Pereiti prie turinio

PAKARTOTINIO VISUOTINIO BENDRIJOS NARIŲ SUSIRINKIMO

                                                           PROTOKOLAS

                                                              2021-07-17

 

Komentarai, pastebėjimai:

Visuotiniame susirinkime patvirtinus bendrijos turimo turto aprašą, po visų skausmingų praradimų, nustatyta, jog pagal Registro duomenis bendrijos turtas ( nuosavos, nekonfiskuotos žemės vertė) yra 2019 000 Eurų. Neblogai, anksčiau nuosavybės neturėjome, turtas buvo lygus nuliui.

Nors teismų procesai pasibaigę, tačiau dalis sodininkų, manyčiau piktybiškai skleidžia paskalas, neatitinkančias tikrovės, kad bendrija pralošė teismus dėl nekvalifikuoto pirmininko. Šešiose teismo bylose (viso 22) bendrijos interesus gyniau be advokato. Vienoje iš jų, dėl bendro naudojimo žemės sklypo 6A  pateikiu baigiamąją kalbą teisme. Ją perskaičius galėsite susidaryti nuomonę. Panašios kalbos buvo ir kituose teismo procesuose. Kiekviena byla buvo pilnai išnagrinėjama mažiausiai per 3 posėdžius. Man teko dalyvauti ir ginti bendrijos interesus teismuose ne mažiau kaip 60-je posėdžių.

Visos bylos praloštos, tačiau ne pirmininkas dėl to kaltas...

BAIGIAMOJI KALBA (civilinėje byloje Nr. e2-1285-494/2019)

 

Gerbiamas Teisme, SB Žaluma yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrijoje sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas – tai yra aukščiausiais bendrijos valdymo organas, kurio teisėti sprendimai privalomi visiems bendrijos nariams ir kitiems, bei valdymo organams. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami demokratiniais principais t.y. didžiąja balsų dauguma. Bendrijos susirinkimo sprendimus įgyvendina bendrijos valdyba ir jos įgaliotas valdybos pirmininkas. Bendrija turi teisę disponuoti savo turtu. Bendrija visą laiką laikosi įstatymų, o sprendimus priima kolegialiai bendrijos narių susirinkimuose. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus bendrija yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris turi kaip pareigas, taip ir teises. Viena iš tokių teisių ir pareigų disponuoti savo turtu yra juo rūpintis, prižiūrėti ir, esant būtinybei, parduoti. Tokia teisė užtikrinama SB  Įstatymo 15 str. 1dalies15 punkte, Civilinio Kodekso bei Konstitucijos  .

Bendrija yra nupirkusi jai priskirtus žemės sklypus, daugelį metų juos prižiūrėtus, bei už kuriuos mokėjo nuomos mokesčius. Bendrija visų sodininkų pastangomis, kolūkiui nereikalingas bevertes teritorijas, pakeitė iš esmės. Savo sąskaita suformavo ir įrengė kelius- gatves 15 km. ilgio, pagal jas įrengė elektros tiekimo linijas ir reikalingo galingumo transformatorines. Vadovaujantis bendrijos generaliniu planu, atlikus geodezinius matavimus, 2009 m. buvo patvirtinta bendrijos teritorijos aplinkinė riba, 2013 m. baigtas rengti ir patvirtintas pertvarkymo projektas, kuriame suprojektuota 144 įsiterpę žemės sklypai ir apie 40 ha bendro ploto bendro naudojimo žemės sklypai kartu su gatvių plotais. Sodininkai iš bendrijos išsipirko tik 4.2 ha 68 įvairaus dydžio bendro naudojimo žemės sklypų dalis (jos ir toliau išlieka bendro naudojimo), kurias visada prižiūrėjo ir tvarkė. Tai sudaro tik apie 13 proc. nuo viso bendro naudojimo žemės ploto. Apygardos prokuratūra ir NŽT reikalauja taikyti restituciją, t.y. panaikinti visus sandorius tiek pirkimus iš Valstybės, tiek privačius sandorius ir tuo pačiu užtikrinti bendrijos bankrotą ir neišvengiamą jos likvidavimą, kadangi finansiškai nesugebės grąžinti skolų. Tačiau argi tokie ieškovų siekiai yra teisingumo ieškojimas, mūsų nuomone tai absoliučiai priešingai- tai tiesiog sąmoningas susidorojimas su bendrija pagal galimai užsakovų norus. Mano žiniomis panašūs sandoriai buvo sudaromi daugelyje Lietuvos sodininkų bendrijų, bet jų neliečia.

