Pereiti prie turinio

DARBO GRUPĖS IŠVADOS 

2017 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė) išnagrinėjo aktualiausius sodininkų bendrijų (toliau – SB)  klausimus ir  parengė  siūlymus dėl šių klausimų sprendimo būdų.

 

Darbo grupės sudėtis:

Martynas Norbutas – aplinkos viceministras, darbo grupės pirmininkas;

Marius Narmontas – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, darbo grupės pirmininko pavaduotojas;

Tomas Tukačiauskas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas, darbo grupės sekretorius.

Nariai:

Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja (jei jos nėra, – Gediminas Vaičionis, patarėjas);

Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas);

Monika Biraitė-Juodvalkienė – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja (jei jos nėra, – Violeta Stumbrienė, Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė);

Aloyzas Burba – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas (jei jo nėra, – Romasis Vaitiekūnas, prezidiumo narys);

Žilvinas Klimka – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys (jei jo nėra, – Juozas Ravinis, asociacijos pirmininkas);

Vytautas Paršeliūnas – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Aušra Kalantaitė, Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja);

Tautvydas Tamošiūnas – Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas (jei jo nėra, – Mindaugas Kruopis, Urbanistikos skyriaus vedėjas);

Romasis Vaitekūnas – Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas (jei jo nėra, – Ilona Rastenytė, juristė);

Gediminas Vaitkevičius – susisiekimo ministro patarėjas (jei jo nėra, – Tomas Pilukas, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas);

Jurga Žilikienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė (jei jos nėra, – Rita Kizalienė, Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė).

 

Atskiruose darbo grupės posėdžiuose taip pat dalyvavo kviestiniai Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS), VĮ Registrų centro atstovai, SB atstovai.

Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 SB. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenis, šiuo metu SB yra virš 228 tūkstančių žemės sklypų, suskirstytų į sodininkų privačius žemės sklypus ir valstybinės žemės bendrojo naudojimo sklypus, kurie užima beveik 21 000 ha šalies ploto.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius. Pagal SB sodų generalinius planus, suplanavimo projektus, būdavo projektuojami ir skiriami 4-12 arų žemės sklypai kolektyvinei daržininkystei, sodininkystei, sezoninei rekreacijai (poilsiui), sodo namų ir kitų statinių statybai rekreacinėms reikmėms, nenumatant šių sklypų naudoti kitai veiklai.

2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo  galimybe. SB sudėtinga (o tam tikrais atvejais neįmanoma) išlaikyti norminius dydžius kelių (gatvių) tiesimui,  užtikrinti privažiavimo, priešgaisrinius reikalavimus.

2012 m. birželio 29 d. LRS priėmus SB įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 straipsnių antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir 9, 10, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-2182, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri. Penkių  didžiųjų  miestų  savivaldybių  vadovų 2013 m. vasario 6 d. kreipimesi į LRS nurodyta, kad priimtos SB įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pataisos praktiškai negali būti įgyvendinamos, nes nėra  užtikrintas  finansavimas  naujai priskirtoms funkcijoms.

Pagal 2014 m. gruodžio 14 d.  priimto  LR  SB įstatymo 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių  pakeitimo įstatymo 6 str. nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje  nurodyta, kad  SB prašymu SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus  keliams  (gatvėms) eksploatuoti  ar  tiesti,  ar  žemės  sklypus  su juose esančiais keliais   (gatvėmis),   perima ar patikėjimo teise   valdo   ir  tvarko  savivaldybė,  išskyrus  atvejus,  kai SB  šią  bendrojo  naudojimo  teritorijos  dalį išsiperka.  SB  bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų  keliams  (gatvėms)  eksploatuoti  ar  tiesti, ar žemės sklypų   su   juose  esančiais  keliais  (gatvėmis)  kadastriniai matavimai   ir   įregistravimas   Nekilnojamojo   turto  registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės  biudžeto  tikslinių  asignavimų,  kurie  planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.

Įgyvendindama SB įstatymo 6 str.  nuostatas,  Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos (toliau – Programa)  projektą  ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią  misiją aplinkos  ministrui, nors tai ir  prieštarauja SB  įstatymo  6 str. nuostatoms.  Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos tikslingumo, neturint  pakankamai finansinių išteklių,   po specialių  šiam klausimui skirtų LRS Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir  LRV kanceliarijos  pasitarimų bei  posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o  pakeisti  SB  įstatymo 6  str. nuostatas atsisakant  programos rengimo.

