Pereiti prie turinio

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybai       Nr. 57

2018-12-20

 

Prisiminus paskutinį valdybos posėdį atsakingai pareiškiu, kad jokių priešiškų veiksmų, tiek prieš susivienijimo pirmininką, tiek prieš draugijos pirmininką, nevykdžiau.

Mano pasiųstas raštas buvo priverstinis, kadangi gerb. pirmininkai nepateikė ministerijai valdybos posėdyje vieningai priimto kreipimosi ( buvo nuspręsta, jog sudaryta darbo grupė  prie teksto turinio dar turi “gerokai padirbėti”, tačiau kažkodėl nebuvo padirbėta). Pažymėtina, kad tiesiogiai viceministrui nusiųstas raštas skaitomas neoficialus ir į jį gali būti neatsakoma. Valstybinėms įstaigoms oficialūs raštai teikiami tik per kanceliariją, užregistruojami ir įstaigos vadovų nukreipiami kur reikalinga. Pvz. aš raštą kaip susivienijimo valdybos narys Žemės ūkio ministerijai pateikiau lapkričio 4 d., nors nesu įtakingas, kaip buvo teigiama “kažkoks eilinis pirmininkėlis”, tačiau atsakymą iš ŽŪM pasirašytą viceministro gavau lapkričio 22 d. Nr. 3JA-287(8.14) – kaip ir priklauso, ne vėliau kaip per 20 dienų,).

Valdybos posėdyje paaiškinau, kad pagal man suteiktą informaciją, kad sprendžiant teisės akto  dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo klausimą, ministerijai būtų naudinga žinoti oficialią sodininkų susivienijimo ir sodininkų draugijos  poziciją.

Kadangi mūsų vadai neįvykdė valdybos priimto sprendimo  , aš parodžiau iniciatyvą ir minėtą raštą taip pat išsiunčiau keliems susivienijimų pirmininkams, kad ir jie tuo pačiu klausimu kreiptųsi į ŽŪM. Tai dariau ne dėl savo interesų, o dėl visų sodininkų bendrijų interesų, nesuprantu, kas čia blogo. Juk mūsų visų, sakyčiau,  pareiga rūpintis bendrais sodininkų reikalais.

Gerb. Pirmininkas akcentavo, kad visada reikia geranoriškai elgtis, reikia apsitarti ir suderinti veiksmus. Aš tam visiškai pritariu. Tačiau ar tai nuoširdūs žodžiai, ar pas mus taip ir yra, ar taip įmanoma? Juk nuo pat pradžių aš taip ir dariau, kreipiausi į Jus raštu paaiškindamas klausimo svarbą ir realią galimybę pasiekti teigiamų rezultatų. Tačiau Jūs pareikalavote šaukti neeilinį valdybos posėdį, argi to reikėjo? Įdomiai atrodo, šiuo labai aiškiu klausimu reikia valdybos posėdžio, o dėl sodininkų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir naujų įtraukimą, bei labai sodininkų bendrijoms tinkamo 6 straipsnio 1 dalies (dėl gatvių pridavimo savivaldybėms) pakeitimo jau nereikėjo. Valdybos posėdyje iš karto kategoriškai atsisakėte pasirašyti, galutinai taip ir gavosi. Draugijos pirmininkas elgėsi taip pat- nepasirašė. Panašiai gavosi ir kitais klausimais. Kažkur rugpjūčio, rugsėjo mėn. atkreipiau dėmesį, kad reikėtų pareikšti Aplinkos ministerijai nuomonę dėl ruošiamo Seimui atliekų tvarkymo įstatymo pataisų ir dėl saugotinų medžių kriterijų patikslinimo. Ar buvo sureaguota?-ne. Iš Aplinkos ministerijos gavau paaiškinimus ir persiunčiau Jums, tuo tarpu susitikime su savivaldybės pareigūnais prisiklausėme nebūtų reikalavimų. Manau, kad aš tinkamai elgiausi pagal esamą realią tikrovę, ir kas labai svarbu, niekam nepakenkiau ir nesiekiau , kad taip atsitiktų.

Visumoje, manau, kad Jums derėjo padėkoti už mano pastangas padėti sodininkų bendrijoms ir tuo pačiu Jums, o ne niekinti.

Iki šiol nesuprantu kodėl mūsų vadovai nusistatę prieš sodininkų interesus.

Kitų man mestų kaltinimų nekomentuosiu, kadangi Jūs puikiai žinote, jog visa tai išgalvota, sukurta.

