Pereiti prie turinio

Vidaus tvarkos taisyklės

 SODININKŲ BENDRIJA  „ ŽALUMA “

Kodas juridinių asmenų registre- 191518644, Buveinės adresas- Kęstučio g. 35-5, LT-08121 Vilnius

  VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Sodininkų bendrijos (toliau Bendrija) „Žaluma“ vidaus tvarkos taisyklės nustato vidaus tvarką sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje.
  2. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų ( triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros,numatytų mokesčių mokėjimo tvarka bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai.
  3. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles tvirtina bendrijos narių susirinkimas. Taisyklės skelbiamos viešai bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
  4. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą.
  5. Bendrijos narys, nuomodamas savo sodo namą su žemės sklypu kitam asmeniui, privalo jį supažindinti su Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir apie nuomą informuoti Bendrijos valdymo organą.

VIDAUS ORGANIZACINĖ TVARKA

 

  1. Bendrijos veiklai vadovauja įstatuose nurodytas valdymo organas (Bendrijos valdyba), kuris priima sprendimus įstatuose nurodytos kompetencijos ribose visais klausimais, susijusiais su kasdienine organizacine Bendrijos ūkine ir socialine veikla.Valdybos veiklos pagerinimui yra įvedamos grandininkų pareigybės. Ūkinių darbų (kelkraščių priežiūra, šienavimas,koteinerių priežiūra, šiukšlių surinkimas ir kt.) atlikimui gali būti priimamas darbininkas.
  2. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
  3. Mėgėjų sodininkystė – veikla turinti tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti žemės ūkio produktų ,aktyviai dalyvauti tvarkant bei kuriant rereacijos zonas bendro naudojimo teritorijose.
  4. Sodininkas – fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.

 

BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ VALDYMO IR PRIEŽIŪROS  REIKALAVIMAI

 

  1. Bendrojo naudojimo objektais Bendrijoje laikomi:
  • bendrijos keliai, gatvės, jų ženklinimas ir kelio ženklai;
  • bendrijos skelbimų lentos;
  • bendrijos bendrojo naudojimo žemė;
  • komunalinių atliekų konteinerių laikymo aikštelės;
  • kiti bendrojo naudojimo objektai.
  • Bendrojo naudojimo objektai valdomi ir prižiūrimi Bendrijos valdymo organo pagal Bendrijos susirinkimo priimtus sprendimus,  laikantis teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų.
  • Bendrojo naudojimo objektai atnaujinami (remontuojami ir rekonstruojami) remiantis Bendrijos susirinkimo patvirtintu  metiniu bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo planu.

BENDRIJOS KELIAI IR GATVĖS

 

  1. Bendrijos keliu laikomos Bendrijos generaliniame plane pažymėtos ir įvardintos gatvės.
  2. Bendrijos kelių plotis yra nurodytas pertvarkymo projekte.
  3. Bendrijos keliuose ir gatvėse taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
  4. Mechanines transporto priemones Bendrijos teritorijoje turi būti parkuojamos tiktai sodo sklype arba tam įrengtose aikštelėse. Draudžiama laikyti transporto priemonę sodo gatvėje ir trukdančią kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
  5. Mechaninės transporto priemonės greitis sodo teritorijoje negali viršyti 40 km/h.
  6. Transporto priemonių greitį ribojančius kelio ženklus turi prižiūrėti Bendrijos valdymo organas.
  7. Draudžiama važinėti Bendrijos keliais ir gatvėmis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (leidžimas svoris nurodomas spec. ženklais). Už kelių sugadinimą atsako žemės sklypo, į kurį važiavo transporto priemonė, savininkas (nepriklausomai nuo narystės Bendrijoje ).
  8. Be Bendrijos valdymo organo rašytinio sutikimo ar sprendimo draudžiama uždaryti sodo kelius ir pravažiavimus. Uždaryti sodo kelią ar pravažiavimą galima tik Bendrijos valdymo organo sprendime nurodytomis sąlygoms ir tvarka.
  9. Bendrijos teritorijoje esantys keliai, gatvės ir išvažiavimai turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į juos galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos, komunalinių atliekų, nuotekų ir kitų tarnybų ar įmonių specialusis transportas.
  10. Sodo gatvių kelių priežiūros (užlyginti duobes, provėžas, suprofiliuoti dangą, nuolat lyginti atsiradusias duobes) darbus vasaros sezono metu organizuoja Bendrijos valdymo organas, o žiemos sezono metu – Bendrijos teritorijoje gyvenantys ar suintersuoti kelio sutvarkymu sodininkai savo lėšomis.
  11. Asmuo norintis perkasti Bendrijos kelią ar gatvę, atlikti kitus darbus šalia kelio, kurie gali turėti įtakos kelio būklei, darbus turi suderinti su Bendrijos valdymo organu. Sugadinus kelią, atsakingas už kelio sugadinimą asmuo turi atlyginti Bendrijai padaryta žalą.