2017 m. buvo parengtas SB  įstatymo 6 str. pataisų  projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d.  pateikė  LRS.  LRS 2017 m. rudenį  pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės  (sudarytos  aplinkos  ministro 2017 m. rugsėjo 5 d.  įsakymu sodininkams aktualiems  klausimams spręsti)  darbo užbaigimo.

Atkreiptinas  dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir SB teritorijos samprata – SB teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi. Tikslinga, kad  daugelis gyvenamosiose vietovėse (mėgėjų soduose) iškilusių klausimų, vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis savivaldybių  funkcijomis ir valstybės valdymo subsidiarumo principu, būtų  sprendžiamos vietos savivaldos lygmeniu.

Darbo  grupė  surengė 6 darbo grupės posėdžius ir 3 konsultacinius susitikimus (posėdžių  protokolai  pridedami).

Darbo grupė, įgyvendindama jai pavestas užduotis, identifikavo šiuos SB aktualiausius klausimus:

  1. SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas  ir  perdavimas  savivaldos  institucijoms; valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos; savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės  perimti  ir  tvarkyti SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą).
  2. SB pastoviai ar  laikinai gyvenančių  piliečių  teisės  ir  pareigos nebūnant  SB nariais (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
  3. Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo.
  4. Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino  atnaujinimo.

 

Darbo grupė bendru  sutarimu neįtraukė į svarstomų  problemų sąrašą klausimų, susijusių su SB išplanavimo projektų  priskyrimo  teritorijų  planavimo  dokumentų  grupei (Kauno sodų susivienijimo siūlymas), motyvuodami tuo, kad šis  klausimas jau yra daugelį kartų  aptartas  ir   siūlomi variantai kardinaliai prieštarauja tiek Teritorijų  planavimo įstatymo  nuostatoms, tiek  teritorijų  planavimo sampratai. Pažymėtina, kad LRV 1996 m. gegužės 24 d. patvirtintas nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas) yra nuo 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (toliau – TPĮ) įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo, inter alia, reglamentuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų tęstinumas. Nutarime įtvirtintos nuostatos buvo aktualios pereinamuoju laikotarpiu kuriant TPĮ nustatytą teritorijų planavimo dokumentų sistemą.

 

  1. SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas  ir  perdavimas  savivaldos  institucijoms (valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos ir  savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės  perimti  ir SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą)

Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje  nurodyta, kad  SB   prašymu  SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus  keliams  (gatvėms) eksploatuoti  ar  tiesti,  ar  žemės  sklypus  su juose esančiais keliais   (gatvėmis),   atlikus   jų  kadastrinius  matavimus  ir nerengiant  naujo  teritorijų planavimo dokumento, LRV ar jos  įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise   valdo   ir  tvarko  savivaldybė,  išskyrus  atvejus,  kai SB  šią  bendrojo  naudojimo  teritorijos  dalį išsiperka.  SB  bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų  keliams  (gatvėms)  eksploatuoti  ar  tiesti, ar žemės sklypų   su   juose  esančiais  keliais  (gatvėmis)  kadastriniai matavimai   ir   įregistravimas   Nekilnojamojo   turto  registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės  biudžeto  tikslinių  asignavimų,  kurie  planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal LRV patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.

Aplinkos ministerija buvo parengusi kelių perdavimo programos  projektą  ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV minėtą programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią  misiją aplinkos  ministrui, nors tai ir  prieštarauja SB  įstatymo  6 str. nuostatoms. Esant tokiai situacijai kyla poreikis keisti ir SB 6 straipsnio nuostatas ir sudaryti sąlygas spręsti SB kelių (gatvių) valdymo klausimus pavedant savivaldybėms perimti kelius.

Atkreiptinas dėmesys, kad  galiojant minėtoms SB įstatymo 6 str. nuostatoms pirmiausia būtina užtikrinti  papildomą finansavimą savivaldybėms dėl papildomai pavedamų funkcijų.

Darbo grupės nariai išnagrinėjo  Vilniaus  miesto ir  Kauno  rajono savivaldybių  pateiktus  pavyzdžius  dėl SB  priskirtų  kelių (gatvių)  perėmimo variantus, praktiškai  susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptinas dėmesys, kad  savivaldybės gali,  bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių).  Paminėtina,  kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir  registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų. Kelių (gatvių) matavimo ir perdavimo savivaldybėms darbus būtų galima atlikti palaipsniui priklausomai nuo finansinių galimybių.

