Pereiti prie turinio

Bendrijai priklausančios žemės konfiskavimo teismų pagalba ypatybės

Bendrija per paskutinius 2017 metus susidūrė su daugeliu iššūkių, teko aktyviai dalyvauti sprendžiant dalį jų.

         Informacija apie sodininkų bendrijų gatvių perdavimo savivaldybėms galimybes

Vienas iš svarbių visiems sodininkams klausimų yra sodų bendrijoje esančių kelių perdavimas į savivaldybės balansą. Vilniaus susivienijimo „Sodai“ iniciatyva buvo organizuotas sodininkams aktualių klausimų aptarimas Vyriausybėje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė) išnagrinėjo aktualiausius sodininkų bendrijų (toliau – SB)  klausimus ir  parengė  siūlymus dėl šių klausimų sprendimo būdų.

Darbo grupės nuostatos:

Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves?). Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti. Finansavimo didėjimo artimiausiu metu nenumatoma, todėl savivaldybėms rekomenduotina nusistatyti prioritetus:

1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);

2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienoje SB teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;

3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti SB, kuriose ne mažiau  kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje SB teritorijoje deklaravę asmenys.

Šiuo metu Vilniaus mieste apie 20 % gatvių sudaro SB keliai (gatvės), tad priežiūros išlaidų poreikis gali padidėti penktadaliu.

Darbo grupė vienbalsiai pritarė kelių perdavimui savivaldybėms, neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų.

Tarpžinybinė darbo grupė, nustačiusi ir išnagrinėjusi SB aktualias problemas, apibendrinusi pasiūlymus dėl sodininkams aktualių problemų sprendimo būdų, nutaria:

  1. Pateikti LRS Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti darbo grupės narių siūlomą Lietuvos Respublikos SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą;
  2. Prašyti SB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti LRS pavasario sesijoje;
  3. Prašyti LRV:

3.1. apsvarstyti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių SB teritorijose išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimo;

3.2. Aptarti galimybes ateinančių metų valstybės biudžeto programose numatyti dalinį finansavimą savivaldybėms, kurios perimtų dalį SB esamų kelių;

3.3. Pavesti atsakingoms institucijoms parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.

Darbo grupės pirmininkas                  Martynas Norbutas

Darbo grupės sekretorius                  Tomas Tukačiauskas

 

Nesutikdamas su dalies siūlomų įstatymo pataisų, kreipiausi į LRS Aplinkos apsaugos komitetą su pasiūlymais, buvau informuotas, jog būsiu pakviestas į svarstymą Seimo Aplinkos Apsaugos komitete.

Gerb. sodininkai, kaip matote, gatvių pridavimo savivaldybėms klausimai yra sudėtingi, o daugeliu atvejų, yra įmanomi tik teoriškai, bet praktiškai dėl neskiriamų lėšų savivaldybėms, šis procesas  nevyksta. Pagal numatomus, ateityje gal būt įmanomus, gatvių pridavimo tvarkos požymius, mūsų bendrija, net geriausiu atveju, neturi nė vienos gatvės tinkamos pridavimui. Tai patvirtina ir savivaldybės atsakymas.

 

 

Tačiau mūsų bendrijos nariai yra klaidinami, jog surinkus parašus ir juos pristačius Vilniaus rajono savivaldybei, kelių pridavimo klausimas bus išspręstas. Pagrindiniai parašų rinkimo organizatoriai – prie ežero gyvenantys sodininkai.

Pvz. X.X kartu su bendraminčiais rinko parašus dėl gatvių pridavimo. Paaiškinus, jog parašai sprendimo galios neturi, o procesai vyksta remiantis galiojančiu įstatymu (SB Įstatymo 6 str. 1 dalis, 2015-07-15) ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka, regis buvo suprasta, tačiau, tikėtina, kad parašų rinkėjai turėjo kiek kitus tikslus.

Neatmestina galimybė, kad parašų rinkimas buvo proga apsimesti geradariais, besirūpinančiais sodininkų reikalais, tuo pačiu užsiimti klaidingomis interpretacijomis apie pirmininką, neva užgrobusį paežerės pakrantę bei siekiantį aptverti netgi priėjimą prie ežero. Sunku ginčytis su tam tikrų žmonių fantazijomis bei nepagrįstais įsivaizdavimais, tačiau tiesa yra ta, jog  dėl paežerės 1G sklypo klausimo, dėl jo priklausymo SB „Žaluma“ bendrijai rūpinuosi nuo  savo kadencijos pradžios-2009 metų. Tuo metu buvęs NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono  vadovas sakė, jog nedaug trūko, kad ta žemė būtų išimta iš bendrijos teritorijos ir atiduota grąžinimui (kažin kam? – galima numanyti). Tačiau bendrijai pavyko tuo metu sklypą išsaugoti. Pradėtas sklypo tvarkymo planavimas. Dar 2013 metais, svarstant Sudervės Bendrąjį planą, buvo įtraukta dalis mūsų pageidavimų, pvz. dviračių takas Žalumos 1-osios gatve ir palei ežerą.

Atsakingi rajono savivaldybės vadovai tikino, kad galima tikėtis, jog Žalumos 1-oji gatvė būtų išasfaltuota. Tačiau būtina sąlyga, yra tai, kad dviračių takas turėtų eiti ir toliau per S/b Paežerys teritoriją aplink Vilnojos ežerą. Daug bendravom su SB „Paežerys“ pirmininke Rimante Skardžiuviene. Kaimynai suprato dviračių tako reikšmę ir rengiant pertvarkymo projektą jį numatė, tam pritarė jų visuotinis susirinkimas.