 BENDRIJOS SKELBIMŲ LENTOS

 

  1. Bendrijos valdymo organas turi užtikrinti, kad prie įvažiavimų į Bendrijos sodų teritoriją būtų tvarkingos informacinės – skelbimų lentos su Bendrijos pavadinimu, sklypų schemomis, sklypų numeriais.
  2. Skelbimų lentos skirtos ir naudojamos informuoti Bendrijos narius Bendrijos valdymo, susirinkimų šaukimo, talkų organizavimo ir kitais svarbiais Bendrijos veiklos klausimais.
  3. Ne Bendrijos nariai skelbimų lentose gali skelbti informaciją tam skirtoje lentos vietoje, jei tai netrukdo bendrijos skelbiamai informacijai.
  4. Bendrijos skelbimų lentose draudžiama:
  • skelbti informaciją, kuri nesuderinama su Bendrijos veikla;
  • nuimti, užklijuoti ar kitaip paslėpti Bendrijos valdybos pranešimus;
  • skelbimo tvirtinimui naudoti klijus ar kitas sunkiai nuvalomas skelbimą pritvirtinimo priemones.

RAMYBĖS LAIKAS

 

  1. Bendrijos sodo teritorijoje nustatomas ramybės laikas nuo 23 val. iki 7 val. ryto. Ramybės metu draudžiama triukšmauti, važinėti didelį triukšmą skleidžiamomis transporto priemonėmis ar kitaip trikdyti ramybę, gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytą higienos normą.
  2. Bet kuriuo paros laiku naudojami radijo ir vaizdo grotuvai-aparatūra turi veikti taip, kad neviršytų normalaus garso lygio, ir netrukdytų kaimyninių sklypų gyventojams arba poilsiautojams.

 SODO SKLYPŲ SĄVOKOS

  1. Mėgėjų sodo sklypas (toliau- sodo sklypas) - mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas.
  2. Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamo kelio.
  3. Laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
  4. Sodo sklypų sujungimas gali būti vykdomas pagal planavimo dokumentus (žemėtvarkos projektus arba sklypų formavimo pertvarkymo projektus).
  5. Sodininkai privalo laiku ir tinkamai tvarkyti savo žemės sklypus,  dalyvauti talkose, tvarkant bendro naudojimo teritorijas, kelius, jų pakraščius, komunalinių atliekų surinkimo aikšteles.
  6. Kiekvieno sklypo savininkas privalo pritvirtinti prie namo (nesant namo, prie laikino statinio arba lentelės šalia gatvės) nustatyto pavyzdžio jam suteiktą numerį, prieinamoje vietoje pašto dėžutę.

33.1) Pastoviai sode gyvenantys sodininkai privalo bent jau per valstybines šventes iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą.

  1. Siekiant įgyvendinti Bendrijos veiklos tikslus, kuriais siekiama tobulinti ir plėtoti mėgėjišką sodininkystę, gali būti organizuojamos geriausiai tvarkomų pavyzdingų sodo sklypų apžiūros ir konkursai.

STATINIŲ  STATYBAI, MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SODINIMUI SODO SKLYPE IR ĮVAIRIEMS KITIEMS DARBAMS REIKALAVIMAI

 

  1. Mėgėjiško sodo sklype Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
  2. Nesudėtingas statinys - tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų.Tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas.
  3. Reikalavimus statinių statymui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai.
  4. Sodo sklype gali būti statomas tiktai gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.
  5. Asmenys, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise ar kitomis teisėmis valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti:

1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą(viršijus 80 kv.m plotą), – vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype. Gyvenamieji namai ir jų priklausiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad neblogintų kaimyninių sklypų savininkų ir naudotojų sąlygų verstis mėgėjiška sodininkyste;

2) be statybos leidimo – sodo namą- (iki 80 kv.m), sodo baldus ir mažosios architektūros bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles, lieptus ir kitus laikinuosius statinius).

