Pereiti prie turinio

2019-04-25 d. Vyriausybės rūmuose vyks pasitarimas dėl sodininkų bendrijoms  dviejų svarbių klausimų. Pateikiau LRV kanceliarijai raštą vienu iš svarstomų klausimu, kuris labai svarbus dėl galimybių sudaryti taikos sutartis pagal siūlomas apygardos prokuratūros ir nacionalinės žemės tarnybos pateiktas sąlygas: t.y. bendrija privalo primokėti kainų skirtumą tarp bendro naudojimo žemės sklypo išpirkimo kainos ir  individualaus vertinimo būdu ekspertų nustatytos kainos.

Gavau pakvietimą, dalyvausiu.

Informuosiu apie rezultatus.

Kvietimas_lrv

Kviečiame palaikyti kandidatę, ji daug padeda sodininkų bendrijoms aktualiais klausimais. Konsultuoja ir aiškina teisės aktus.


Esu Laima Mogenienė, Sibiro tremtinių vaikas, su įgimta meile Lietuvai ir jos žmonėms.

Kandidatuoju į Europos Parlamentą, nes ten sprendžiasi ne tik Europos, bet ir Lietuvos likimas, mūsų Valstybės, Tautos, mūsų vaikų ir anūkų ateitis.

Kova už socialinį teisingumą – mano viso gyvenimo veiklos ašis. Kaupiau žinias ir patirtį, kurdama asociaciją ir atstovaudama smulkiems ir vidutiniams verslininkams, stiprinau savo atkaklumą ir ryžtą dirbdama Seimo nare, keldama ir spręsdama skurdo, smurto, emigracijos, bedarbystės, sodininkų bendrijų problemas.

Socialinis teisingumas, kova prieš skurdą, atskirtį turi tapti svarbiausiu prioritetu. Europoje turi būti aiškiai girdimas Lietuvos balsas, tvirtai atstovaujami jos interesai.

Prašau Jūsų paramos ir pasitikėjimo, - būsiu Jūsų tikras ir savas žmogus Europoje! LVŽS Nr. 4

 

Politinė reklama sukurta kandidatės ir skleidžiama neatlygintinai

           SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

              Kodas 191518644, Registruota – Minties g. 11-12,

                                  Vilnius, tel. 8 652 6833, el.p. jonas.zaluma@gmail.com

 

 Nacionalinės žemės tarnybos                                                        2019-03-21 Nr.70

prie Žemės ūkio ministerijos

Vilniaus rajono skyriui

 

PRAŠYMAS

Dėl bendro naudojimo žemės nuomos

Prašome išnuomoti sodininkų bendrijai (toliau – s/b, bendrija) „Žaluma“ bendrijos bendriems poreikiams sklypą 1G (4124/0607:783) , kurį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka s/b „Žaluma“ buvo išpirkusi iš valstybės, o teismo nutartimi – atimtas. Šis sklypas pagal generalinį planą ir suderintą bei patvirtintą aplinkinę ribą patenka į s/b „Žaluma“ teritoriją. Šį bendro naudojimo žemės sklypą bendrija savo  lėšomis (kainavo apie  2700 Eur.) suprojektavo, atliko kadastrinius matavimus ir jį įregistravo Registre. Iki 2013 m. mokėjo nuomos mokesčius, sumokėjo apie 10000 Eur.

Sklypą sudaro apie 2 ha ploto ežero apsauginė juosta, beveik 4,5 ha valstybinis miškas, kuriame vyrauja įvairūs lapuočiai medžiai: baltieji alksniai, pavieniai beržai, lazdynai, karklai. Likusi 8,9 ha ploto sklypo dalis – apsauginė zona yra stataus kalno šlaitas (aukščiausia vieta 15 m virš ežero paviršiaus, yra sumanymų panaudoti gamtines galimybes sukuriant  neparkartojamas emocijų atrakcijas) ir apie 1 ha ploto pelkėtas griovys.