Noriu pabrėžti, kad per eilę metų pavyko suprasti daugelį sodininkams aktualių klausimų, problemų. Teko domėtis ir aiškintis ne tiktai įvairių įstatymų subtilybes, bet ir konsultuotis neaiškiais, ginčitinais klausimais su įvairiomis ir įvairaus lygio institucijomis. Sugaišta marios laiko. Paskutiniais metais valdybos posėdžiuose diskusijų ir nuomonių išklausymo bei įvertinimo praktiškai nebuvo,  akivaizdžiai nereikalinga ir mano žinios, kurios galėtų būti naudingai panaudotos bendram darbui, bet sprendimai, daugumoje atvejų, priimami vienasmeniškai, todėl:

 nuo šios dienos, dėl beprasmiškai gaištamo laiko, pasitraukiu iš susivienijimo Vilniaus “SODAI” valdybos narių.

Dar norėčiau paprašyti, kad viešoje erdvėje ir sodininkams neskelbtumėte, kad s/b “Žaluma” apgaulės būdu įsigijo bendro naudojimo žemę ir, pažeidus įstatymus, dalį jos pardavė sodininkams, kadangi tai yra netiesa.

Pateikiu keletą dokumentų  įrodančių  mūsų teisėtus, be apgaulės veiksmus, siūlau susipažinti, įvertinti ir apmastyti, manau, kad tie dokumentai pravers ir susivienijimo veikloje.

Pažymėtina, kad teisminiai procesai dar nesibaigė, tad per anksti esam smerkiami, tikimės kad Lietuvoje įmanoma pasiekti teisingumą ir mes laimėsime, nors užsukto teismų maratono iniciatoriai, kai kuriais klausimais, ir yra gana pajėgūs.

Pridedama:

  1. Kasacinis skundas- 2 lapai.
  2. ŽŪM kanclerės atsakymas- 2 lapai.
  3. Skundo prezidentūrai įvertinimas-2 lapai.
  4. ŽŪM vice ministro išaiškinimas-3 lapai.
  5. Skundų nagrinėjimas NŽT (iš svetainės).
  6. NŽT rizikų prevencijos departamento išaiškinimas-2 lapai.
  7. Seminarų medžiaga-3 lapai.
  8. Atsakymas sodininkui K.-2 lapai.
  9. Atsakymas sodininkui M.-2 lapai.

 

Linkiu susivienijimo kolektyvui ir valdybos nariams linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų.

 

Pagarbiai,

Buvęs susivienijimo valdybos narys – Jonas Narkevičius

 

 

From: Lina Kanišauskienė <Lina.Kanisauskiene@registrucentras.lt>
Date: 2018-11-06, an, 15:32
Subject: Dėl SB Žaluma prašymo
To: jonas.zaluma@gmail.com <jonas.zaluma@gmail.com>
Cc: N.N

 

Laba diena,

valstybės įmonėje Registrų centre 2018-10-29 iš Jūsų yra gautas Sodininkų bendrijos „Žaluma“ prašymas dėl žemės sklypo, esančio Žalumos 30-oji g., Brinkiškių k., Vilniaus r., mokestinės vertės patikslinimo pagal UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-N08-50.

 

Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, 2018-10-31 apie gautą mokesčio mokėtojo prašymą informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Šiuo metu prašymas perduotas ir prašymą nagrinėja Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 9, 11 straipsniuose ir Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklėse (patvirtintose Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. v-115 „Dėl Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“) nustatyta tvarka.

 

 Registrų centre Sodininkų bendrijos „Žaluma“ prašymas / raštas dėl žemės sklypo, kadastro numeris 4124/0607:718, Vilniaus raj. Dūkštų sen., Brinkiškių km., s/b Žaluma, Žalumos 26-oji g,-45, vidutinės rinkos vertės nėra gautas.  

 

Pagarbiai

 

Lina Kanišauskienė

 

Skyriaus vedėja – Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotoja

Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyrius

Nekilnojamojo turto vertinimo departamentas

 

Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius

Adresas korespondencijai:

Vinco Kudirkos g. 18-3, 03105 Vilnius,

Tel. (8 5) 268 8346

Faks. (8 5) 268 8311

El. p.lina.kanisauskiene@registrucentras.lt

www.registrucentras.lt

 

Iki 2016 m. galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ redakcijoje (2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 882), 5.6 punkte buvo sakoma, kad „parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, kurių vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą atliekant individualų turto vertinimą...“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 66 pakeistas minėto nutarimo 5.6 punktas ir išdėstytas taip: „parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius“.

Pagal tokį traktavimą sodų teritorijoje esanti kita žemė vertinama kaip aukščiausios kokybės be apribojimų (galima įvairi ūkinė veikla, galimos individualios statybos), t. y. sodų paskirties žemė.