Buvo išpirktas 1G sklypas – 895 arai ploto. 53a tolimiausioje nuo ežero sklypo dalyje išsipirko 5 sodininkai suteikę bendrijai finansinę paramą. Greta esančių sklypų savininkai (tame tarpe ir X.X bei jo kaimynai) atsisakė finansiškai paremti bendroms bendrijos reikmėms (rekreacijai) skirto sklypo įsigijimą, motyvuojant nenoru, jog atsirastų kaimynystėje poilsio zonos, kurios drumstų jų poilsį bei blogintų gyvenimo kokybę. Taigi, kaip matome, buvo kova už savo asmeninį (privatų interesą), tačiau kai bendrijos sklypas buvo įsigytas, X. X. kreipėsi į prokurorus prašydamas panaikinti sandorį ir konfiskuoti-atimti bendrijos nuosavybę. Koks keistas nenuoseklumas, o gal pasikeitė vertybinės orientacijos nuo  „mūsų“, „visų“ į „mano“ ir „man“ . Kad ir kaip norėtųsi tuo patikėti, tačiau net tuomet, kai sodininkai, kurie įsigijo 53 arus žemės teisme oficialiai sutiko jų atsisakyti, vardan viso sklypo išsaugojimo bendrijos reikmėms, X. X. palaikė prokuroro poziciją, pagal kurią sklypas atimamas iš bendrijos ir keliauja į Žemės fondą. Žinoma, tai tik pirmosios instancijos teismo sprendimas. Galime klausti, kokia prasmė siekti grąžinti sklypą į Žemės fondą, na nebent žinai, jog beveik aiškiai visiems žinomu būdu atgausi savo žinion, nuosavybėn... O gal rūpiniesi „nežinomu piliečiu“, kuris turėdamas „perkeliamos žemės popierius“, ateityje nesuks galvos dėl kažkokios sodininkų bendrijos narių galimybių naudotis Vilnojos ežeru bei visa supančia aplinka, ir, be abejo, galės apsitverti.

Tai kas paminėta, norėtųsi tik akcentuoti, kad garsus viešojo intereso gynimas yra paprasčiausia dūmų uždanga kitiems procesams, kuriuos, jei teismai pasibaigtų mums nepalankiai, išvystume.

Iniciatyvinė grupė vadovaujama X. X. be išlygų 100 % pritarė pirmos instancijos teismo sprendimui atimti sklypą. Galima būtų patikėti iniciatyvinės grupės deklaruojamais kilniais tikslais jeigu taip karštai ne tik žodžiais, bet ir veiksmais būtų gynę viešą interesą, reikalaudami panaikinti 53 arų pardavimo sandorius, o ne reikalauti (pasisamdžius stiprius ir įtakingus advokatus) nacionalizuoti visą sklypą. Aišku, egoistiškai žiūrint, suprantama, kad kažkokių sodininkų būvimas netoli, savaime suprantama ir keliančių triukšmą, nors ir neturinčių teisės užsiimti statybomis, yra mažų mažiausiai nepageidaujamas.

Nežinia kokios baimės ar rūpesčiai atginė X. X. kreiptis į policiją bei prokūratūrą , pridedame rašto turinį.

  1. X.X

(duomenys neskelbiami)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK

Manto g. 4, Vilnius

Prašymas Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo bei aplinkos apsaugos įstatymų galimų pažeidimų sustabdymo

2017 m. liepos mėn. 4 d.

Vilnius

Informuoju, kad Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, S/B “Žaluma” prie Žalumos 1-oji g. pradžios esančio bendros nuosavybės sklypo 1G (kadastro Nr. 4124/0607:783) teritorijoje, kuri ribojasi su valstybinės reikšmės rekreacinės paskirties ežeru “Vilnoja”, yra galimai neteisėtai atliekami / planuojami atlikti aplinkos ir landšafto pertvarkymo bei statybos darbai:

  1. traktoriumi pjaunama žolė ir krūminai;
  2. Kaip liepos 3 d. supratome iš darbus atliekančio traktoriaus vairuotojo, jis iš SB “Žaluma” bendrijos pirmininko Narkevičiaus yra gavęs nurodymą paruošti privažiavimą buldozeriui (kaip suprantame, šie darbai buvo planuojami pradėti liepos 3 d.), kuris turėtų tiesti kelią (kelio projektas nėra patvirtintas ir suderintas), išlyginti landšafto teritoriją ir joje įrengti statybos aikštelę statybinių medžiagų laikymui būsimų pastatų statybos darbams atlikti. Jokie statybos darbai čia akivaizdžiai nėra galimi ir jiems atlikti statybos leidimų nėra. Darbai būtų atliekami prie kuris ežero pakrantėje ežero pakrantės apsaugos juostoje (ar visai šalia jos), be to teritorijoje su specifiniu ir unikaliu landšaftu (aukštu kalnu) prie pat ežero. Šiuo metu ši teritorija yra žalia zona, naudojama rekreacijai, joje teisėtų kelių nėra.

Neabejojame, kad atlikus 2 punkte nurodytus aplinkos pertvarkymo, statybos darbus, gamtai galėtų būti padaryta didžiulė žala, sugadintas unikalus kraštovaizdis, be to pažeisti įvairūs statybą reglamentuojantys teisės aktai, reglamentuojantys leidimų statybos darbams atlikti gavimą, darbų atlikimo tvarką bei aplinkos apsaugą.