  1. Tvoros, nuotekų įrenginiai ar kiti statiniai negali būti statomi Bendrijos nuosavybės teise valdomoje ar nuomojamoje bendro naudojimo valstybinėje žemėje.
  2. Tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos nuošaliose sklypo vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių, visais atvejais, kad jos nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams ar kitiems asmenims ar aplinkai.
  3. Pamazgų ir lauko tualetų duobės turi būti valomos pagal sanitarinius higienos reikalavimus.
  4. Lauko tualetai turi būti švarūs, tvarkingi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę.
  5. Aptvarai ir voljerai turi būti statomi ne mažesniu kaip 4 metrų atstumu nuo kaimyninio sodo sklypo ribos.
  6. Vykdant sodo sklype statybas, statybų užsakovas (organizatorius) privalo:
  • negadinti bendrojo naudojimo bendrijos turto;
  • nešiukšlinti bendrijos teritorijos.
  1. Sugadinus Bendrijos turtą, atsakingas asmuo turi atlyginti padarytą žalą. Žalos atlyginimas yra derinamas su Bendrijos valdyba.
  2. Bendrijoje draudžiama:

1)  laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ir kitaip trukdančias gretimų sklypų naudotojams;

2)  šiukšlinti;

3) laikyti ir krauti dėžes bei įvairią techniką, neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas autotransporto priemones ar jų dalis;

4)  teršti atliekomis, kitokiais nešvarumais, statybiniu laužu, automobilių dalimis upes, ežerus ir kitus vandens telkinius bei jų apsaugines zonas;

5)  užsiimti bet kokia veikla, kuri gali sukelti aplinkos užterštumą ir skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi;

6)  važinėti bei statyti automobilius žaliuosiuose plotuose, vejoje, mindžioti gėlynus;

7)  plauti automobilius ne tam skirtose vietose.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijoje draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
  2. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos, Bendrijos pertvarkymo projektus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
  3. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

1) pastatai, bei įvairūs ūkiniai statiniai,garažai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu  gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar  pirmininko sutikimą;

2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus  reikalavimus (STR 1.01.07.2010 „nesudėtingi statiniai“). Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.Nesutikus kaimynui derinti dėl sklypus skiriančios tvoros įrengimo, ji rengiama atitraukus nuo kaimyninio sklypo ribos. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;

3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima tik turint

rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar  pirmininko sutikimą;

4) kai sodo sklypas ribojasi su Bendrijos gatve (keliu), draudžiama gyvatvorę sodinti už sodo sklypo .

  1. Medžius ar krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima tik turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami laikantis šių reikalavimų:

1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m , sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, šiaurinėje sodo sklypo dalyje ne arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos.

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu  šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atstumais medžiai ir kiti sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.

5) kai medžiai ir jų šakos yra kaimyniniame sklype ar bendrojo naudojimo žemėje, sklypo savininkas kaimynui ar bendrijos valdybai pareikalavus, remiantis Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.42 str.:

6) turi teisę nupjauti kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo;

7) tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, kitų augalų šaknys, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą;

8) visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių šakų, kurios patenka į jo sklypą.

52.Savo sklype sodininkas gali be atskiro leidimo šalinti nereikalingus medžius.