Jau nuo 2009 metų išrinkta nauja valdyba rūpinosi, kad toje teritorijoje galėtų poilsiauti sodininkai ir kiti gyventojai. Jau anksčiau buvo duomenų, kad ši teritorija bus atiduota suinteresuotiems asmenims kaip perkelta žemė iš kitur (iš kito Lietuvos rajono) – bendrija sutrukdė šiems planams. Tačiau panaikinus bendrijos 1G sklypo nuosavybę, buvusi grėsmė atiduoti tiems patiems suinteresuotiems asmenims (užsakiusiems ir užsukusiems teismų maratoną) atsinaujino ir išlieka.

Bendradarbiaujant su Vilniaus r. savivaldybe,  mūsų siūlymu, Sudervės bendrąjame plane numatytas dviračių takas ir poilsinės zonos (Vilniaus r. savivaldybės raštai: 2013-09-06 Nr. A33 (18) 1532 ir 2017-09-26 Nr. A33 (1)-6372, juos pridedame). Dviračių takas ties ežeru yra numatytas patvirtintame visos bendrijos pertvarkymo projekte.

Visą laiką bendrijos buvo prižiūrima ežero pakrantė, šalinami nereikalingi medžiai (to patvirtinimui pridedami 5 Vilniaus r. savivaldybės leidimai). Privatizavus 1G sklypą 2017 m. iš jo teritorijos buvo pašalinta apie 500 m3 bendros krūmynų masės tūrio.

Jau 2016 metais, kai išsipirkome 1G sklypą, paruošėme palankiausios poilsiui teritorijos sutvarkymo projektą, kuriame numatyta įvairių statinių ir vietų, pritaikytų poilsiui (pateikiame keletą ištraukų iš projekto, kuris kainavo 3800 Eur., dalį topografinių matavimų- kainavo 700 Eur., suderintų su savivaldybe ir kitomis tarnybomis).Išsinuomojus sklypą 1G  mes palaipsniui siektume užsibrėžtų tikslų ir projekto sprendinių įgyvendinimo.

Nesuprojektuotoje sklypo dalyje esame numatę konkrečių sprendinių, tinkamų poilsiui. Pavyzdžiui, patvirtiname pirminiame gen. plane lygiausioje vietoje buvo numatytas stadionas (pridedame ištrauką – situaciją iš gen. plano, tai 100 m x 4 m – 0,4 ha plotas). Dalį to stadiono teritorijos prieš eilę metų (apie 2005 metus) užėmė, tikėtina, dabartinių teismų organizatoriai, sugebėję suprojektuoti naujus sklypus ir juos įteisinti (atrodytų – neįmanomus dalykus). Pridedamas „leidimo“ (tai, matomai, atlikta pagal savivaldybės architektės sutikimą leisti padidinti tiktai sklypų dydį, kurie yra įvairiose bendrijos vietose, bet ne ežero apsauginėje zonoje – jų čia nebuvo) suprojektuoti naujus sklypus pagrindas.

Įdomu, kodėl tada nebuvo ginamas viešasis interesas, kaip kad 1G sklypo teisminėje byloje. Sodininkams, mūsų atveju, buvo parduota tik 53 arai, (sulyginimui, naujai apsauginėje zonoje, anksčiau atsiradę sklypai yra 1.2 ha bendro ploto) kurie turėjo teisę tik tą teritoriją tvarkyti, prižiūrėti – nebuvo suteikta jiems teisė apsitverti, o tuo labiau užsiimti statybomis, jų teritorija išlieka bendro naudojimo, kaip ir viso 1G sklypo. Pagal galiojančius teisės aktus žemės naudojimo būdą gali pakeisti savivaldybė, pritarus sodininkų visuotiniam susirinkimui (pridedame savivaldybės 2017-08-03 raštą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1101).