Manytina, kad svarbi aplinkybė yra tai, kad visai šiai teritorijai teismo sprendimu (civilinės bylos numeris e2-1322-803/2017) yra pritaikytos ir tebegalioja laikinos apsaugos priemonės. Taip pat Vilniaus apygardos teismas birželio 26 d. yra priėmęs S/B “Žaluma” bendrijai bei asmeniškai bendrijos pirmininkui Jonui Narkevičiui nepalankius teismo sprendimus, pagal kuriuos tenkinant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį, šis žemės sklypas grąžinamas LR valstybei ir panaikinami visi ankstesni su juo susiję žemės sandoriai bei teritorijos pertvarkymo projektai. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir dėl neteisėtai įgyvendintų statybos darbų padarius žalą gamtai, galėtų būti išsireikalauta finansiškai atlyginti bendrijos pirmininko aukščiau aprašytų veiksmų padaryti nuostoliai gamtai / valstybei / viešam interesui, tačiau laiku užkirtus kelią jo galimam piktnaudžiavimui užimama padėtimi, apribojus jo veiksmus, tos žalos gamtai ir valstybei būtų galima išvengti, kas ir yra šio skundo tikslas.

 Prašymas:

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašau dėl galimų pažeidimų prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo įstatymų, susijusių su aplinkos apsauga, pažeidimo / viešojo intereso gynimo / piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o taip pat skubiai kreiptis į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono skyrių, kad būtų ištirtos galimų pažeidimų aplinkybės, sustabdyti galimai neteisėtai atliekami statybos darbai, apsaugota gamta šioje teritorijoje kol nebus šios situacijos išaiškinimo iš Aplinkos apsaugos ministerijos ir kitų instancijų.

Pagarbiai X. X

Taip pat, pateikęs įvairiausius kaltinimus, kreipėsi į Vilniaus rajono ir Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą mano adresu  pagal LR Baudžiamojo Kodekso 182 ir 300 straipsnius.Tyrimai buvo pradėti, akivaizdu, kad ženkliai  sutrugdeme jų planams bei asmeniniams interesams, todėl nepaisė net elementaraus padorumo ribų.

*****

Aišku, policijai nebuvo jokio teisinio pagrindo imtis veiksmų, nes ne tik rašte klaidingai traktuotas teismo sprendimas, bet ir kiti bendrijos aplinkos gerbūvio tvarkymo veiksmai. Tačiau apie tai, kiek vėliau.

Pirmos instancijos teismas kol kas patenkino tik ieškovų iniciatyvinės grupės asmeninės naudos siekius, o ne mūsų didžiulės bendruomenės interesus.

Iniciatoriai oficialiai deklaruoja, jog jie gina viešąjį interesą, tačiau, kaip jau minėjome, tai yra netiesa. Ginami tik savo asmeniniai interesai, o tuo pačiu, matyt tikimasi, praplėsti savo valdas, užimant visą paežerės teritoriją. Žvelgiant į prokurorų veiksmus, kuriais siekiama ginti viešąjį interesą, kyla toli gražu ne retoriniai klausimai: „Kokia ir kame glūdi ieškovų viešojo intereso gynimo prasmė, jei iš bendrijos siekiama atimti rekreaciniams tikslams (juk būtent viešajam tikslui) suprojektuotą 1 G sklypą?“ Kaip jau minėjome, jog sklypo konfiskavimas ir jo grąžinimas į žemės fondą, nebūtų viešo intereso gynimo pergalė, juolab, nėra jokių net teorinių mechanizmų kaip sklypas galėtų vėl sugrįžti bendrijos reikmėms (t.y tikram viešajam interesui), tai būtų galas.

Minėtas sklypas, kurį Bendrija pirko iš valstybės yra išpirktas teisėtai. Įsigyjant bendro naudojimo žemę buvo vadovautasi pagal teisėtų daugelio visuotinių susirinkimų  priimtus sprendinius, o taip pat  Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 9 straipsnio 5 dalimi, SB veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Nacionalinės žemės tarnybos rekomendacijomis.

KOMENTARAI IR PAAIŠKINIMAI dėl abiejų atsakymų, rekomendacijų sodininkams.

   Tie atsakymai-nurodymai paneigia NŽT reiškiamą poziciją teisminiuose procesuose, kuriais yra teigiama, jog jie buvo apgauti, jeigu būtų žinoję, kad dalį išpirktos bendro naudojimo žemės bendrija parduos sodininkams nebūtų BENDRIJAI pardavusi. Tokie teiginiai visiška netiesa, juk pati NŽT rekomendavo parduoti arba išnuomomoti sodininkams dalį bendro naudojimo žemės.

Iš atsakymų akivaizdu, kad viskas yra priešingai, pati NŽT stengiasi nuslėpti tiesą ir apgauti teismą.Yra ir daugiau įrodymų, patvirtinančių tą karčią tiesą.

    Iki 2016m. Kovo mėn. Bendrija sudarinėjo pageidaujantiems sodininkams įsigytos bendro naudojimo žemės nuomos sutartis. Iki tol nebuvome tikri ar bendrija gali parduoti, nors SB Įstatymo 15 straipsnio 15 punkte tai numatyta.

     Daliai sodininkų nuomos sutartys netiko, pageidavo išsipirkti, norėjo turėti garantijas, kad ateityje nieks iš bendrijos neatims sutvarkytos teritorijos į kurią bus nemažai investuota. Bendrijos valdyba pardavinėti nesutiko, tuo labiau, kad ir notarai nebuvo tikri ar turi teisę įforminti pirkimo- pardavimo sandorius (tik vėliau, pasitelkę kvalifikuočiausius teisininkus,  fundamentaliai išnagrinėję teisės aktus, įsitikinę veiksmų teisėtumu, sandorius formino).