 

Pristatyta Vilniaus  miesto  savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė SB kelius (gatves) skirsto į  šias grupes:

  1. tranzitines gatves (žada prilyginti vietinės reikšmės keliams ir jas tvarkyti);
  2. kitas pagrindines gatves,
  3. akligatvius, smulkias gatvės ir kita.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja dalinai prisidėti prie likusiųjų gatvių administravimo (kitų pagrindinių ir akligatvių).

 

Kauno rajono savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius pagrįsta praktiškai išbandytais atvejais sprendžiant  SB kelių perdavimo klausimus:

  1. suformuojant ir Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) registruojant žemės sklypą keliui eksploatuoti (sklypo valdytojai viena arba kelios SB);
  2. suformuojant ir NTR registruojant inžinerinį statinį –  kelią (gatvę) (neformuojant žemės sklypo inžineriniam statiniui eksploatuoti).

Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras.  Naudojama  praktika  rodo, kad keliai (gatvės) gali būti perduotos priežiūrai ir eksploatacijai ir neatlikus tiksliųjų žemės sklypų matavimų (Vilniaus  susivienijimo „Sodai“ patirtis, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės patirtis, kur nemaža  dalis  kelių (gatvių),  net  ir esančių  miesto  centre,  neturi tiksliųjų  žemės sklypų matavimų, tačiau  savivaldybės  organizuoja  jų  priežiūrą  ir  remontą).

 

Aptartas klausimas,  kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal  Susisiekimo ministerijos specialistų  pateiktą  informaciją,  30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų  ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti. Finansavimo didėjimo artimiausiu metu nenumatoma, todėl  savivaldybėms   rekomenduotina nusistatyti   prioritetus:

1)           keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);

2)           keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos SB teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;

3)           keliai (gatvės) skirti aptarnauti SB, kuriose ne  mažiau  kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją  vietą  šioje SB teritorijoje  deklaravę asmenys.

Informavo, kad  Vilniaus mieste apie 20 % gatvių sudaro SB keliai (gatvės), tad  priežiūros  išlaidų poreikis gali padidėti penktadaliu.

Darbo grupė  vienbalsiai pritarė  plėtoti  patirtį, kuomet savivaldybėms perduodami SB keliai (gatves) neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų.

 

SIŪLYMAI:

  • pakeisti SB  įstatymo 6 str. ir  papildyti jį nuostatomis  dėl SB kelių (gatvių) perdavimo eigos, prioritetų,  atsisakyti  nuostatų  dėl  kadastrinių žemės  sklypų  matavimų,
  • tikslinga parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką,
  • rekomenduoti savivaldybių administracijoms kasmet numatyti galimybę  tam tikrą nustatytą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį skirti Bendrijų kelių tvarkymui;
  • rekomenduoti Vyriausybei numatyti lėšas savivaldybių  papildomoms  funkcijoms, susijusioms su SB  kelių  perėmimu ir  priežiūra,   įgyvendinti.

 

  1. SB pastoviai ar  laikinai gyvenančių  piliečių  teisių   ir  pareigų, nebūnant  SB nariais, sureguliavimas  (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).  

 

Pastaruoju  metu  SB  vyksta  intensyvi  transformacija  iš  rekreacinės – žemės  ūkio paskirties teritorijų  į  gyvenamąsias teritorijas. Vis  daugiau  statinių  pertvarkoma nuolatiniam gyvenimui, statomi nauji  gyvenamieji namai, kuriasi pastovūs  gyventojai, kurie  nėra SB nariais ir  siekia atsiriboti  nuo visų  su SB susijusių įsipareigojimų, įskaitant ir  mokesčių   mokėjimą už  paslaugas – bendrosios infrastruktūros priežiūros,  atliekų tvarkymo,  SB administravimo. Atsiranda  siūlymų  SB teritorijoje  išskirti atskirus  kitos (gyvenamosios) paskirties sklypus, mažinti SB teritorijas ir  kt.