Bendrijoms paskirtoje teritorijoje, kur įmanoma, buvo suformuoti sodų paskirties sklypai, o kiti plotai – apaugę želdynais, mišku, grioviai, vandens telkinių ir elektros linijų apsauginės juostos ir zonos, kūdros, tvenkiniai, pelkės – liko bendrojo naudojimo poreikiams tenkinti. Šių žemės plotų vertė menka, neteisinga ją prilyginti sodų paskirties žemei – bendrijos už kainą, nustatytą pagal žemės verčių žemėlapius, niekada jos nepirks.

Panaši situacija ir dėl įsiterpusių žemės sklypų, kurių bendrijų pradiniuose projektuose nebuvo. Tokie ploteliai (dažniausiai tarp sodininko sklypo ir kelio juostos) atsirado atliekant bendrijose pertvarkymo projektus. Šie ploteliai paprastai užima nedidelį plotą (iki 4 arų), yra įvairiausių konfigūracijų. Būtų žymiai geriau, kad sodininkai galėtų juos nusipirkti už realią, inividualaus vertinimo būdu nustatytą kainą, o neliktų jie valstybės nuosavybe ir, kaip paprastai, būtų neprižiūrimi, apleisti.

           Pažymėtina, jog dalis bendrijų nespėjo iki 2017-05-01 parengti pertvarkymo projektų, o kita dalis, nors pertvarkymo projektai buvo patvirtinti, tačiau nesuspėjo suformuoti suprojektuotų žemės sklypų kadastrinių bylų ir tuo pačiu išsipirkti reikalingų  žemės sklypų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos daugelį klaidina teigdama, kad ir dabar įsiterpusius žemės sklypus perka už kainą, paskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapius – tokių atvejų pasitaikė vos kelios dešimtys. Šie atvejai yra pavieniai, išskirtiniai, neatspindintys realios situacijos, kai yra pigiau išsipirkti užimtą valstybinę žemę, negu griauti daug kainuojančią tvorą (įvažiavimo vartai, varteliai, automatika, signalizacija) ir po to vėl ją atstatyti.

Įvertinus minėtas aplinkybes, prašome inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 pakeitimą – 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 redakcijos 5.6 papunktį išdėstyti taip: „parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą atliekant individualų žemės sklypų vertinimą“.

 

Vilniaus susivienijimo „SODAI, valdybos nario Jono Narkevičiaus inicijuotas neeilinis posėdis .

Apsvarstytas prašymas (paruoštas iniciatoriaus) ir jo svarbiai prasmei vienbalsiai  pritarė visi valdybos nariai valdybos posėdyje 2018-10-10.Nutarta kreiptis į ŽŪM dėl vyriausybės nutarimo pakeitimo.

Posėdyje dalyvavo 9 valdybos  nariai (viso 10 narių) ir Vilniaus susivienijimo „SODAI“ pirmininkas.

 

 

 

 

Aplinkos ministerijai                                                      2018-10-05  Nr.50

 

PRAŠYMAS

Dėl saugotinų medžių ir krūmų kriterijų taikymo išaiškinimo

 

Nuo š.m.liepos 1d. įsigaliojus  naujam LR  vyriausybės nutarimui dėl kriterijų pagal kuriuos priskiriami tam tikri medžiai iškyla nemažai klausimų ir naiškumų.

Neaiški situacija dėl sodų bendrijose sodininkų privačių sklypų.Jeigu jie priskiriami prie privačios žemės ( 7 punktas ) ir bus reikalingi leidimai nereikalingiems medžiams pašalinti, kils daug sąmyšio. Pvz, per daugelį metų individualaus sodo sklypo pakraštyje 1-3 m. atstumu nuo kaimyno sklypo ribos užaugusi pušis, beržas, ąžuolas ir kiti ( tokių pavyzdžių ne vienas), o kaimynas reikalauja juos pašalinti . Jeigu Tarnyba neleis- prasidės teisminiai maratonai. Kitu atveju, jeigu sklype yra daugiau užaugusių saugotinų medžių ir jeigu savinininkas savo nuožiūra neturi teisės tvarkytis, jo nuosavybė (sklypas) gali tapti bevertė.

Manytume, kad privačiuose, nedidelio ploto sodininkų sklypuose , reiktų palikti seną tvarką, t.y. patys sodininkai turėtų spręsti savaime užaugusių  ar užaugintų  medžių ir želdinių likimą.

Apribojimai vietinės reikšmės kelio juostoje ( 13.2 punktas , tai tur būt ir bendrijos gatvės), jeigu jie taikytini ir bendrijoms, sukurs nemažai problemų,  nes daug kur pakraščiuose yra priaugusių medžių.Tvarkant gatves, rengiant inžinerines komunikacijas, paviršinio vandens surinkimo- nutekėjimo griovius, medžiai trukdys, jų likimą turėtų spręsti pačios bendrijos.