Dalis sodininkų kreipėsi į valstybines institucijas, norėdami mus priversti parduoti jiems dalį bendro naudojimo žemės.

   Pvz. X.X. 2016-04-06  kreipėsi į Seimą. Jo žemietis, tuo metu reikšmingas socdemų deputatas X, iškvietė mane pasiaiškinti, kodėl neparduodama bendaturčiui X.X.  bendro naudojimo žemės sklypo 3D dalies 3D18. Buvo išsamiai deputatui paaiškinta kokia yra situacija, kad mes neesame tikri dėl pardavimo galimybių. Po to deputatas bendravo su Žemės Ūkio ministerija (ŽŪM) ir centrine nacionaline žemės tarnyba (NŽT), kuri nurodė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui , kad SB “Žaluma”būtų įparegota parduoti sklypą 3D18 sodininkui X.X.

   Kitas atvejis, 2016-04-12 sodininkas X.X. kreipėsi į ŽŪM dėl dalies sklypo 5C nuomos. Analogiškai  NŽT nurodė Vilniaus rajono skyriui išspręsti prašymą teigiamai, t.y., kad SB Žaluma privalo išnuomoti sodininkui X.X. bendro naudojimo žemės sklypo 5C dalį.

LR Žemės ūkio ministerijos viceminstro atsakymas LR Prezidentūrai patvirtina, kad tolesnis išpirkto sklypo bendro naudojimo žemės sklypo klausimas spendžiamas Bendrijos visuotiniame narių susirinkime.

 

Tokiame kontekste, švelniai tariant, atrodo keisti NŽT mums metami kaltinimai, jog jie nieko nežinojo, nematė pavojaus, būtų nepardavę, juos apgavo, nors parduoti bendro naudojimo žemę įpareigoja SB įstatymo 15 straipsnio 15 punktas, o draudžiančio įstatymo parduoti asmeninei ar kolektyvinei nuosavybei priklausantį turtą nėra.LR Konstitucijos 45 straipsnyje nurodoma, kad nuosavybė yra šventa.

Tačiau tenka tikėti ir manyti, jog savo veikloje NŽT turėtų vadovautis teisės aktų nuostatomis, o ne užsiimti  pagal savo nuožiūrą jų sąmoningu išgalvotu, pagal savo kvalifikaciją,  interpretavimu.

Minėtu atsakomybės klausimu išsamiai pasisakoma NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rizikų vertinimo departamento rizikos prevencijos skyriaus pažymoje Nr. 1PA-14-(9.8) 2015-07-13 d.,žemiau galima įsitikinti.

 

 

Labai svarbu, NŽT rizikų valdymo skyriuje, išnagrinėję anoniminį skundą (mums žinoma kieno) konstatuoja, kad NŽT neturi teisės savo nuožiūra spręsti, kam parduos bendro naudojimo žemę, o kam ne, ji neturi teisės interpretuoti galiojančių įstatymų, ji privalo  juos vykdyti.

Prokuratūra palaiko interpretavimą ir dar taiko vieną keistą teiginį, kad bendrija neturėjo teisės išsipirkinėti bendro naudojimo žemės sklypus, didesnius nei 12 arų (NŽT su tuo nesutinka, teigia, kad visoje Lietuvoje buvo parduodami, parduodami dabar ir bus parduodami bendram naudojimui ir rekreacijai žemės sklypai neribojant jų ploto), nors 2004-11-15 vyriausybės nutarime Nr. 1443 aiškiai įvardinta, jog ši taisyklė liečia tik sodininkus, narius ir ne narius, kuriems valstybės buvo paskirti konkretūs sklypai, o sodininkų bendrijoms išperkamų žemės sklypų plotai neribojami.

Teismuose mums metami šie du pagrindiniai kaltinimai: Bendrija apgavo valstybę (NŽT) ir 12 arų sklypų dydis, atseit negalėjom išpirkti didesnių plotų.

Argi  mes dėl to kalti? Ar teisūs esate tie sodininkai, kurie teigiate, kad aš jus apgavau, nes galite prarasti išpirktos bendro naudojimo žemės sklypų plotelius? Patys, patekę pirmą kartą gyvenime pas prokurorą, nusigandę, nors nepažeidėte įstatymų, dažnai kaltinote kitus ir nepagrįstai pripažinote menamą nepagrįstą kaltę.

Labiausia priekaištauja tie, kurie dalyvavo iniciatyvinėje grupėje, tačiau šios grupės veiksmų pasekmes juntame visi. Užsukta teismų karuselė, bylos, nors savo esme yra panašios, indentiškos, bet išskaidytos (manytina, tikintis, kad vargstanti bendrija nepajėgs priešintis numanomų jėgų sudėliotam maratonui). Teisminiai procesai užsukti aukščiausiame lygyje. Vargu ar tai atsitiktiniai „sutapimai“, man dėl to neaiškumų nėra.

Bendrijai sudarant sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, buvo teikiami visi reikalingi dokumentai, kurių teisėtumą tikrino Nacionalinė žemės tarnybos padaliniai, Nacionalinės žemės tarnybos teisininkai. Duomenis tikrino bei įsakymus ruošė, o ir galutinius sandorius tvirtino notarai, kurių patvirtinti duomenys buvo teikiami Registrų centrui. Jokių pastabų ar trūkumų nebuvo pateikta. Savo veikloje Bendrija visada vadovavosi galiojančiais įstatymais ir NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis bei pastabomis.