Pagal Žemės reformos įstatymą ir vyriausybės nutarimus NŽT privalėjo parduoti sodininkų bendrijų nuosavybėn žemės sklypus, kurie teisės aktais priskirti sodininkų bendrijoms, neturėjo teisės savarankiškai nuspręsti pvz. neparduoti.  Parduodant tokius sklypus NŽT turi pareigą taikyti valstybės nustatytą pardavimo kainą, už tą kainą bendrija ir išsipirko. Mano žiniomis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsakingos tarnybos pardavinėjo žemės sklypus visoms sodininkų bendrijoms už valstybės nustatytą kainą ir tokie sandoriai nebuvo ginčijami, ir  visada  bendrijos disponavo savo turtu. NŽT kaip pardavėjas turi pareigą išaiškinti visas aplinkybes, reikalingas sandorio sudarymui. Maža to, Tarnyba privalo teikti rekomendacijas - konsultacijas klausimais susijusiais su žemės pirkimu ir pardavimu, bet mums nebuvo nė menkiausios užuominos apie draudimus parduoti, netgi priešingai-nurodė parduoti.

Konsultacijas ir rekomendacijas dėl bendro naudojimo žemės išpirkimo ir tolimesnes jos panaudojimo galimybes aiškinomės visais įmanomais ir mums prieinamais būdais. Daugiausiai  sužinojome tik Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” organizuotuose seminaruose-susitikimuose, kuriuose  dalyvaudavo NŽT bei ŽŪM-jos vadovai bei atstovai- specialistai, teisininkai.

2013m. spalio 24d. NŽT organizavo Šarūno viešbutyje susitikimą su sodininkais, norėdami paaiškinti 2010-07-02d. priimto Įstatymo Nr. XI-996 reikšmę ir naudą sodininkams, kuris numatė sodininkų bendrijoms teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę. Susitikime dalyvavo  ŽŪM-jos vice- ministrė,  ŽŪM pagrindinis žemės klausimais  vadovas Žemės ir jos išteklių departamento direktorius Audriaus Petkevičius, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus vedėja Z K, pavaduotoja D M, teisės departamento direktorė  ir kiti. Susitikime dalyvaujantys sodininkų bendrijų pirmininkai kėlė panašius klausimus dėl išpirktos iš valstybės bendro naudojimo žemės; ar galės ja savarankiškai disponuoti, ar galės ją parduoti sodininkams, kurie užtikrintų bendro naudojimo žemės sklypų tinkamą priežiūrą. Direktorius Audrius Petkevičius patikino, kad bendrijos, įsigijusios žemę, apie tolimesnį jos panaudojimą sprendžia tiktai visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Akcentavo, kad galės parduoti sodininkams, tai numato SB Įstatymas ir LR civilinis kodeksas, įstatymų draudžiančių parduoti nėra, ragino skubėti išsipirkti valstybinę žemę kol leidžiama pirkti už nominalią, paskaičiuotą pagal tuo metu galiojusią metodiką, įvertinus žemės naudingumo balą ( mūsų bendrijos-28), (taikant koeficientus, pelkės, raistai, vanduo, įvairūs apribojimai-0.1) o ne nerealią Registre fiksuotą kainą, kuri buvo nustatyta masinio vertinimo būdu.

Iš tikro,  nesuvokiamas dalykas, kaip NŽT , pasikeitus daugeliui vadovų  galėjo sugalvoti, kuomet pelkių, kūdrų, vandens telkinių ir elektros tinklų apsauginių juostų ir zonų, miškų, želdinių, griovių, pakriaušių užimti plotai, kuriuose neįmanoma jokia ūkinė veikla prilyginami sodų paskirties žemei, tuo labiau, kuomet ji yra bendro naudojimo. Pagal NŽT išreikalautą vertinimo principą vienas ha. aukščiau išvardintos žemės kainuotų virš 100 000 Eurų, bet ar tai sąžiningai įvertinta, juk tai absurdas, pasityčiojimas iš sodininkų, suprask maždaug, “o ką jūs mums padarysit, mes visagaliai”, mes atstovaujam valstybę bet ne jos piliečius, sodininkus. Tuo tarpu konkursą laimėjusi kompanija “Capital vertinimas” prokuroro nurodytą bandomąjį sklypą iš pradžių įvertino 15 kartų mažesne kaina, lyginant su masiniu vertinimu. Toks įvertinimas buvo labai artimas tikrovei, bet jis pasirodė kaip visiškai netinkamas ieškovų sumodeliuotam modeliui kuris garantuotų bendrijos žlugimą, galimai tuo tikslu, kad konfiskuotą bendrijos bendro naudojimo žemę atiduoti kitiems.