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) atstovai teisme mus kaltino apgaule, teigė, kad bendrija nuslėpė apie planuojamą dalį išpirktos bendro naudojimo žemės parduoti sodininkams, teigė „jeigu būtų žinoję, nebūtų  pardavę“. Mes neplanavome pardavinėti, skubėjome rengti projektą ir išsipirkti, kad, turintys ryšių su žemėtvarkos ir kitomis tarnybomis, negalėtų perkelti žemės į mūsų teritoriją (jau buvo pavyzdžių ir pakankamai motyvuotų gandų). Parduoti sodininkams ryžomės tik tuomet, kai Vilniaus susivienijimo „SODAI“ organizuotuose seminaruose Žemės ūkio ministerijos vadovai, viceministrai, Žemės politikos departamento vadovas ir kiti atsakingi vadovai ragino skubėti ruošti projektus, patikino, kad susirinkimų sprendimu turėsime teisę disponuoti išpirkta žeme, o taip pat ir parduoti sodininkams. Seminaruose dalyvaudavo ir centrinės NŽT vadovai, Žemėtvarkos skyriaus vadovai, kurie irgi tam pritarė, nes neprieštaravo.

NŽT Vilniaus r. skyriaus vadovė netgi nurodė s/b „Žaluma“ pirmininkui parduoti arba išnuomoti įvardintiems sodininkams (pridedami raštai). Mano žiniomis, vadovė nurodymą gavo galimai iš centrinės NŽT, kadangi sodininkas P. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, skųsdamas mane, kad bendrija jam neparduoda 3D sklypo dalies – buvau pakviestas pasiaiškinimui, kodėl nevykdau Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 15 dalies. Tad kyla klausimas – kas iš tikro yra apgavikas?. Pardavimus sodininkams vykdė daugelis bendrijų, kadangi tam veiksmui draudžiančio įstatymo nėra, priešingai – įstatymas leidžia. Dėl mums galimai numanomų priežasčių tik mūsų bendrija niokojama ir žlugdoma.

Tačiau, nežiūrint į užimtą rekreacijai numatytą projektinę vietą, atlikus nemažai vietovės formavimo, pertvarkymo darbų, būtų galima suformuoti ir įrengti stadioną pagal pirminį projektą. Jame galėtų būti rengiami ne tik sportiniai renginiai, varžybos, treniruotės,žaidimai, bet ir įvairios šventės.

Planuojame miško plote, suderinę su miškotvarkininkais, organizuotume talkas kartu su sodininkais, kurių metu teritoriją išvalytume nuo gausybės griuvenų, puvėkų, sunkiai įveikiamų šabakštynų, paruoštume takelius, tinkamus pasivaikščiojimams.

Galiu užtikrinti, kad didelė (650 narių) s/b „Žaluma“  pajėgtų tinkamai prižiūrėti visą 1G sklypą ir jį, kaip ir visą laiką planavo ir ruošėsi, besąlygiškai naudotų rekreaciniams tikslams, sodininkų poilsiui, todėl prašome jį išnuomoti 50 metų.

PRIDEDAMA:

  1. SB „Žaluma“ bendrijos narių susirinkimo pažyma dėl sklypo 1G išsipirkimo.
  2. Vilniaus rajono savivaldybės raštai (2 vnt.);
  3. Vilniaus rajono savivaldybės leidimai netinkamų medžių iškirtimui (5 raštai);
  4. Sklypo 1G rekreacinės teritorijos sutvarkymo ir topografinių matavimų planas;

5  Ištrauka iš gen. plano dėl numatyto stadiono;

  1. „Leidimas“ projektuoti naujus sklypus;
  2. Vilniaus rajono savivaldybės raštas dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo;
  3. NŽT Vilniaus r. nurodymai parduoti arba išnuomoti sodininkams išpirktą žemę;
  4. 1G sklypo reikalingumo pagrindimas (2015-10-26 raštas NŽT).

 

Pagarbiai,

S/b „Žaluma“ valdybos pirmininkas Jonas Narkevičius,

B.M. Gimbutienės-4, Vilnius.