Pereiti prie turinio

TARPINSTITUCINIS PASITARIMAS ŽEMĖTVARKOS KLAUSIMAIS

2016-02-09 Lietuvos Respublikos Seime vykusiame tarpinstituciniame pasitarime buvo nagrinėjamos sodininkų bendrijose esančios problemos susijusios su žemėtvarkos ir kitomis tarnybomis.

Šiame pasitarime dalyvavau ir aš, kaip Vilniaus susivienijimo „Sodai” (vienijančio 350 bendrijų) atstovas ir vienos didžiausių Vilniaus rajone sodininkų bendrijos „Žaluma” pirmininkas.

Noriu trumpai pakomentuoti kai kurias pasitarime nagrinėtas problemas ir jų sprendimo būdus.

Kauno susivienijimo „Sodai” pirmininkas R. Šeštakauskas daug kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos. Jis pareiškė rimtų priekaištų Nekilnojamojo turto kadastrui ir Registrui, kadangi neįregistruoti suformuotų bendrijų teritorijų generaliniai planai. Jo požiūriu, taip pat netinkamai dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) padaliniai. Jo nuomone, dėl jų nekokybiško darbo dauguma bendrijų nespėjo parengti pertvarkymo projektų ir negalės nominalia kaina išsipirkti bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų, kadangi nuo 2016-05-01 valstybei priklausanti žemė bus parduodama rinkos kaina. Matininkų asociacijos atstovai žėrė panašius kaltinimus. Visi kaltinimai buvo retorinio, apibendrinančio pobūdžio, nepateikiant nei vieno konkretaus pavyzdžio, į kuriuos galėtų atsakyti pasitarime dalyvaujantys atsakingų tarnybų atstovai.

Mano nuomone, neteisinga teigti, kad daugelis problemų atliekant žemėtvarkinius darbus kyla dėl to, kad neįregistruoti gen. planai. Įsteigtų ir suformuotų sodininkų bendrijų generaliniai planai Registre nebuvo ir nebus registruojami dėl paprastos priežasties – neįmanoma įregistruoti plano, schemos be tiksliųjų matavimų duomenų, kurie atsiranda tik atlikus kadastrinius matavimus. Bendrijos iš esmės neturi problemų. Seniausiai Registre yra visi duomenys apie egzistuojančias sodininkų bendrijas. Registre pagal gen planus į atskirą duomenų sluoksnį buvo įkelti gen plane esantys sodų paskirties sklypai, bendro naudojimo žemės sklypai bei keliai. Tie duomenys yra preliminarūs, tačiau naudingi matininkams, padeda išvengti grubių klaidų – atlikus kadastrinius matavimus ir įregistravus Registre, jie tampa nenuginčijamais (užginčyti gali tik teismas).Patys generaliniai planai paprastai turėtų būti savivaldybėse ir NŽT skyriuose, o jeigu ten nėra reikia ieškoti archivuose.

Sodininkų bendrijų pozicijų sustiprinimui Žemės ūkio ministerija parengė aplinkinių ribų įregistravimo Registre tvarką ir LRV 2015-12-12 nutarimu buvo patvirtinta, o 2014-12-11 buvo pakeisti kai kurie Sodininkų bendrijų įstatymo straipsniai. Šių teisės aktų rengime, diskusijose aktyviai dalyvavo Vilniaus susivienijimas „Sodai”.

Įregistravus aplinkinę ribą, bendrijos tikėtina užsitikrins savo teritorijų neliečiamumą, nebeliks vietos ginčams su kaimyninių žemės sklypų savininkais. Registras privalės pažymėti visus žemės sklypus, esančius bendrijos viduje. Sklypo nuosavybės pažymėjime bus atžyma, kokiai bendrijai priklauso. Iki šiol buvo nurodoma tiktai vietovės adresas.

Nepritariu pareikštiems kaltinimams NŽT, kadangi tiesiogiai susidūriau sprendžiant aktualius ir svabius savo bendrijos klausimus ir galėčiau teigti priešingai.

