2017)

Pareiškėjų:

(asmeniniai duomenys neskelbiami remiantis ES Duomenų apsaugos direktyva)

Pareiškimas

Dėl įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis

                                                                                        

2017-06-[   ]

Vilnius

 

  1. Mums, Sodininkų bendrijos „Žaluma“ (toliau – Žaluma arba Bendrija) nariams, tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai bei kai kuriems Bendrijos nariams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus įsakymų panaikinimo, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
  2. Mes Bendrijoje nuosavybės teise valdome žemės sklypus ir esame šios Bendrijos nariai (įrodymai pridedami).
  3. Bendrijos iš valstybės įsigytas 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypas (kadastrinis Nr.  4124/0607:783, unikalus Nr. 4400­4105­6733, esantis Brinkiškių km., Dūkštų sen., Vilniaus raj. projektinis Nr. 1G) (toliau – Sklypas) buvo nupirktas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais. Šis Žemės sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai – narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, Sklypo įsigijimo sandorio ginčijamas tiesiogiai liečia mūsų teises ir teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių manome, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai veikia mūsų teises ir interesus, todėl prašome mus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje (CPK 49 str.).
  4. Toliau nurodome svarbias aplinkybes ir argumentus, kurie patvirtina, kad Bendrijos nariai žinojo apie Sklypo įsigijimo iš valstybės aplinkybes; kad Sklypas iš tikrųjų buvo įsigytas Bendrijos rekreaciniams poreikiams, o ne privačių narių interesams tenkinti; kad visiems Bendrijos nariams viešai buvo suteiktos vienodos teisės įsigyti nedideles Sklypo dalis tam, kad Sklype galima būtų įvykdyti numatytus Bendrijos nariams svarbius projektus, susijusius su visų Bendrijos narių poreikių tenkinimu. Pabrėžiame, kad Sklypo įsigijimo sandorio pripažinimas negaliojančiu pažeis visų Bendrijos narių interesus, neteksime priėjimo prie Vilnojos ežero, todėl su ieškiniu nesutinkame.
  5. Su ieškiniu pateiktas 1989-11-30 Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas Nr. 007769 tvirtina, kad Bendrijai kolektyvinei sodininkystei buvo paskirtas 120,3 ha žemės sklypas. Nuo minimo žemės sklypo kolektyvinei sodininkystei suteikimo iki ginčo 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, Bendrija mokėjo/turėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Pasikeitus nuomos mokesčio tarifui, už 2009 metus Bendrijai Vilniaus rajono savivaldybės administracija priskaičiavo 48 907,01 Lt nuomos mokesčio ir 2 611,65 Lt delspinigių. Bendrija su 2010-07-21 prašymu Nr. 53 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės merę prašydami sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 metus nuo 48 904 Lt iki 2008 metų lygio, t. y. iki 2 507,40 Lt.
  6. Jau šiame rašte Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo pranešta, kad Bendrija kreipėsi su prašymu leisti vykdyti bendrijos sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
  7. Visgi Vilniaus apygardos teismas 2012-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1123-115/2012 už 2009 metus iš Bendrijos priteisė 48 904 Lt nesumokėto nuomos mokesčio suma bei 2 646,42 Lt delspinigių. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10704-541/2016, iš Bendrijos buvo priteista 36 617,74 Eur skola, 1 977,36 Eur delspinigių už 2010-2012 metais nesumokėtą mokestį už naudojimąsi valstybine žeme. Tai patvirtina, kad Bendrija iš surenkamo narių mokesčio neįstengdavo sumokėti nustatyto metinio valstybinės žemės nuomos mokesčio.