  1. Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją lengvai galėtų patekti, atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
  2. Kiekviename sodo sklype nuolat turi būti palaikoma švara ir tvarka:
  • naikinamos piktžolės;
  • kovojama su augalų ligomis ir kenkėjais;
  • surenkami sugedę ir pažeisti vaisiai ir uogos;
  • surenkami lapai ir kitos augalinės kilmės atliekos;
  • augalinės kilmės atliekos kompostuojamos tam įrengtose kompostinėse ar komposto sandėliavimo dėžėse;
  • neorganinės kilmės atliekos (plastmasė, stiklas, statybinės atliekos,baldai,padangos,metalas bei metalo konstrukcijos ir kt.) turi būti surenkamos ir dedamos į atitinkamus atliekų konteinerius arba išvežamos į įrengtas aikšteles. Į konteinerius dedamoos tiktai buitinės atliekos.
  • atvežtas gyvulių mėšlas, durpės ar kitos organinės trąšos turi būti sandėliuojamos sodo sklype ir per 2-3 dienas sunaudojamos arba izoliuojamos nuo poveikio aplinkai (apdengiamos polietilenu, apkasamos žeme ir kt.);
  • sodo sklype išravėtos piktžolės ir kitos atliekos negali būti metamos ant kelių, takų ar kitų bendrojo naudojimo plotų, jos turi būti kompostuojamos.Draudžiama mesti į buitinių atliekų konteinerius.
  • Esančias s/b“Žaluma“ teritorijoje kūdras, vandens telkinius būtina naudoti saugiai, ekologiškai teisingai bei racionaliai.
  • Ilsėtis ir žvejoti prie kūdros turi teisę tik S/B „Žaluma“ nariai.
  • Žvejojant, ilsintis ar kitaip laiką leidžiant prie kūdros draudžiama triukšmauti ir šiukšlinti.
  • Išeinant būtina sutvarkyti savo buvimo vietą.
  • Prie kūdros ir kitų vandens telkinių draudžiama plauti automobilius.
  • Draudžiama praustis kūdroje bei plauti ar skalauti drabužius naudojant buitinę chemiją.
  • Žvejybai turi būti gautas žodinis suderinimas (leidimas) su atsakingu už kūdros priežiūrą ir įžuvinimą (nurodomas jo telefono numeris) sodininku. Norintis žvejoti sodininkas turi nurodyti savo vardą, pavardę, telefono numerį, sklypo numerį ar adresą. Draudžiama žvejoti nesusiderinus ir iš anksto negavus sutikimo.
  • Draudžiama žvejyba, naudojant neleistinus žvejybos įrankius ar būdus.
  • Žuvų apsaugos ir reikiamo kiekio palaikymo tikslu pagauta žuvis turi būti iš karto paleista atgal į kūdrą.
  • Bendrijos nariams, nesilaikantiems taisyklių, gali būti visai uždrausta žvejyba ir poilsis prie SB „Žaluma“ kūdrų, taip pat šių narių pažeidimai viešai svarstomi S/B „Žaluma“ susirinkimuose bei skelbiami informaciniuose stenduose.

GYVUNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

  1. Gyvūnų laikymas ir priežiūra Bendrijos teritorijoje vykdoma laikantis šių reikalavimų:

1) sodo sklype leidžiama laikyti smulkius naminius gyvūnus (triušius, nutrijas, šunis, paukščius, ir kt.);

2) gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui;

3) šunys Bendrijos teritorijoje negali būti palaidi, jie turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose, o pasivaikščiojimų metu turi turėti antsnukį;

4) šunų savininkai turi rūpintis, kad jie neterštų aplinkos (išmatas šeimininkas privalo susirinkti);

5) uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvalu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – „Palaidas šuo“);

6) šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą ar Veterinarinės tarnybos pažymėjimą;

7) gyvūnai turi būti sveiki, be niežų, išplikusių egzemų, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais;

8) gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrukdyti žmonių ramybę, viešą rimtį.

  1. Sodininkas turi teisę laikyti smulkius paukščius ir gyvūnus, jei jie laikomi specialiuose aptvaruose, griežtai laikomasi sanitarinių bei veterinarinių reikalavimų, neteršia aplinkos, nedaro žalos aplinkai, nesukelia nepatogumų kaimynų darbui ir poilsiui (neskleidžia nemalonaus kvapo, nekelia triukšmo). Aptvarų ir voljerų tvora turi būti statoma ne mažesniu kaip 4 metrų atstumu nuo kaimyninio sodo sklypo ribos.

ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

57.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos ir atliekų tvarkymo įstatymais už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą, formos nustatymą, jos dydžio apskaičiavimą, atsakinga vietos savivaldos institucija. Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, lengvatas rinkliavos mokėtojui savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybės taryba savo sprendimu. Rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose.  Nustatydamos vietines rinkliavas, savivaldybių tarybos tuo pačiu nustato ir jas privalančius mokėti subjektus.

  1. Komunalinės atliekos renkamos į komunalinių atliekų konteinerius.
  2. Surenkant atliekas, draudžiama:
  • versti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose;
  • deginti atliekas konteineriuose bei kitose tam neskirtose vietose.
  1. Į konteinerius negali būti metamos šių rūšių atliekos:
  • pamazgos ir kitos skystos atliekos, naminių gyvulių ir paukščių mėšlas;
  • statybinės, medienos atliekos ir metalo laužas;
  • žolė, vaisiai ir kiti augalai;
  • naftos produktai, vaistai ir vaistinės medžiagos;
  • akumuliatoriai ir automobilinės atliekos (padangos, tepalų filtrai ir pan.);
  • organiniai tirpalai, liuminescencinės lempos, sugedę ir seni pesticidai;
  • kitos aplinkai kenksmingos ir toksiškos atliekos.