Rengiant bendrijos didžiausios apimties (120 ha bendras plotas, 13 ha užima keliai ir15 km. ilgio) pertvarkymo projektą Vilniaus rajone, įvairius klausimus teko derinti su NŽT Vilniaus raj. skyriumi, Vilniaus raj. savivaldybe, centrine NŽT.

Dėl tam tikrų nesėkmių pertvarkymo projektą forsavome 2013 metais. Laiko buvo likę nedaug – nuo 2014 m. sausio 1 d. keitėsi įsiterpusių sklypelių išpirkimo kaina. Sėkmė priklausė ne tik nuo projekto vykdytojo, bet ir nuo minėtų tarnybų darbo. Visos tarnybos geranoriškai ir kvalifikuotai suteikdavo reikalingą pagalbą.

Centrinė NŽT Žemėtvarkos skyriaus vadovybė operatyviai spręsdavo iškylančias problemas, išaiškindavo nestandartinius klausimus, teisės aktų neaiškumus ar dviprasmybes, patardavo Vilniaus raj. skyriui.

Vilniaus raj. savivaldybės architektūros skyrius per porą savaičių išnagrinėjo ir suderino projekto sprendinius, o direkcija patvirtino.

Centrinė NŽT per trumpą laiką projektą visumoje įvertino teigiamai, o 2013 m. spalio 30 d. NŽT Vilniaus raj.skyrius priėmė projektą patvirtinantį įsakymą. Patvirtino suprojektuotus 144 įsiterpusius sklypus ir 60 bendro naudojimo žemės sklypų.

Per likusius 2 mėnesius dėka tobulai organizuoto, kvalifikuoto ir geranoriško NŽT Vilniaus raj. darbuotojų darbo apie 100 sodininkų suspėjo iki 2014 m. sausio 1 d. už nominalią kainą išsipirkti įsiterpusius sklypelius.

Toks pat NŽT Vilniaus raj. skyriaus požiūris ir dėl bendro naudojimo žemės sklypų išsipirkimo. Skyriuje pateiktos bylos išnagrinėjamos operatyviai ir kvalifikuotai, per ne ilgesnį kaip 10 d. terminą.

Ne visada ir mes būname  patenkinti NŽT darbuotojų požiūriu į kai kuriuos sprendinius, bet jie vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kuriuos reikėtų keisti, nes per 30-40 metų sodininkų bendrijose įvyko negrįžtamų pasikeitimų.

Mano nuomone, visi kurie stengėsi, galėjo laiku susitvarkyti visus bendrijų žemėtvarkinius darbus ir projektus, tam užteko galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pasitarime taip pat buvo nagrinėtos kelių projektavimo ir pridavimo savivaldybėms problemos. Aš manau, kad iš didelių užmojų mažai tikėtina teigiamų rezultatų. Reikia milžiniškų lėšų (o jų kol kas nėra),kad savivaldybės galėtų tvarkyti visų bedrijų kelius,

Gal mums reikėtų pradėti nuo kuklesnių užmojų. Bendrijoms būtų didelė parama, jei savivaldybės artimiausiu laiku būtų įpareigotos prižiūrėti nors pagrindines gatves, vasaros metu jas pragreideruotų, dideles duobes užpiltų žvyru ar skalda, nušienautų kelkraščius, žiemos metu pastumdytų sniegą. Pvz. s/b Žaluma prašytų prižiūrėti tiktai 6 gatves iš 31-os.

Tokiems darbams nereikia ruošti projektų, pakaktų raštu nurodyti kokrečias gatves, kurios puikiai matomos duomenų bazėje.

Iki šiol Vilniaus raj. nė vienas kelias nėra įregistruotas Registre, tačiau savivaldybė žino kokius kelius  ir kaip jiems juos reikia prižiūrėti.

Atsižvelgiant į pastebėjimus, manyčiau, kad dar būtų per anksti inicijuoti galiojančių teisės aktų pakeitimus, reikėtų dar daug ką nagrinėti ir aiškintis.