Pažymėtina, kad žemės pirkimo- pardavimo sandorius sudarinėjo juridinis asmuo – S/B „Žaluma“, atstovaujama valdybos pirmininko veikiančio bendrijos vardu.

Jeigu apeliacinių teismų instancijose būtų tiesa ne sodininkų pusėje, o tariamoje „viešo intereso“ gynėjų pusėje, Bendrijai būtų skaudus ne tik moralinis, bet ir materialinis smūgis. Kol kas jaučiama stipresnė jėga norinčių atimti iš Bendrijos sodininkų bendro naudojimo reikmėms įsigytus žemės sklypus. Vykdydami teisės aktais leistinus veiksmus – žemės išpirkimą iš valstybės, tikėjomės iš esmės pakeisti visos bendrijos vaizdą. Suprasdami, ir tvirtai žinodami, jog investuoti ir tvarkyti galime tik į tai, kas mums teisėtai priklauso, to ir nuosekliai siekėme.

Tikėjom, jog bendrų ir koordinuotų veiksmų tarp sodininkų bendrijos ir rajono savivaldybės dėka, pritraukiant pinigus iš ES struktūrinių fondų pakeisti ir sutvarkyti visą ežero pakrantę pritaikant sodininkų ir jų šeimų poilsiui. Taip augtų ir visos mūsų turimos nuosavybės investicinė vertė. Įgyvendinus šiuos projektus, sklypų kainos galėtų ženkliai pakilti, jau dabar pirkėjai moka ženkliai daugiau .

Valdyba atliko milžiniškos apimties darbus. Beveik per metus buvo išpirkti 35 bendro naudojimo žemės sklypai, kurių bendras plotas 25 ha.

Manau sunku patikėti bendrijos griovimo iniciatoriais, kurie siekdami savų tikslų, teigia, jog pirmininkas apskritai nieko neveikia, o ypač neprižiūrėjo, netvarkė 1G sklypo ( tokios traktuotės paskleistos tiesiogiai daugeliui sodininkų ir viešoje erdvėje-internete).

Teiginiai apie 1G sklypo nepriežiūrą yra neteisingi ir nepagrįsti. Sklypas pagal galimybes prižiūrimas, šienaujama žolė, pastoviai surenkamos šiukšlės, išrūpinami iš savivaldybės leidimai krūmų ir medžių palei pakrantę (ne miško zonoje) pašalinimui.

Minėtų darbų prašė tie patys šių teisminių procesų iniciatoriai, kurie skundėsi, jog nematyti ežero panoramos. Tuos darbus atlikom, išvežėm galybę iškirstų krūmų, medžių, dabar jie už tai atsidėkoja šmeiždami mane ir valdybą. Kartais asmeniniai interesai labai pakeičia žmones (ne į gerąją pusę).

Esminiai darbai, kaip antai projekto rengimas tapo įmanomas tik tuomet, kai bendrija tapo sklypo 1 G savininke. Pats išpirkimo procesas nebuvo lengvas, nes buvo daug organizuotų trikdžių, kliūčių, o ir laiko turėjome ribotai, nes išpirkimas už nominalią kainą galiojo iki 2016 metų gegužės mėnesio 1 dienos (patvirtinus projektą buvo likę 1,5 mėn.,o išsipirkimui reikėjo 15000 Eurų).

Iniciatyvinės grupės nariai (valdomi iš jų pagrindinio centro-prie ežero) stengėsi sutrukdyti privatizaciją, rašė įvairiausius skundus į mėgstamą darbovietę,eilę metų rašė skundus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui X.X, skundė įvairių lygių policijos struktūroms, LR Prezidentūrai, centrinei NŽT prie Žemės ūkio ministerijos, NŽT Vilniaus rajono skyriui, Žemės ūkio ministerijai, atsirado straipsniai spaudoje – „Lietuvos ryte“, „Laisvam laikraštyje“, šmeižtai sodininkų tarpe, organizuota kenkėjiška kompanija skundžiant NŽT tuometinei direktorei Gineikaitei. Susitikimas su skundikais (Iš 9 dalyvių - 6 iš Žalumos, tai X.X., ir dar 4 kurie taip pat žinomi, žinomi ir anoniminiai skundikai).

Atsilaikyti, organizuotos ir nusiteikusios priešiškos bendrijos interesams  kompanijos, siekiančios tik savo interesų įgyvendimo, teigčiau nelengva, netgi labai sunku.

Susitikimą su “nuskriaustais” sodininkais organizavo NŽT Vilniaus rajono skyrius, dalyvavo NŽT direktorė, jos teisės departamento direktorius,Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. Liogė. Kas užsakė šią priemonę, tiksliai išsiaiškinti nepavyko, tačiau beveik aišku. Susitikimo rezultatai buvo paskelbti NŽT svetainėje ir aprašyta Lietuvos ryte. Žurnalistė paaiškino kad parašyti straipsnius NŽT prie Žemės ūkio ministerijos prašymu nurodė laikraščio redaktorius (lygis neblogas). Organizuota neprastai, panaudota gudri taktika,  tikintis sukelti bendrijoje sumaištį ir sutrukdyti bendro naudojimo žemės privatizaciją.Vėlgi, nemanau, kad būtų toks įtakingas X.X. (matomas nuotraukoje), o, be abejo, ardomąjį darbą organizuoja pakankamai įtakingi, turintys plačius ryšius mūsų sodininkai, dėl to turime rimtų bėdų ir dabar.