 

DOKUMENTŲ APIE BENDRIJOS VEIKLĄ PATEIKIMO NARIAMS TVARKA, PRAŠYMŲ, SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS, ĮVAIRIOS INFORMACIJOS PATEIKIMAS,

 

  1. Bendrijos nariai turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą šioje Tvarkoje nustatytomis sąlygomis.
  2. Bendrijos nariai gali būti supažindinami su dokumentais ir informacija šiais būdais:

1)  pagal bendrijos nario pateiktą prašymą;

2) bendrijos valdymo organas informuoja bendrijos narius bendrijos įstatuose numatytais būdais.

  1. Susipažinimas su dokumentais pagal bendrijos nario pateiktą prašymą:

63.1. Kiekvienas bendrijos narys, norėdamas susipažinti su dokumentais, privalo raštu pateikti  prašymą bendrijos valdymo organui;

63.2. Prašyme turi būti nurodoma: bendrijos nario vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta,  prašomų dokumentų  panaudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, prašomų pateikti dokumentų  apimtis. Duomenys už paskutinius metus gali būti  pateikiami visumoje.Už ankstesnius metus išduodamos įvairiausios pažymos.

63.3. Pagal bendrijos nario pateiktą prašymą bendrijos valdymo organas pateikia bendrijos nariui susipažinti su:

1) Asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga;

2) Bendrijos įstatais ir taisyklėmis;

3) Bendrijos narių susirinkimo protokolu;

4) Revizijos komisijos (revizoriaus) ūkinės finansinės veiklos patikrinimo ataskaita.

63.4. Siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisės į jų privataus gyvenimo neliečiamumą, dokumentai  bendrijos nariams teikiami nuasmeninti (pavyzdžiui, užtušuoti trečiųjų asmenų duomenys, duomenys uždengiami, daromi dokumentų išrašai ir pan.), nebent bendrijos nariai yra davę sutikimą bendrijos valdymo organui, kad jų asmens duomenys būtų teikiami be apribojimų.

63.5. Bendrijos narys turi būti informuotas apie jo prašymo patenkinimą ar atsisakymą jį patenkinti per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

63.6. Prašymą patenkinus, bendrijos valdymo organas turi sudaryti bendrijos nariui sąlygas susipažinti su dokumentais.

63.7. Prašymą patenkinus ir apie tai informavus bendrijos narį, bendrijos narys per  14 (keturiolika) dienų turi patvirtinti savo atvykimą.

63.8. Su dokumentais, ar jų kopijomis bendrijos narys susipažįsta bendrijos buveinėje, dalyvaujant bendrijos valdybos pirmininkui  ar jo paskirtam valdybos nariui (kitam asmeniui). Prieš pateikiant susipažinti dokumentus, bendrijos valdybos pirmininkas  ar jo paskirtas valdybos narys (kitas asmuo) turi teisę paprašyti bendrijos nario pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą .

63.9. Bendrijos narys neturi teisės: pateiktų dokumentų  (originalų) išsinešti iš bendrijos buveinės ar kitos nurodytos patalpos, perduoti dokumentus kitiems asmenims, susipažinti su nenuasmenintais dokumentais, rašyti pastabas, braukyti, plėšyti ar kitaip gadinti pateiktus dokumentus .

63.10. Už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka.

  1. Bendrijos valdymo organas gali atsisakyti teikti dokumentus, jeigu:

1) Prašymas pateiktas nesilaikant 63 p. numatytos tvarkos;

2) Bendrijos narys nesutinka laikytis numatytų sąlygų;

3) Prašymo patenkinimas gali pažeisti kitų bendrijos narių interesus;

4) Prašymo patenkinimas gali sudaryti sąlygas gautą informaciją panaudoti asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, tuo pačiu pakenkiant bendrijos veiklai;

5) Suteikęs informaciją, bendrijos valdymo organas pažeistų prisiimtus įsipareigojimus dėl duomenų tvarkymo ir teikimo, bendrijos narių ar trečiųjų asmenų, su kuriais bendrija turi sutartinių santykių, informacijos konfidencialumo;

6) Suteikęs informaciją, bendrijos valdymo organas pažeistų teisės aktų reikalavimus.