Bendrijos užsakytas nepriklausomas turto vertintojas atliko visos 58.83 verčių zonos ekspertinį vertinimą-analizę. Šioje verčių zonoje apie 50 proc. ploto užima sodininkų bendrijos. Nustatė, kad pagal įvykusius sandorius žemės ūkio paskirties normalios, gal būt ir derlingos, be jokių apribojimų žemės 1 aras kainuotų max. nuo 26 iki 100 Eurų (1ha. 2600-10 000 Eurų). Ir kuo didesnis plotas tuo mažesnė vidutinė kaina.

Įdomu kas įtakojo NŽT nuomonės pasikeitimą kuomet jau nepaisoma net galiojančių įstatymų, ieškoma ir pritaikoma Teisės normų bei įstatymų išvestinės prielaidos ir traktuotės, atrandamos, atseit, imperatyvios nuostatos (juk pardavus sodininkams dalį žemės naudojimo būdas nepasikeičia-išlieka tas pats t.y. bendro naudojimo ir tuo pačiu nepažeidžiamas joks imperatyvas), ir kodėl Bendriją kaltina apgavusi visą NŽT sistemą, lyg tai veikusi paslapčia, kaip galingiausia organizacija. Mes juk esame maži ir lengvai pažeidžiami, minimus sprendimus priiminėjome tik pagal atsakingų institucijų rekomendacijas,  ir tiktai būdami įsitikinę, kad esame teisūs ir nepažeidžiame įstatymų, tuo buvo įsitikinę notarai, turintys Valstybės suteiktas teises ir suprasdami atsakomybę, sandorius formino tiktai išanalizavus teisinius aktus.

Bylos buvo pradėtos: 1). kaltinant bendriją neturėjusios teisės išsipirkti didesnių plotų negu 12 arų

2).Bendrija apgavo NŽT, atseit, jeigu būtų žinoję, kad dalį išpirktos žemės bendrija parduos sodininkams, nebūtų jai pardavę.

Pirmas kaltinimas yra labai keistas, kadangi pertvarkymo projektas buvo rengiamas gavus 2010-04-16 d.  apskrities viršininko  leidimą Nr-41-L90, nurodantį sklypus formuoti vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ir nauja 2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija. Įsakyme ir leidime nenumatytas bendro naudojimo žemės sklypų ploto apribojimas, kadangi 12 arų apribojimas taikomas tiktai fiziniams asmenims ir sodų paskirties sklypams. Kyla daug klausimų, kokiu tikslu buvo toks kaltinimas? Apygardos prokuratūra, netgi suderinusi su gen. prokuratūra šį kaltinimą mums taikė, aiškino, jog bus suformuota nauja praktika, kuri bus taikoma visoms Lietuvos sodininkų bendrijoms.

Antras kaltinimas dar keistesnis, mums žinoma, kad yra Europos žmogaus teisių Teismo nurodymas LR Aukščiausiam teismui pakeisti nutartis kuriuose konkretūs fiziniai asmenys  kaltinami apgavyste, kadangi atsakomybę turi prisiimti  ne silpnesnioji pusė, o nepalyginamai stipresnė pusė, t. y. Valstybinės institucijos, o mūsų atveju kaip? Manėme mes ir daugelis teisininkų, kad kaltinimai apgaule paprasčiausias nesusipratimas, pagrindinį dėmesį skyrėme įrodymui, kad esame nepagrįstai kaltinami dėl 12 arų pažeidimo. Pasirodo žiauriai klydome, pas mus, galimai, daug kas įmanoma.

NŽT prie ŽŪM-jos, turėdama daug teisininkų ir profesionalių darbuotojų įrodinėja, kad bendrija, kuri tokių galimybių neturi, juos apgavo, tačiau ar tai tiesa, ar ne pati NŽT prie ŽŪM-jos profesionaliai klaidina ir gerb. Teismą, pateikdama tik jų pozicijai patvirtinti, dažnai prasilenkiančiais su tikrove naudingus argumentus, o ne objektyvius, akivaizdžius ir jai žinomus nenuginčijamus dokumentus.