Darbo  grupė  siūlo išlaikyti  SB  įstatyme  nustatytą administravimo modelį ir ne  SB  narių santykius  su  SB nariais ir  bendrijos  valdymo organais.  Daugeliu atveju  tik sodininkų  bendromis  lėšomis  ar  bendromis  sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti  bendrojo  naudojimo  pastatai  ir įrenginiai  (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens   telkiniai   ir   kt.);  inžinerinė  įranga,  keliai,  tiltai, lieptai,  vamzdynai  ar kita bendrojo naudojimo  inžinerinė  techninė įranga, o tai dalinai sukūrė  teritorijos žemės ir  turto vertę. Ne  SB nariai  taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai  naudojasi bendros nuosavybės objektais  ir šie  klausimai turėtų  būti apsprendžiami SB valdymo organo  nustatyta  tvarka. Prievolė mokėti mokesčius ir ne SB nariams yra įtvirtinta SB įstatyme, taip pat,  yra suformuota ir teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

 

SIŪLYMAI:

Pakeisti  SB įstatymo 7, 8, 11, 15, 22, 24 str. nuostatas, susijusias  su SB valdymu ir  ne  SB narių (kitų asmenų) statusu, teisėmis, pareigomis  bei santykiais  su SB nariais (projektas  pridedamas), detalizuojant sąvokas,  informacijos viešinimo būdus, SB narių visuotinio susirinkimo  įgaliojimais, atstovavimo principais.

 

  1. Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo

Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste. Valstybės institucijos, nepaisydamos SB įstatymo nuostatų, SB vidaus dokumentuose įtvirtintų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl SB teritorijose kuriasi vaikų darželiai, alaus daryklos, degalinės ir t.t.

Dažnai  SB  valdymo organas negauna informacijos apie  turto  pardavimą,  sklypų formavimą, nekilnojamo turto įkeitimą  bankams ar  antstoliams, kas  sukelia  įtampą  tarp SB narių  dėl įsiskolinimų  nepadengimo.

 

SIŪLYMAI:

SB įstatymo 2, 4, 7, 8, 11, 15-19, 24 straipsnius papildyti nuostatomis  dėl mėgėjų sodo teritorijoje leidžiamos vykdyti veiklos;  įpareigojimo, atliekant bet kokius sandorius su mėgėjų sodo sklypu, informuoti SB valdymo organą; SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo

 

 

  1. Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino 

 

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos  siūlymu  darbo grupė  apsvarstė klausimą dėl  galimybės  pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo.  Pristatant  klausimą  buvo akcentuota, kad  tai sodininkams labai aktualus  klausimas. Nedideli, įsiterpę  sklypai sunkiai prižiūrimi ir dažnai lieka apleisti. Soduose  gyvena mažesnes  pajamas  gaunantys ir  pagyvenę  žmonės, kurie neturi  galimybių  išsipirkti  šių  plotų  rinkos  kaina (ji ypač aukšta masinio vertinimo būdu nustatoma didmiesčių teritorijose esančiose sodininkų  bendrijose, nors  reali nedidelių 1-2 arų  žemės plotų vertė yra keliskart  mažesnė).  Teigiamas šio klausimo sprendimas leistų baigti SB teritorijų formavimą, palengvintų administravimą ir  užtikrintų didesnę tvarką.

 

SIŪLYMAI:  rekomenduoti LRV apsvarstyti  galimybę  nustatyti  terminuotą  laiko tarpą  užbaigti  žemės lengvatinio  išsipirkimo  procedūras SB  teritorijose.

 

Tarpžinybinė darbo grupė, nustačiusi ir išnagrinėjusi SB aktualias problemas, apibendrinusi pasiūlymus dėl sodininkams aktualių problemų sprendimo būdų, nutaria:

 

  1. Pateikti LRS Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti darbo grupės narių siūlomą Lietuvos Respublikos SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą;
  2. Prašyti SB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti LRS pavasario sesijoje;
  3. Prašyti LRV:

3.1.  apsvarstyti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių SB teritorijose išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimo;

3.2. aptarti galimybes ateinančių  metų valstybės biudžeto programose numatyti dalinį  finasavimą savivaldybėms, kurios perimtų dalį SB esamų  kelių;

3.3. pavesti  atsakingoms institucijoms parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.

PRIDEDAMA:

  1. Šešių posėdžių protokolų kopijos (be priedų), 15 lapų,
  2. SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, 6 lapai.

 

 

 

 

 

Darbo grupės pirmininkas                                            Martynas Norbutas

 

 

Darbo grupės sekretorius Tomas Tukačiauskas