  8. Tai paskatino imtis veiksmų siekiant Bendrijai įsigyti iš valstybės bent jau dalį iš jai paskirto 120,3 ha valstybinės žemės sklypo savo nuosavybėn ir taip panaikinti labai sunkiai įvykdomą prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
  9. 2011-05-14 buvo sušauktas Bendrijos narių pakartotinis susirinkimas (žr. 2011-05-14 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas). Šiame susirinkime buvo spręsti ginčo Sklypo (1 G) įsigijimo Bendrijos poreikiams klausimai. Ginčo Sklypą planuota įsigyti Bendrijos narių rekreacijai, sutvarkant pakrantę, įrengiant paplūdimį. Tačiau pastebėtina, kad jau tada tarp Bendrijos narių (kurių yra beveik 700) kilo daug ginčų, diskusijų dėl Sklypo įsigijimo, o daugiausia – finansavimo klausimų. 2011-05-14 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad Bendrijos nariai prieštaravo sklypų įsigijimo finansavimui iš Bendrijos lėšų (6 darbotvarkės klausimas).
  10. 2013-05-12 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas tvirtina, kad Bendrijos pirmininkas pakartotinai iškėlė klausimą dėl bendro naudojimo žemės išpirkimo Bendrijos poreikiams (11 darbotvarkės klausimo 3 punktas). Pasiūlyta Bendrijos nariams, kurie piniginiais įnašais prisidės išperkant bendro naudojimo žemes, šias žemes nariams suteikti panaudos sutarties pagrindu ir tuo atveju, jei panaudos sutartis būtų nutraukta, grąžinti 10 kartų didesnę sumą nei padaryta investicija. Už tokį pasiūlymą nariai balsavo „Už“ – 58, „Prieš“ – 3, „Susilaikė“ – 9. Tačiau šis nutarimas iš esmės niekada nebuvo faktiškai įgyvendintas, nes su Bendrijos nariais nebuvo sudaryta nei viena panaudos sutartis, Bendrijos nariai jokių investicijų neatliko.
  11. Svarbu pažymėti tai, kad valstybės institucijos apie Bendrijos narių priimtus sprendimus, tikslus bei siekius, susijusius su Sklypo įsigijimu, gerai žinojo, nes Bendrijos įgalioti atstovai nuolat bendravo su valstybės institucijų atstovais, svarstė geriausius variantus, apie tokius svarstymus informuodavo Bendrijos narius susirinkimuose. Šiuos teiginius patvirtina pats ieškovas, kuris su ieškiniu pateikė 2016-11-17 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą Nr. 48SD-14.48.136E.). Su šiuo raštu Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus turėti dokumentai – 2011-05-14, 2013-05-12, 2015-08-03 sodininkų bendrijos „Žaluma“ susirinkimų protokolai. Taip pat, dar 2015-06-20 pakartotinis Bendrijos narių susirinkimo protokolas, kurio pagrindu Bendrija vėliau pardavė Sklypo dalis, tvirtina, kad Bendrijos laisva valia nariai nusprendė, jog Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams.
  12. Taigi, valstybės institucijos visą laiką žinojo tiek apie 2011-05-14 protokolą ir jame priimtus sprendimus, tiek ir apie 2013-05-12 protokolą, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl bendro naudojimo Sklypo išsipirkimo. Įvardyti protokolai pagrindžia, kad Bendrija ilgą laiką ketino bendriems poreikiams įsigyti žemės Sklypą, tačiau tam neturėjo pakankamai lėšų. Dėl šios priežasties finansavimas buvo svarstomas įvairiais variantais, tarp kurių Bendrijos narių investicijos, už kurias jie gautų žemę naudoti panaudos pagrindu.