  1. Bendrijos valdymo organo sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais bendrijos narys gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  2. Dokumentų informacijos apie bendrijos veiklą pateikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, bei dokumentų pateikimo apie bendrijos veiklą nustatytos tvarkos reikalavimus.
  3. Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrijos veiklą pateikimo nariams tvarką tvirtina bendrijos narių susirinkimas.
  4. Bendrijos valdymo organas įsipareigoja reguliariai peržiūrėti šią Tvarką, jos aktualumą ir atitikimą galiojantiems teisės aktams, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymui, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui ir bendrijos susirinkimo priimtiems nutarimams. Bendrijos valdymo organas atsako už šios Tvarkos keitimą ar papildymą.
  5. Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrijos veiklą pateikimo nariams tvarka yra privaloma visiems bendrijos nariams.
  6. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie bendrijos teritorijoje įsigyja žemės sklypą, turi teisę susipažinti tik su sodininkų registravimo knyga, vadovaujantis šios tvarkos 63.4. punkto nuostatomis.
  7. Asmenys (įgaliotiniai), turintys bendrijos nario (įgaliotojo) įgaliojimą, turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais pagal įgaliojime suteikiamas teises ir pareigas bei numatytus veiksmus, kuriuos įgaliotinis gali atlikti atstovaujamojo vardu, nepažeidžiant šios tvarkos 63 punkto nuostatų.

72.Prašymai (skundai) turi būti motyvuoti.

.73.Nepagrįsti prašymai (skundai) atskirais atvejais gali būti nenagrinėjami.

  1. Prašymai (skundai) priklausomai nuo jų sprendimo (reikalavimų) turinio nagrinėjami Bendrijos valdymo organo arba teikiami svarstyti Bendrijos narių susirinkimui.
  2. Prašymą (skundą) pateikęs asmuo, Bendrijos valdymo organo gali būti kviečiamas į prašymo (skundo) nagrinėjimo posėdį. Asmens neatvykimas į prašymo (skundo) nagrinėjimo posėdį nesustabdo jo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.
  3. Atsakymai į rašytinius prašymus (skundus) pateikiami raštu arba elektroniniu paštu.

KOMISIJŲ SUDARYMAS

  1. Bendrijos reikalų sprendimui, kai būtinos specialios žinios, įgūdžiai, atitinkama kvalifikacija ar asmeninės savybės, Bendrijos narių susirinkimo ar Bendrijos valdymo organo sprendimu gali būti sudaromos komisijos iš atitinkamos kvalifikacijos specialistų.
  2. Narystė komisijoje yra savanoriška. Komisijos narių skaičius neribojamas, tačiau komisijoje negali būti lyginis narių skaičius. Komisijos nariai iš savo tarpo renka komisijos pirmininką.
  3. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, turi pagrindinio balso teisę komisijos narių nuomonėms išsiskyrus.
  4. Komisija turi teisę gauti jai pavesto klausimo sprendimui būtinus dokumentus, kviesti į komisijos posėdžius Bendrijos narius, prašyti Bendrijos valdymo organo ar Bendrijos susirinkimo narių komisijos darbui reikalingų finansinių išteklių.
  5. Komisija išnagrinėjusi pavestą klausimą surašo išvadą, kurią pateikia ją sudariusiam Bendrijos valdymo organui.

 BENDRIJOS TURTAS IR PAJAMOS

 

  1. Bendrijos narių susirinkimas nustato Bendrijos mokesčius ir jų dydžius. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir Bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
  2. Bendrijos pajamas sudaro:
  • Bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;
  • pajamos iš Bendrijos turto;
  • pajamos iš Bendrijos veiklos;
  • valstybės ar savivaldybės išskirtos tikslinės paskirties lėšos;
  • fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ar kitas turtas;
  • fizinių asmenų pervestos lėšos (iki 2% pajamų mokesčio sumos);
  • kitos teisėtai įgytos pajamos.
  1. Mokesčiai mokami pinigais. Bendrijos nario mokestis yra mokamas kasmet iki liepos 1 dienos.Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai.

85.Tiksliniai mokesčiai ir nario mokestis naudojami Bendrijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintoje sąmatoje numatytiems darbams atlikti bei prekėms ar paslaugoms apmokėti.