8-ame punkte numatyti kriterijai medžiams, augantiems bendro naudojimo žemėje, tačiau neaišku ar išpirktoje bendro naudojimo žemėje bus galima laikytis 7.2 punkto reikalavių.

Manytume, kad privačioje bendro naudojimo žemėje reiktų vadovautis 7.2 punkto reikalavimais.

Prašau paaiškinti pastebėtus  neaiškumus, o esant būtinybei juos sukonkretinti.

 

Pagarbiai ,  Jonas Narkevičius

SB „Žaluma“ vald. pirmininkas,

Vilniaus susivienijimo „SODAI“ valdybos narys.

          SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 

Kodas 191518644, registruota Minties g.11-12, Vilnius,

tel.,  8 652 68833, el.p. jonas.zaluma@gmail.com .

 

Žemės ūkio ministerijai                                                        2018-08-21 Nr. 47

 

 

Dėl neužimtų suformuotų sodo sklypų

 pardavimo tvarkos nustatymo

 

2013 metais kreipėmės į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sodininkų bendrijos Žaluma (toliau-bendrija) generaliniame plane suprojektuotų, tačiau neprivatizuotų ir atitinkamų tarnybų nepaskirtų konkretiems asmenims sodo  sklypų pardavimo organizavimo. Mes tikėjomės, kad bus operatyviai numatyta suformuotų valstybinės žemės , esančių bendrijos teritorijoje, pardavimo tvarka. Išsiaiškinome, kad bendrijoje yra ne mažiau 18 tokių sklypų. Proceso pagreitinimui ir palengvinimui savo sąskaita atlikom  daliai (5) laisvų sklypų geodezinius matavimus ir juos įregistravome Registre Lietuvos Respublikos vardu.

Daugkartininiai prašymai paskubinti sprendimus nepasiekė rezultatų, buvo aiškinama, kad, greičiausiai, laisvi sklypai bus atiduoti kaip kompensacija tiems, kuriems neužteko grąžinimui laisvos žemės.

Mūsų manymu teisingiausia laisvus sklypus parduoti uždarame aukcione ir tokiu būdu padidinti valstybės biudžeto lėšas.

Prašome išspręsti aktualią neužimtų sklypų problemą.

 

Pagarbiai,

SB „Žaluma“ valdybos pirmininkas                                   Jonas Narkevičius

 

Dažnas  sodininkas reiškia priekaištus dėl iš esmės nepakankamo  gatvių remonto ir jų pastovaus tvarkymo. Reiškiamos pretenzijos yra pagrįstos ir jos paaiškintinos. Norint tinkamai ir laiku remontuoti gatves reikia tam turėti lėšų.

2016 m. visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta sumažinti nario mokestį iki 4 Eurų už 1 arą, o gatvių remontui reikalingas lėšas rinkti papildomai. Buvo numatyta, kad kasmet valdyba išsamiai išanalizavusi gatvių dangos stovį pateikia visuotiniam bendrijos narių susirinkimui pirmoje eilėje būtinai remontuotinų gatvių sąrašą, jų remontui reikalingų lėšų poreikį ir kiek Eurų reiktų sodininkui mokėti papildomai prie nario mokesčio. Gatvės būtų remontuojamos pagal surinktų lėšų kiekį.Kol kas susirinkimai nepritardavo konkretiems gatvių remonto pasiūlymams.

Iš surinktų nario mokesčių numatyta galimybė tiktai smulkiems ir avariniams  gatvių patvarkymams, kelkraščių priežiūrai ir benro naudojimo žemėje nereikalingų, savaime užaugusių želdynių ir medžių šalinimui.

Kadangi artimiausiais metais savivaldybės nenumato į savo balansą perimti bendrijų gatvių, mes patys privalome maksimaliai jas saugoti, negadinti, neleisti, kuomet minkšta kelio danga (ypatingai pavasarį ir rudenį), važiuoti sunkiasvorėms mašinoms ( virš 10 tonų).

Atkreipiame dėmesį į nesenai atsiradusią rūpestingų sodininkų iniciatyvą. Patys sodininkai sutarę su kaimynais finansuoja ir organizuoja reikalingų gatvės remontui medžiagų isigijimą, o bendrija apmoka už panaudotus mechanizmus. Tikimės, kad atsiras ir daugiau norinčių prie savęs susitvarkyti gatvę. Individualiai prisidėjusiems prie gatvės remonto visuotiniame susirinkime bus siūloma nuimti nario mokestį bent už vienus metus.

Bendromis pastangomis tvarkytų gatvių stovį galite pasižiūrėti apsilankę Žalumos 1-oje, 3-oje, 6-oje, 18-oje, 26-oje, 30-oje gatvėse.

 

Bendrijos valdyba