  13. Ieškovo į bylą pateikti NŽT turėti Bendrijos protokolai patvirtina, kad atsakovui NŽT buvo žinoma, jog įsigijus Sklypą, jo atitinkamos dalys bus naudojamos ne Bendrijos statiniams/rekreacijai, o suteikiamos valdyti Bendrijos nariams, finansavusiems Sklypo įsigijimą. Todėl akivaizdu, kad NŽT žinojo apie Bendrijos planus panaudojant bendriems poreikiams įsigytą valstybinės žemės Sklypą. Atitinkamai ir Bendrijos nariai buvo visąlaik informuoti apie Sklypo įsigijimo iš valstybės procesą.
  14. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. To paties įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Kaip jau minėta, būtent tokią įstatymu garantuojamą teisę sodininkų Bendrija ir įgyvendino 2011-05-14 susirinkime priimtu minėtu 6.5 darbotvarkės klausimu sprendimu. Bendrijai 2011-05-14 susirinkime svarstant su teritorijų planavimu ir bendrojo naudojimo žeme susijusius klausimus, buvo įgyvendinta Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. įtvirtinta išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė – spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
  15. Aukščiau įvardytos aplinkybės patvirtina, kad nuo pat pirminių Bendrijos narių susirinkimų visoms valstybinės valdžios institucijoms, įskaitant NŽT, buvo žinomi tikrieji siekiai – įsigyti iš valstybės sodininkų bendrijos nuosavybėn bendrojo naudojimo žemę bendrojo naudojimo objektų sutvarkymui, naudojimui, įrengimui ir priežiūrai. Dėl šių priežasčių nėra suprantamas ieškinio argumentas, kad Bendrija apgavo valstybę nuslėpdama tikruosius valstybinės žemės įsigijimo tikslus.
  16. NŽT turint aukščiau įvardytą informaciją, kurios Bendrija niekada neslėpė, NŽT organizavo Sklypo formavimo ir kitas būtinas procedūras, ko pasėkoje Sklypas buvo suformuotas ir ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas Bendrijai.
  17. Dar daugiau, turėdama visus reikiamus duomenis apie Sklypo suformavimą ir pradėjus šio Sklypo išpirkimo iš valstybės procedūrą, Bendrija, vadovaudamasi jau minėto 2011-05-14 susirinkimo 6.3 išnagrinėto darbotvarkės klausimo priimtais sprendimais, su UAB „Ecoage“ 2016-01-26 sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. ECOA16-002-PP. Šia sutartimi rangovas UAB „Ecoage“ įsipareigojo parengti dalies Bendrijos teritorijos sutvarkymo projektą. Pagal šios sutarties Priedą Nr. 1, rangovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus: sklypo paruošimas ir želdinių sutvarkymas, reljefo formavimas, prieigų prie ežero užtikrinimas, užpelkėjusios pakrantės sutvarkymas, maudyklos vietos parinkimas, prieplauka, vaikų žaidimų aikštelė su įrengimų išdėstymu, sporto įrenginiai ir tinklinio aikštelė, numatyti automobilių stovėjimo vietas (apie 30 vnt.), suplanuoti elektromobilių pakrovimo vietą, įrengti poilsio zonas su pavėsinėmis (apie 3 vnt.), suoliukais (apie 8 vnt.) ir laužavietės (apie 3 vnt.). Taip pat buvo suplanuoti šie statiniai: pavėsinės (3 vnt.), prieplauka, statinys susirinkimams (1 aukšto salė su buitinėm patalpom, apie 200 kv. m.).
  18. Taigi, suformavus ginčo Sklypą, nedelsiant buvo pradėti dar 2011 m. aptarti ir įsipareigoti atlikti darbai sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje.
  19. Netrukus po 2016-01-26 Projektavimo darbų rangos sutarties sudarymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-02-05 sprendimu Nr. 48SK-377-(14.48.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1G, esančio Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Žaluma“ nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, buvo įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-4105-6733, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, 8,9356 ha ploto. Tai tik dar kartą patvirtina, kad NŽT visąlaik žinojo apie Bendrijos ketinimus, susijusius su įsigyjamu Sklypu.