  1. Mokesčių apskaičiavimą vykdo Bendrijos buhalteris.
  2. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nustatyti mokesčiai privalomi visiems Bendrijos ir ne Bendrijos nariams.
  3. Bendrijos narių susirinkimo nustatyti mokesčiai gali būti sumokami į s/b „Žaluma“ sąskaitą LT Nr.544010042400296905, bankas AB DNB NORD, įm. Kodas 19151864, arba tiesiogiai buhalteriui.
  4. Laiku nesumokėjus nustatytų mokesčių, nuo kiekvienos paskesnės dienos skaičiuojami 0,04 procentų dydžio delspinigiai. Delspinigiai skaičiuojami nuo mokėtinos mokesčių sumos.
  5. Asmenų ir jų turto atžvilgiu, kurie nemoka bendrijos narių susirinkimo nustatytų mokesčių, gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos teisinės priemonės.
  6. Bendrijos teritorijoje nuosavybės ar kita valdymo teise valdantiems žemės sklypą asmenims, bet neesantiems bendrijos nariais, taikomi bendrijos narių susirinkimo nustatyti mokesčiai.
  7. Ne Bendrijos nariai privalo iki einamųjų metų liepos 1dienos sumokėti Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nustatytus mokesčius.
  8. Bendrijos nariai privalo patys domėtis apie nustatytus mokesčius ir jų sumokėjimo tvarką.
  9. Informacija apie visuotinio bendrijos narių susirinkimo šaukimą skelbiama pagal įstatuose numatytą tvarką.

DĖL NUOTEKŲ TVARKYMO

96. Nuotekas (fekalijas) galima tvarkyti dviem būdais:

1) įrengiant išgriebimo rezervuarus;

2) įrengiant biologinius valymo įrenginius.

Fekalijų išgriebimo rezervuarai turi būti sandarūs, kad neterštų paviršinio vandens, kudrų, esančių vandens telkinių ir kaimyninių geriamo vandens šulinių. Rezervuare susikaupusios fekalijos turi būti išvežamos (sodininkai privalo turėti su išvežėjais sudarytas sutartis).

Rengiant biologinius valymo įrenginius, reikia vadovautis nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklėmis ir galiojančiais teisės aktais. Yra nemažai biologinio nuotekų valymo sistemų variantų.

Ne visos sistemos tinka Bendrijoje, kadangi nėra pratekančio vandens, melioracijos griovių su pratekančiu vandeniu. Be to, Bendrijoje daugumoje gruntas nelaidus, vyrauja molis ir šlynas. Į tokį gruntą negali susigerti išvalytos nuotekos ir negali funkcionuoti valymo procesai. Kai kuriais atvejais negali funkcionuoti ir dėl aukšto paviršinio vandens lygio.

(Nuotekas įrengti draudžiama: 9.1. paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje;

kai aukščiausio gruntinio vandens lygio gylis nuo nuotekų paskleidimo vamzdžio, filtravimo dugno arba drėkintuvo yra < 1 m- ištrauka iš filtravimo sistemų įrengimo reikalavimų).Draudžiama išvalytas nuotekas išleisti į griovius,žemesnes vietas, pelkes ( ypač jeigu jos yra privačios, būtinas suderinimas).

 SODININKŲ ATSAKOMYBĖ

 

  1. Bendrijos narys, kuris pats asmeniškai ar jo šeimos narys nevykdo šių taisyklių reikalavimų ar nesilaiko Lietuvos Respublikos sodininkų Bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų Bendrijos narių susirinkimo ar Bendrijos valdybos sprendimų; jam gali būti:
  • pareiškiamas įspėjimas;
  • piktybiniai Taisyklių pažeidėjai paskelbiami viešai;

3)    pašalinamas iš Bendrijos narių.

  1. Bendrijos nariui ar jos šeimos nariui už veiksmus ar neveikimą, kuriais padaryta žala kitam Bendrijos nariui, jo turtui, Bendrijai ar kitiems asmenims esantiems Bendrijos teritorijoje,  gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta turtinė atsakomybė.
  2. Asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą, Bendrijos įstatus ir Bendrijos vidaus tvarkos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

Patvirtinta Sodininkų bendrijos „ŽALUMA“

visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame

2013 m. gegužės 12 d.

 

 

 

Bendrijos valdybos pirmininkas                                           Jonas Narkevičius

Pastaba: su oficialiu Bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių tekstu galima susipažinti Bendrijos būstinėje.