Netgi siųsta komisija į sklypą 1G (prie ežero), bandant įrodinėti, kad  sklypas bendrijai nereikalingas. Teko ginti, aiškinti, motyvuoti šio sklypo reikalingumą (pateiktas 2015-10-26 aiškinamasis raštas į NŽT Vilniaus rajono skyrių, nes buvo atsisakę parduoti sklypą 1G).

Kadangi buvo pasikeitęs 1 G sklypo plotas, teko vėl iš naujo gauti projektavimui reikalingus leidimus (nes buvo privatizuota dalis 1G sklypo), sąlygas, suprojektuoti, suderinti su NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, Vilniaus rajono Savivaldybe ir su centrine NŽT,  patvirtinti , įregistruoti 1G sklypo projektą Registre. Iš anksto rūpinomės dėl finansų, reikalingų išpirkimui. X.X. ramino, sakė nesirūpinti, garantavo, kad jie suteiks paramą, svarbu, kad nebūtų uždaryta prieš juos ežero pakrantė. Jų pageidavimai mums buvo suprantami ir susitarimo laikėmės, rekreacinės – poilsio zonos sprendiniai tai patvirtina. Palei jų sklypus iki ežero pakrantės jie galėjo išsipirkti visą plotą , taip suprojektavom (kad niekada nebūtų užstota), tačiau išsipirkti atsisakė, turėjo visai kitus asmeninius planus, kuriems bendrija niekada nepritars (tačiau vargu bau ar tai bus reikšminga).

Tačiau kai reikėjo žadėtos piniginės paramos, griežtai atsisakė, teigdami, kad visas 1G sklypas turi būti visiškai tuščias, tam reikalui galės skirti neribotą pinigų kiekį. Teko ieškoti ir rasti kitus sprendimus tam, kad sklypą 1 G galėtume išpirkti ir be jų pagalbos.

Gerb. Sodininkai, manau galite suprasti kokia darbų apimtis išperkant visus 35 sklypus. Kadastrinių bylų ruošimas, matavimai ir derinimai su gretimų sklypų savininkais, finansavimo klausimai, išpirkimas bei registravimas registre (juk kartais sodininkai užtrunka kelis metus dėl savo 6 arų kadastrinių matavimų įregistravimo). 65 sodininkai išsipirko dalį išpirktos žemės (4,4 ha ploto), jiems irgi reikėjo suprojektuoti plotelius, juos sužymėti, paruošti atskiras bylas ir parengti notariniam įforminimui. 74 sodininkams organizavau ir tiesiogei padėjau lengvatinėm (apytikriai 10 Eurų už 1arą) sąlygom išsipirkti įsiterpusius žemės sklypelius, kurie bendrijos pastangomis buvo suprojektuoti ir įregistruoti Registre.

Mūsų atlikti darbai yra labai didelės apimties. Lietuvoje daugiau tokių pavyzdžių nėra, mes esame lyderiai. Galbūt ir kažkam labai nepatogūs, nes būdami susitelkę kartu galėjome pasiekti rezultatų. Kartais iš šalies atrodo, jog geriau nebandyti siekti įgyvendinti gerų tikslų, nors įstatymai tarsi leidžia, bet praktiškai įgyvendinti neįmanoma, nes procesai yra pernelyg apsunkinti. Bendrijos negali skolinti iš finansų institucijų, užsiimti komercinio pobūdžio veikla ir pan. Tačiau pabandžius solidariai sodininkų bendrijos bendraturčių paramos lėšomis įsigyti tai, kas leistina įstatymais (draudimo juk nėra), teisėsauga siekia mus parklupdyti ir galbūt netgi sunaikinti bendriją, siekiant atbaidyti, kad kitos sodininkų bendrijos nedrįstų pasinaudoti galiojančiais įstatymais, ir LR žemėtvarkos tarnybos galėtų ir toliau savovaliauti kaip nuosavame ūkyje.

Dalis išpirktos žemės antstolių buvo areštuota iš už ankstesnių laikotarpių susidariusias skolas dėl valstybinės žemės nuomos. Areštuota dalis sklypų antstolių parduota ir pilnai atsiskaityta su savivaldybe, bendrija skolų neturi.

Bendrijos biudžete buvo sukaupta pinigų, kuriuos planavom panaudoti gatvių remontui. Tačiau dėl L. S. ir jo grupės organizuotų veiksmų, sukauptos lėšos skiriamos ginti bendrijos interesus teismuose, o ne remontuoti gatves. Už ką galime padėkoti mūsų “geradariams iniciatoriams“ .

2017 m. birželio mėnesį iniciatoriai organizavo neeilinį susirinkimą, kurio organizavimo peripetijos kelia rimtų abejonių. Dalis sodininkų savo parašais pritarusių neeiliniam susirinkimui manęs atsiprašė, sužinoję kaip jie meistriškai buvo apkvailinti, jais patikėjo, nes neįsivaizdavo, kad iš kaimynų, sodininkų gali būti tokia klasta. Raštu paneigė savo parašus ir aprašė apie skleidžiamą melą ko pasekoje jie buvo apkvailinti.