  20. Taigi, Bendrijos ketinimai, susiję su Sklypu, buvo NŽT žinomi iki jo pardavimo ir buvo aiškūs – įsigyti Bendrijos poreikiams reikalingą Sklypą, finansuojant jį iš asmeninių Bendrijos narių, išreiškusių sutikimą investuoti, lėšų (kadangi dauguma Bendrijos narių atsisakė prisidėti prie Sklypo išpirkimo finansiškai). Kadangi Sklypas yra išties didelis (beveik 9 ha), mūsų įsitikinimu, Bendrijos poreikiai niekaip nenukenčia, suteikiant naudojimui mažą dalį Sklypo Bendrijos nariams, be kurių indėlio Sklypo išpirkimas būtų buvęs neįmanomas dėl prastos Bendrijos finansinės padėties. Iki Sklypo įsigijimo nebuvo nuspręstas „atlyginimo“ Bendrijos nariams, investavusiems į Sklypą, būdas: kaip minėta, buvo svarstytas Sklypo dalių panaudos sutarčių sudarymas, kol galiausiai nuspręsta Sklypo dalis (iki 10 arų) parduoti Bendrijos nariams, o už gautas lėšas atsiskaityti su valstybe.
  21. Būtina taip pat pažymėti, kad ieškinio teiginiai, jog Bendrija tyčia nuslėpė, kad ketina parduoti tuo metu dar siekiamą įsigyti sodininkų bendrijos žemės sklypą, yra visiškai neatitinkantys anksčiau paminėtų NŽT prie Žemės ūkio ministerijos vadovų patvirtintų individualių administracinių aktų turinio. Taip pat netgi viešojoje informacinėje erdvėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklapyje, buvo skelbta informacija apie tai, kad tuometė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė pavedė surengti patikrą Bendrijoje ir įvertinti, kaip yra naudojama bei tvarkoma valstybinė žemė. Patikrinimo veiksmai buvo atlikti dėl to, kad sodininkai skundėsi bendrijų pirmininkų savivale ir įtariamais nesąžiningais „bizniukais“, kai bendrijos lengvatinėmis sąlygomis įsigyja valstybinę žemę neva bendrijos reikmėms, o vėliau nusprendžia tuos sklypus parduoti arba juos įsigyja bendrijų pirmininkai. Kaip jau buvo minėta, net ir po tikrinimo veiksmų buvo priimtas minėtas 2016-01-12 įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos vėliau įsigyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Kitų neteisėtų veiksmų taip pat nebuvo nustatyta. Taigi ir šioje vietoje akivaizdu, kad jokios apgaulės prieš valstybės institucijas nebuvo naudota.
  22. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2015-08-02 buvo pateiktas ir tirtas vienos Bendrijos narės kreipimasis „Dėl galimo piktnaudžiavimo perkant valstybinę žemę Bendrijoje, esančioje Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus rajone, pasinaudojant teisės aktų netikslumais“. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2015-09-28 rašte Nr. 3IN-I-1629-1208 nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų Bendrijos veiksmuose siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip užtikrinant Bendrijos narių bendrųjų reikmių įgyvendinimą.
  23. Svarbu akcentuoti, kad minėtame Žemės ūkio ministerijos rašte buvo nurodyta, jog tolesnis Bendrijos įsigytos bendrojo naudojimo žemės naudojimas turi būti sprendžiamas Bendrijos narių susirinkimuose balsų dauguma priimant atitinkamus sprendimus. Tad būtent 2011-05-14 susirinkimo metu priimtiems sprendimams įgyvendinti ir buvo sudaryta 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kad Bendrija galėtų naudoti įsigytą žemės sklypą išimtinai tik Bendrijos bendrosioms reikmėms ir bendrijos narių poreikių tenkinimui.
  24. Pažymime, kad ieškinio teiginys, jog ginčo Sklypas nebuvo reikalingas naudoti pačiai Bendrijai, yra visiškai nepagrįstas. Pirma, jis paneigiamas pateikta 2016-01-26 su UAB „Ecoage“ pasirašyta Projektavimo darbų rangos sutartimi Nr. ECOA16-002-PP.