Šiuos teiginius patvirtina teismui pateikti dokumentai. Kelis iš jų norėčiau pateikti ir pakomentuoti.

2015 m. rugsėjo 30 d. NŽT Vilniaus rajone, dėl gausių skundų iš sb Žaluma, vyko centrinės NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktorės Gineikaitės organizuotas susitikimas su Vilniaus raj. sodininkais. Jame dalyvavo NŽT Vilniaus raj. skyriaus vedėja, teisininkai ir 9 sodininkai, iš jų – 6 iš S/b „Žaluma“. Manęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus vadovė į susitikimą neįleido, priežastis- neužsiregistravau iš anksto. Žalumos „atstovai“ skundėsi, kad parduodama bendro naudojimo žemė, kad pirmininkas iš to pelnosi. NŽT direktorė pavedė atlikti patikrą bendrijoje ir įvertinti situaciją, ar iš tikro bendrijai reikalingas sklypas 1G. Daugiausia dėmesio buvo skirta tik sklypui prie ežero. Turėjau pateikti motyvuotą paaiškinimą su įrodymais apie atliktus ir ateityje planuojamus rimtus darbus tvarkant ir naudojant 1G sklypą. Akivaizdu, kad NŽT atstovai sako netiesą, teigdami, kad apie pardavimus nieko nežinojo ir visa NŽT sistema buvo apgauta.

Kyla klausimas kodėl į susitikimą manęs neįleido. Turiu vienintelį paaiškinimą. Kadangi visa NŽT sistema buvo įsitikinusi, kad bendrija turi 100 % teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę (apie tai buvo aiškinama plačiai, lankydamiesi daugelyje Lietuvos sodininkų bendrijų būtent tai aiškino), todėl bandė, atrodytų nekaltai, aplinkiniu keliu, mums sutrukdyti. Tai patvirtina ir bylų pradėjimo pagrindinių iniciatorių veiksmai ir žodžiai: jie sakė, pas mus užteks resursų pasiekti, kad prie ežero, netoli jų namų neatsirastų sodininkų, kurie savo poilsiu ir būvimu, pablogins jų gyvenimo kokybę.

Iš pradžių mums pasisekė, atsistatydinus direktorei, mums kaip ir nebuvo trukdžių ir viską ką planavom išsipirkom, bet vėliau – deja… turim ką turim.

Pagal šio susitikimo medžiagą NŽT užsakė straipsnius LRyte 2015-10-15 d. ir 2016-01-30 d. Juose aprašomas vykęs susitikimas. Aš straipsnio autorei paaiškinau, kad mes pardavinėti neplanuojame, esame numatę tiktai išnuomoti, kad būtų tinkamai prižiūrimi bendro naudojimo žemės plotai, kurie atitiktų rekreacijos esmę.

Nejaugi NŽT neskaitė, nors patys ir užsakė straipsnį, jame galėjo viešai paskelbti, kad bendrijos neturi teisės parduoti bendro naudojimo žemės (jeigu tai tiesa), kodėl nepaskelbė?-kadangi buvo ištikinę, jog tokią teisę bendrijos turi.

Iš tikro bendrija 2016 metais išnuomojo dalį bendro naudojimo žemės visiems norintiems (68) sodininkams. Sudarytos atitinkamos sutartys.

2016-04-06 d. ir 2016-04-12  d. raštuose  NŽT atsakymuose sodininkams R. K ir J. M nurodė, jog dėl dalies bendro naudojimo žemės išsipirkimo arba nuomos reikia kreiptis į žemės savininką – bendriją.

Iš pradžių R. K kreipėsi į bendriją dėl dalies bendro naudojimo žemės sklypo 3D išsipirkimo. Jo prašymo netenkinom, kadangi buvom apsisprendę sudarinėti tiktai nuomos sutartis. Tai patvirtina sudarytos 68 sutartys. Nuomos galimybės jo netenkino, todėl kreipėsi į Seimą pas savo žemietį deputatą. Buvau jo pakviestas  paaiškinti kodėl mes atsisakome parduoti, nors s/b Įstatymas to nedraudžia ( S/b Įstatymo 15 str.1 dalies 15punktas).  Deputatas aiškinosi su ŽŪM-ja, NŽT vadovybe. Po to sodininkas R. K gavo minėtą atsakymą ir bendrija jam pardavė pageidaujamą sklypo 3D dalį.

