Pereiti prie turinio

Iki 2016 m. galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ redakcijoje (2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 882), 5.6 punkte buvo sakoma, kad „parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, kurių vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą atliekant individualų turto vertinimą...“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 66 pakeistas minėto nutarimo 5.6 punktas ir išdėstytas taip: „parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius“.

Pagal tokį traktavimą sodų teritorijoje esanti kita žemė vertinama kaip aukščiausios kokybės be apribojimų (galima įvairi ūkinė veikla, galimos individualios statybos), t. y. sodų paskirties žemė.

Bendrijoms paskirtoje teritorijoje, kur įmanoma, buvo suformuoti sodų paskirties sklypai, o kiti plotai – apaugę želdynais, mišku, grioviai, vandens telkinių ir elektros linijų apsauginės juostos ir zonos, kūdros, tvenkiniai, pelkės – liko bendrojo naudojimo poreikiams tenkinti. Šių žemės plotų vertė menka, neteisinga ją prilyginti sodų paskirties žemei – bendrijos už kainą, nustatytą pagal žemės verčių žemėlapius, niekada jos nepirks.

Panaši situacija ir dėl įsiterpusių žemės sklypų, kurių bendrijų pradiniuose projektuose nebuvo. Tokie ploteliai (dažniausiai tarp sodininko sklypo ir kelio juostos) atsirado atliekant bendrijose pertvarkymo projektus. Šie ploteliai paprastai užima nedidelį plotą (iki 4 arų), yra įvairiausių konfigūracijų. Būtų žymiai geriau, kad sodininkai galėtų juos nusipirkti už realią, inividualaus vertinimo būdu nustatytą kainą, o neliktų jie valstybės nuosavybe ir, kaip paprastai, būtų neprižiūrimi, apleisti.

           Pažymėtina, jog dalis bendrijų nespėjo iki 2017-05-01 parengti pertvarkymo projektų, o kita dalis, nors pertvarkymo projektai buvo patvirtinti, tačiau nesuspėjo suformuoti suprojektuotų žemės sklypų kadastrinių bylų ir tuo pačiu išsipirkti reikalingų  žemės sklypų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos daugelį klaidina teigdama, kad ir dabar įsiterpusius žemės sklypus perka už kainą, paskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapius – tokių atvejų pasitaikė vos kelios dešimtys. Šie atvejai yra pavieniai, išskirtiniai, neatspindintys realios situacijos, kai yra pigiau išsipirkti užimtą valstybinę žemę, negu griauti daug kainuojančią tvorą (įvažiavimo vartai, varteliai, automatika, signalizacija) ir po to vėl ją atstatyti.

Įvertinus minėtas aplinkybes, prašome inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 pakeitimą – 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 redakcijos 5.6 papunktį išdėstyti taip: „parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą atliekant individualų žemės sklypų vertinimą“.

 

Vilniaus susivienijimo „SODAI, valdybos nario Jono Narkevičiaus inicijuotas neeilinis posėdis .

Apsvarstytas prašymas (paruoštas iniciatoriaus) ir jo svarbiai prasmei vienbalsiai  pritarė visi valdybos nariai valdybos posėdyje 2018-10-10.Nutarta kreiptis į ŽŪM dėl vyriausybės nutarimo pakeitimo.

Posėdyje dalyvavo 9 valdybos  nariai (viso 10 narių) ir Vilniaus susivienijimo „SODAI“ pirmininkas.

 

 

 

 

Aplinkos ministerijai                                                      2018-10-05  Nr.50

 

PRAŠYMAS

Dėl saugotinų medžių ir krūmų kriterijų taikymo išaiškinimo

 

Nuo š.m.liepos 1d. įsigaliojus  naujam LR  vyriausybės nutarimui dėl kriterijų pagal kuriuos priskiriami tam tikri medžiai iškyla nemažai klausimų ir naiškumų.

Neaiški situacija dėl sodų bendrijose sodininkų privačių sklypų.Jeigu jie priskiriami prie privačios žemės ( 7 punktas ) ir bus reikalingi leidimai nereikalingiems medžiams pašalinti, kils daug sąmyšio. Pvz, per daugelį metų individualaus sodo sklypo pakraštyje 1-3 m. atstumu nuo kaimyno sklypo ribos užaugusi pušis, beržas, ąžuolas ir kiti ( tokių pavyzdžių ne vienas), o kaimynas reikalauja juos pašalinti . Jeigu Tarnyba neleis- prasidės teisminiai maratonai. Kitu atveju, jeigu sklype yra daugiau užaugusių saugotinų medžių ir jeigu savinininkas savo nuožiūra neturi teisės tvarkytis, jo nuosavybė (sklypas) gali tapti bevertė.

Manytume, kad privačiuose, nedidelio ploto sodininkų sklypuose , reiktų palikti seną tvarką, t.y. patys sodininkai turėtų spręsti savaime užaugusių  ar užaugintų  medžių ir želdinių likimą.

Apribojimai vietinės reikšmės kelio juostoje ( 13.2 punktas , tai tur būt ir bendrijos gatvės), jeigu jie taikytini ir bendrijoms, sukurs nemažai problemų,  nes daug kur pakraščiuose yra priaugusių medžių.Tvarkant gatves, rengiant inžinerines komunikacijas, paviršinio vandens surinkimo- nutekėjimo griovius, medžiai trukdys, jų likimą turėtų spręsti pačios bendrijos.

8-ame punkte numatyti kriterijai medžiams, augantiems bendro naudojimo žemėje, tačiau neaišku ar išpirktoje bendro naudojimo žemėje bus galima laikytis 7.2 punkto reikalavių.

Manytume, kad privačioje bendro naudojimo žemėje reiktų vadovautis 7.2 punkto reikalavimais.

Prašau paaiškinti pastebėtus  neaiškumus, o esant būtinybei juos sukonkretinti.

 

Pagarbiai ,  Jonas Narkevičius

SB „Žaluma“ vald. pirmininkas,

Vilniaus susivienijimo „SODAI“ valdybos narys.