  25. Antra, šiuo metu patekimas į ginčo Sklypą yra laisvas, matomi faktiškai naudojami bendrieji takai, žemė apaugusi krūmynais, šalia vandens auga storesni medžiai. Matomas išvalytas pakrantės ruožas, iškirsti krūmai sudėti į krūvas, įrengtas lieptelis į vandens telkinį, prie kurio patekimas nėra apribotas. Likusioje ginčo Sklypo dalyje matyti augantys krūmai, medžiai, išvirtę medžiai, sklypo dalis natūraliai apžėlusi augmenija, matyti kyšanti sena žolė. Sklype nevyksta jokios statybos, jokia kita ūkinė veikla. Taigi nuo Sklypo dalių pardavimo momento Sklype pirkėjai neįvykdė jokių pakeitimų.
  26. Tai, kad dalis Sklypo parduota atskiriems fiziniams asmenims, manome, nepažeidžia nei teisės aktų, nei Bendrijos narių interesų.
  27. Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Bendrijos įstatų 34.15 punkte taip pat numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti Bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
  28. Jau aukščiau minėtame 2015-06-20 pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai nusprendė, kad Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams.
  29. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 18 str. 1 d. bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas.
  30. Taigi, 2015-06-20 pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime nariai nusprendė, kad Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams, todėl Bendrijos valdyba 2016-05-17 Protokolu Nr. 33 nusprendė parduoti Sklypo (1 G) konkrečias dalis.
  31. Dar kartą paminėtina Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. nustatyta išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė spręsti bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Bendrijai įsigijus ginčo Sklypą 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir žemės sklypo nuosavybės teisei perėjus Bendrijai, nuo šio momento visiems su šiuo Sklypu susijusiems veiksmams taikytinos tik Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Būtent jomis vadovaujantis ir buvo priimtas jau minėtas 2016-05-17 protokolas Nr. 33, pagal kurio 2 darbotvarkės klausimą sodininkų bendrijos nariai pritarė išperkamų iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypų perprojektavimui į atskirus sklypelius. Taigi, Bendrija po 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vadovavosi tik jai suteikta teise laisvai ir iš esmės spręsti bendrojo naudojimo turto (konkrečių bendrojo naudojimo sodininkų bendrijai priklausančio žemės sklypo dalių) pardavimo klausimus. Išimtinai vadovaujantis šia įstatymo suteikta teise ir buvo sudarytos ieškovo prašomos pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys.
  32. Apie tai, kad Bendrijos nariai galės įsigyti dalis Sklypo jiems buvo žinoma dėl to, kad dar 2015-06-20 Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta „parduoti bendrijai priklausančius žemės sklypus ar jų dalis žemiau nustatytomis sąlygomis:
  • Bendrijai priklausantys žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduotos už ne mažesnę kaip 70 EUR kainą už 1 arą (į kainą įskaičiuota žemės nuomos skolos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur);
  • Bendrijai priklausantys žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduodami tik bendrijos nariams (jų sutuoktiniams);
  • Vienam bendrijos nariui (kartu su sutuoktiniu) gali būti parduota ne daugiau kaip 10 arų bendrijai priklausančios žemės, atskiru bendrijos valdybos sprendimu vienam bendrijos nariui (kartu su sutuoktiniu) gali būti parduodama daugiau nei 10 arų bendrijai priklausančios žemės;
  • Jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka“.
  1. Kai Bendrijos nuosavybėn perėjo ginčo Sklypas, pagal 2016-05-03 matininko Andrej Zubov parengtą Žemės sklypo planą M:1000 norą išreiškusiems Bendrijos nariams buvo parduota ne didesnė nei 10 arų žemės sklypo dalis. Nariams buvo parduotos tik idealiosios žemės sklypo dalys, nustatant naudojimosi jomis tvarką. Nariams nebuvo parduoti atidalinti, pilnai suformuoti kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, žemės sklypai. Todėl visi Bendrijos nariai, įsigiję Sklypo dalis, ir toliau šias įsigytas žemės sklypo dalis su kitais sodininkų Bendrijos nariais bendrai naudoja kaip bendraturčiai.
  2. Dar daugiau, apie Bendrijos narių sutikimą su Bendrijos veiksmais po Sklypo įsigijimo patvirtina pridedamas 2017-04-08 Bendrijos pakartotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame Bendrijos nariai pritarė visiems 2016 m. valdybos atliktiems darbams, patvirtino rekreacijos projektą, finansinę ataskaitą. Pažymėtina, kad šio susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu svarstyta: poilsio zonų, bendro naudojimo objektų įrengimo projektų aptarimas, jų vystymo perspektyvos. Nariams pristatytas paežerės poilsio zonos projektas sklype 1G, pasisakyta dėl bendro naudojimo objektų ir poilsio zonų įrengimo visose bendro naudojimo teritorijose, dalyje įrengti bendro naudojimo objektai, visuose sklypuose galima įrengti poilsio zonas, bet iniciatyvas turėtų reikšti patys sodininkai. Dėl projektų finansavimo įkūrus kaimo bendruomenę galima būtų kreiptis į struktūrinius fondus. Bendrijos nariai pritarė paežerės poilsio zonos projektui bei kitiems sprendiniams bendro naudojimo žemės sklypuose (pridedama).
  3. Taip pat minėtame susirinkime Bendrijos nariai pritarė/patvirtinto Bendrijos valdybos veiklą už 2016 m. (4-tasis darbotvarkės klausimas). Valdybos ataskaita byloja, kad buvo atskirai aptartos ginčo Sklypo plėtros/tvarkymo galimybės, perspektyvos ir tolimesni planai, pažymėta, kad šiuo metu darbus trukdo vykstantis ginčas.
  4. Šie Bendrijos narių sprendimai tvirtina, kad Sklypas yra naudojamas Bendrijos narių interesams, toliau planuojama jo plėtra, pritaikymas bendriems narių poreikiams (rekreacijai).
  5. Taigi, aukščiau išdėstyti teiginiai patvirtina, kad Bendrija Sklypą iš valstybės įsigijo skaidriai, laikantis teisės aktų reikalavimų, NŽT apie Bendrijos planus, susijusius su Sklypu, žinojo visą laiką dar iki Sklypo išpirkimo, Bendrijos nariai taip pat visi vienodomis sąlygomis galėjo išpirkti Sklypo dalis, todėl Sklypo dalių pardavimas atskiriems nariams ne tik nepažeidė Bendrijos narių interesų, netgi priešingai – juos pilnai atitiko, nes Bendrija iš narių įnašų nesurenka pakankami pinigų, kad patenkintų Bendrijos narių poreikius. Manome, kad Sklypo įsigijimo sandorio nuginčijimas pažeis visų Bendrijos narių interesus, nes ginčo Sklypas yra labai reikalingas Bendrijos poreikiams (rekreacijai) tenkinti. Pažymėtina, kad nuginčijus Sklypo įsigijimo sutartį, šis jau suformuotas Sklypas (beje, vien tik Bendrijos narių iniciatyva ir lėšomis) galės būti parduodamas kitiems asmenims. Kyla klausimas, kas ir kokiu būdu šį Sklypą galės įsigyti, kadangi jis yra Bendrijos teritorijoje, jo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Nesuvokiama, kaip tokiu atveju bus užtikrintas ieškovo neva ginamas viešasis interesas, kai Bendrijos teritorijoje ir toliau nebus galima jokia rekreacinių ir bendrojo naudojimo objektų statyba, kadangi žemės sklypas vėl priklausys valstybei.

Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, prašome teismo:

  • Įtraukti asmenis: (asmeniniai duomenys neskelbiami remiantis ES Duomenų apsaugos direktyva) trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017 atsakovų pusėje.
  • Atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį visiškai.

 

Priedai:

  1. NTR išrašų kopijos;
  2. 2017-04-08 Bendrijos pakartotinio narių susirinkimo protokolo išrašas su patvirtinta valdybos veiklos ataskaitos kopija.

 

Pareiškėjai: (asmeniniai duomenys neskelbiami remiantis ES Duomenų apsaugos direktyva)

 

Gerbiami sodininkai,

 

Kaip žinote, Bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2017-04-08 d. buvo pristatytas poilsio zonos palei Vilnojos ežerą įrengimo projektas. Tokia galimybė atsirado, kai didelių pastangų dėka buvo išpirktas bendro naudojimo žemės sklypas 1 G, kurį sudaro miškas-4 ha., 2 ha.-želdiniai, 0.4 ha.- pelkės ir rekreacinio sklypo plotas - 2 ha. Šiame sklype negalimos statybos, išskyrus pagal projektą pateikiamus statinius skirtus rekreacinėms bendrijos narių reikmėms.

Šiuo metu vyksta intensyvios finansavimo galimybių paieškos. Tolesnius darbus sunkina jau kuris laikas vykstantis teisminis procesas ir skleidžiama nepagrįsta ir melaginga informacija apie šio sklypo panaudojimą. Gyvenantys šalia ežero sodininkai, galimai turėdami savų motyvų, deklaruodami visuomenės poreikių svarbą, siekia, kad šio sklypo įsigijimas iš valstybės būtų pripažintas neteisėtu ir minėtas sklypas grįžtų į valstybinės žemės fondą. Tokia yra teisminio ieškinio esmė.

Interpretacijos ar svarstymai, jog panaikinus visą 1 G sklypo įsigijimą iš valstybės, jis ir toliau automatiškai galėtų likti sodų bendrijos žinioje yra nerealu ir utopiška.

Žemiau, pateikiama  poilsio zonos palei Vilnojos ežerą SB „Žaluma“ įrengimo projekto dalis. Tikimės, jog pasibaigus teisminiams procesams 1 G sklypas liks bendrijos nuosavybė ir bus galima tęsti tuos projektinius darbus, kuriems pritarė sb „Žaluma“ bendrijos nariai.

 

    SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 Kodas 191518644, buveinė: Algirdo g. 11/A, Vivulskio g. 9-1, LT-03219,  Vilnius, tel. (8 - 5) 265 2693, mob. tel. 8 652 68833

 

Erdvinių duomenų skyriaus vadovei

 

                             PRAŠYMAS

                               2017-05-05

 

Prašau įvertinti ar galima nusausinti vandeningą, pelkėtą sklypą 1E, kuris randasi s/b „ Žaluma“ (Dūkštų sen-ja, Brinkiškių km.), Žalumos 1-oje g. Tokia įdėja buvo iškelta teisminio proceso metu, atsakovams teigiant, kad per šios pelkės vidurį galima nutiesti kelią.

Pelkės taško koordinatės: x-607414.53, y-570197.47.

 

 

Valdybos pirmininkas                                Jonas Narkevičius

 

 

 

 

 

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Vilniaus susivienijimo „Sodai“
l. e. p. pirmininkui Romasiui Vaitekūnui

Į 2017-01
2017-01-12 Nr. 9.4- (9.21E)
Nr. 3

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų paklausimą dėl gatvių užtvarų sodininkų bendrijų teritorijose.
Informuojame, kad reikalavimai keliams, skirtiems gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie statinių ir gaisro gesinimo šaltinių nustatyti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338. Šio teisės akto 148.10 punkte nurodyta, kad <aikštelės ir keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti turi būti visada laisvi>. Vadovaujantis departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 15 punkto nuostatomis <privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi>, o šių taisyklių 17 punkte nurodyta, kad <automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai turi turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu.>
Reikalavimų neautomatinių užtvarų įrengimui ar jų konstrukcijai gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Vertinant galiojantį teisinį reguliavimą ir turimą incidentų likvidavimo patirtį, Jūsų paklausime minimų sodininkų bendrijų keliuose, skirtuose gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie statinių ir gaisro gesinimo šaltinių, departamento nuomone, galėtų būti įrengiamos tik tokių konstrukcijų užtvaros, kurias į incidento vietą vykstantys ugniagesiai gelbėtojai su turima įranga galėtų lengvai atidaryti arba pašalinti su minimaliomis laiko sąnaudomis.

Direktoriaus pavaduotojas Jūris Targonskas

Kęstutis Skrickis, tel. (8 5) 271 6883, el. p. kestutis.skrickis@vpgt.lt