Buvo tikimasi, jog bus uždrausta man (pirmininkui) atstovauti bendrijai teismuose, o atstovu pasitvirtinti jų aktyviausią iniciatyvinės grupės narę X. X (2 punktas), kuri taip pat aktyviai reikalauja, kad iš bendrijos būtų atimtas ir kitas prie ežero sklypas 4E (gale Žalumos 1-osios g., šalia yra jų sklypas Nr. 535). (Tas sklypas 4E jau 2010 m teismo sprendimu buvo atimtas iš bendrijos, tačiau mūsų pastangų dėka teismas visus pražūtingus bendrijai sprendimus panaikino. Darosi neišpasakytai pikta ir skaudu, kad istorija kartojasi, dabar veikia kiti... Dabar jau sulaukiu net anoniminių grasinimų susidoroti su manimi, tuo tarpu praeiti ieškovai, siekdami pergalės, naudojo kitą taktiką , siūlė didelius pinigus, kad Vyriausiame administraciniame teisme aš neprieštaraučiau jų ieškiniui. Aš atsisakiau, bendrija laimėjo, išsaugojom 4E sklypą.

Jeigu šis planas (iniciatyvinės grupės) būtų pavykęs, įsivaizduokime kaip ieškovams būtų paprasta laimėti. Prokuroras (atseit ginantis viešąjį interesą) reikalauja išpirktus sklypus grąžinti valstybei į Žemės fondą, o atsakovo Sb Žaluma atstovas X. X. neprieštarauja – viskas, bylos baigtos, o galutiniame rezultate bendrijai bankrotas.

Tačiau nepavykus išrinkti X. X. atstove teisminiuose procesuose, (ji nėra net bendrijos narė, o tik bendrijos nario atstovė), kitais klausimais siekta, jog pirmininkas būtų paliktas be finansinių lėšų teisminiame procese.

Apie bylas ir lėšas

7-ose teismų bylose bendrijos ir sodininkų interesus ginu aš vienas, be advokato. Kitose bylose (19) atstovauja advokatai ir aš. Iki šiol dalyvavau 47 teismo posėdžiuose, galutinių sprendimų dar nėra.

Kuo mes galime „pasigirti“? Ogi nesibaigiančiais bendrijos narių skundais. Pvz. X. X. skundžiantis mus, pradėjo teisminį procesą. Dažnu atveju reikalavimai nėra teisiškai ir logiškai pagrįsti. Reikalaujama įvykusio susirinkimo protokolo, o kai teisėjas pasiūlo susipažinti, prašoma rašytinės kopijos. Į klausimą, kam ir kokiu tikslu, atsakoma, kad toliau bylinėtis... Tokie tie „viešo intereso gynėjai“.

Kitas asmuo daugeliui pažįstamas yra X. X., kuris prisidengdamas neįgalia dukra, naudojasi nemokamomis mūsų valstybės teisinėmis paslaugomis. Jo ilgas „paklodes“ turbūt ne vienas esame matę. X. X. problemų nesupranta net teisėjai, kraipydami galvą, kokia teisinė problema, kur ir kaip jis nukentėjęs... Pastebėtina tai, jog X. X. dukra, kurios vardu organizuojamos bylos, taip siekiant gauti nemokamą teisinę pagalbą, tuo metu, vargo nematydama gyvena šiltuose kraštuose ir teismo posėdžiuose nedalyvauja. Žmonės kalba, jog ji gyvena Hurgadoje ir užsiima individualia veikla. Žinoma, šiuos faktus teismas galėtų įrodyti ar paneigti šias galimai turinčias pagrindą spėliones, bandydamas nustatyti faktinę gyvenamąją vietą. Pastebėtina ir tai, jog X. X. dukra per visą bendrijos istoriją nėra dalyvavusi nė viename visuotiniame narių susirinkime, ir neišreiškusi jokio noro susipažinti su svarstomais klausimais, vienokiu ar kitokiu būdu pagelbėjusi taip visų „skriaudžiamam“ tėvui X. X. Pagal gautus duomenis iš sienos apsaugos tarnybos, dukra X. gyvena užsienyje.

Dėl tokių, tariamai tikrų istorijų ir problemų, tenka bendrijai dalyvauti teismuose. Už tai galime „padėkoti“ X. X. Aišku, norėtųsi nedalyvauti tokiame absurde, tačiau nedalyvavimas posėdžiuose, būtų bendrijos pralaimėjimas bylose.

Pvz.  pastarojo meto byla dėl 2016 m.balandžio 3 d. visuotinio susirinkimo sprendinių panaikinimo (buvo patvirtinta valdyba). Jeigu neprieštarautume, kas po to sektų? – chaosas, bendrijos veiklos paralyžavimas ir, be abejo,retos, netradicinės,sunkiai suprantamos , bei įveikiamos kvalifikuotų kenkėjų  priešiškai nusiteikiusių bendrijai ,sumodeliuotos  rimtos bendrijai problemos. Tenka pastebėti, kad jis bylas pralošia, bet nesiliauja skundęs toliau. O mūsų valstybė leidžia taip neracionaliai lėšas kažkieno asmeninių įgeidžių tenkinimui.

Dabar paskutiniame ieškinyje vienas iš reikalavimų ir kaltinimų – apkaltinti pirmininką, kad neįregistravau Registre jo savarankiškai iškasto tvenkinio.  Išsiaiškinau, kad jis to tvenkinio- kūdros kasti neturėjo teisės, reiks pasirūpinti, kad jį užverstų.

Aš giliai įsitikinęs, kad jis eilę metų siekia sukelti bendrijoje sumaištį, vadovaujant gudriems organizatoriams, pasislėpusiems už jo nugaros.

Prašau gerbiamų sodininkų pagelbėti man, gal rastume efektyvesnių būdų sutramdyti tokius kenkėjus.

Man jau laisvo laiko ir sveikatos nebelieka. Taip pat reikia suprasti, kad bendrijai nemažai kainuoja su jais bylinėtis, pvz. X.X. verkšlendamas prašo teisėjo sumažinti privalomai padengti bendrijos patirtas išlaidas, atseit dėl sunkios materialinės padėties. Teisėjas pasigaili ir sumažina nuo 800Eurų iki 300 Eurų, bet kodėl sodininkai turi apmokėti jo niekingą veiklą, kurią jis vykdo oficialiai neįgaliotas bendrijos. Manau, kad visuotinis susirinkimas priims sprendimą išreiklauti iš X.X. 500 Eurų bendrijos  patirtų išlaidų padengimui dėl jo nepagrįstų reikalavimų. Jeigu nesutiks geruoju, reiktų kreiptis į teismą pagrįstų nuostolių,- 500 Eur. prisiteisimui iš J. M. SB „Žaluma“ naudai.

PASKUTINIAI PASTEBĖJIMAI

Kyla klausimas kodėl NŽT skirtingas požiūris į SB Žaluma ir kaimyninę SB Paežerys?

Kaimyninė bendrija „Paežerys“ gavo oficialų perspėjimą, kad kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir ,savaime aišku, restitucijos taikymo jeigu nebus panaikintos nuomos sutartys sudarytos su bendrijos nariais. Jie buvo išnuomoję 100 metų visą 8 ha išpirktą bendro naudojimo žemę.

Nacionalinės žemės tarnybos

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

vilniaus rajono skyrius

 

Sodininkų bendrijos „Paežerys“

pirmininkei R. Skardžiuvienei

Rimante22@gmail.com

 

       2017-09     Nr. 48SD-      -(14.48.136E.)

 

 

DĖL BENDROJO NAUDOJIMO ŽEMĖS SKLYPŲ NUOMOS NUTRAUKIMO

 

Informuojame, kad Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Skyrius) turimais duomenimis Sodininkų bendrija „Paežerys“  bendrojo naudojimo žemės sklypą, kadastro Nr. 4124/0703:636, esantį  Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav., įsigytą 2015 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, perleido naudotis besiribojančių sklypų savininkams, sudarydama su jais 99 metų laikotarpiui nuomos sutartis.

Informuojame, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

Sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimas vykdomas vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės), nuostatomis. Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose.

Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, teigtina, jog Jūs, vadovaujantis Taisyklių
3.2 papunkčio nuostatomis, lengvatinėmis sąlygomis įsigijote bendrojo naudojimo žemę, t. y. už nominalią kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai).

Informuojame, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikosi  pozicijos, jog kai lengvatinėmis sąlygomis sodininkų bendrijų įsigytas bendrojo naudojimo žemės sklypas perleistas trečiajam asmeniui, kiekvienu atveju bus nagrinėjama, ar sodininkų bendrijų veiksmai įsigyjant bendrojo naudojimo žemės sklypą iš valstybės nebuvo apsimestiniai, t. y. ar bendrojo naudojimo žemės sklypas nebuvo įsigytas siekiant perleisti jį tretiesiems asmenims ir taip pasipelnyti, priešingu atveju Skyrius kreipsis į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Informuojame, kad nuomos sutartys sudarytos su bendrijos nariais, bendrojo naudojimo žemės sklypams  įsigytiems iš valstybės, per 20 d. d. turi būti nutrauktos eso gynimo.

Šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skyriaus vedėja                                                                                                                 Jurgita Liogė

 

Paežerio pirmininkė Rimantė S. sakė kad labai išsigandusi, ir  nenorėdama rizikuoti suderino su sodininkais, kurie sutiko, kad jeigu tai vienintelis variantas - panaikins  visas sudarytas sutartis.

Mūsų nieks neperspėjo apie galimas grėsmes, sudarinėjom nuomos sutartis, o kai pagrindiniai Lietuvos žemėtvarkos tarnybų vadovai užtikrino, kad teisės aktai parduoti bendro naudojimo žemę sodininkams nedraudžia, mes, visuotinio susirinkimo sprendimu, mažą išpirktos žemės dalį  pardavėm bendraturčiams- apie 13 proc. Biznio mes nedarėme, pardavimo kaina kompensavo tiktai bendrijos patirtas išlaidas: valstybinės bendro naudojimo žemės nuomos mokesčius, pertvarkymo projekto rengimo kaštus, individualių projektų rengimo kaštus, administracines išlaidas.

Apie klastingus NŽT  prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus veiksmus mes sužinojom kai visi išpirkti sklypai jau buvo areštuoti. Būtume žinoję, kad rengiamasi susidoroti su bendrija, būtume naikinę sudarytas sutartis ir tuo labiau nesudarinėję naujų, diduma sodininkų su tuo sutiko.

Mes nebūtume rizikavę bylinėtis su visa sistema, juk labai skirtingi pajėgumai. Mes esam mažyčiai palyginus su vieningai (sutartinai kaltina bendriją) dirbančiom valstybinėm intitucijom, visa NŽT sistema prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerija (šių institucijų parindiniai žemėtvarkos buvę vadovai viešai skelbė apie sodininkų neginčijamą teisę į nuosavybę, į tai ką mes ir atlikom) , apygardos ir generaline prokuratūra, su užsakovų ir ieškovų brangiais ir svariais advokatais. Vienintelė mūsų stiprybė - dar vis optimistinis tikėjimas teisingumu, kuris turėtų būti ir Lietuvoje.

Susirinkime tikiuosi ir laukiu racionalių pasiūlymų.

Valdybos pirmininkas