Kitas sodininkas J. M  pirmininką skundė tiesiogiai ŽŪM-jai, nes bendrija  neišnuomoja jam dalies sklypo 5C. Po to iš NŽT gavo analogišką atsakymą kaip ir sodininkas R.K.

Paminėtų skundų ir prašymų nagrinėjimo eiga patvirtina, kad tuo metu ŽŪM-ja, centrinė NŽT prie ŽŪM buvo įsitikinusi, kad bendrijos savo nekilnojamu turtu gali disponuoti pagal visuotinių susirinkimų priimtus sprendimus ir galimai nurodė NŽT Vilniaus raj. skyriaus vedėjai Jurgitai Liogei pateikti minėtiems sodininkams teigiamus atsakymus į jų prašymus.

NŽT Vilniaus raj. skyriaus vadovės pateikti nurodymai tai visos NŽT prie ŽŪM ir pačios ŽŪM tuo metu galiojusios nuomonės atspindys.

Tad apie kokią apgaulę mes esame kaltinami? Kokių dar įrodymų reikia, kad nebūtume kaltinami apgaule. Juk pati NŽT mums nurodė pardavinėti sodininkams, mes to neplanavom, tai pradėjom tik spaudžiami sodininkų, nes jie sužinojo apie gautą minėtą nurodymą.

  1. Buvo gauti ŽŪM Viceministrų ,Ežerskio, Bogdanovo bei NŽT  Žemės ir jos išteklių politikos departamento direktoriaus paaiškinimai privatizacijos klausimais . Jie oficialiai teikė paaiškinimus, kad tik  visuotinis bendrijos narių susirinkimas sprendžia apie tolimesnį išpirktos žemės panaudojimą.

Dar vienas pavyzdys. 2015-07-13 NŽT prie ŽŪM  Rizikų valdymo departamentas išnagrinėjo anoniminį skundą dėl planuojamo bendrijoje parduoti dalį išpirktos bendro naudojimo žemės. Čia pat pabrėžiama, kad sodininkai pagal SB Įstatymo 15str.1-os dalies  15 punktą visuotinių bendrijos narių susirinkimų sprendimu turi teisę spręsti savo turto naudojimo ir pardavimo klausimus.  Ar ir tai NŽT buvo nežinoma?

NŽT žinodama apie bendrijoje sudaromus pardavimo sandorius nesustabdė, neperspėjo, laukė, kad  kuo daugiau jų būtų sudaryta ir tik po to kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Sužinojome apie tai, kai visi sklypai buvo areštuoti ir nieko pakeisti negalėjome.

Jeigu laiku būtume informuoti apie grėsmes, būtume naikinę pardavimo sandorius, pagal apklausas, dauguma sodininkų būtų sutikę.

Ar sąžininga pradėti 26 teismines bylas, kurios absoliučiai vienodos. Būtų pakakę išnagrinėti vieną iki galo ir nebūtų mums neaiškumų ir nepakeliamos finansinės naštos. Kodėl toks procesas? Mūsų nuomone, tikslas buvo ne teisingumo paieškos, o siekis sužlugdyti bendriją, atimti teisėtai išpirktą žemę ir ją atiduoti kitiems. Ieškovai puikiai suprato, kad bendrija nepajėgs skųsti visų teismų sprendinių ir nepajėgs toliau ieškoti teisybės.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad bendrija valstybės neapgavo ir nenorėjo apgauti, tačiau neturėję kitos išeities sutikome taikos sutarties sudarymui mums pateiktomis sąlygomis, t.yra turėtume primokėti kainos skirtumą tarp išpirkimo ir rinkos kainos. Didelių pastangų dėka pavyko sutarti, kad tikrąją kainą  nustatytų nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas. Eksperto nustatyta kaina daugeliu atvejų bendriją tenkintų, tačiau tokį vertinimą užprotestavo NŽT ir nurodė kaip turi būti vertinama, t.y. privalo atmesti naudojimo būdą ir bendro naudojimo žemė turi būti prilyginama sodų paskirties žemei .

Naujas individualus vieno iš sklypų vertinimas, NŽT nurodymu, atliktas nesąžiningai, kadangi kaina nustatyta lyginant su sodų paskirties sklypais (ir įvykusiais jų pardavimo sandoriais), kurie yra iš esmės visiškai skirtingi-tiek kaina, tiek ir plotu ir nieko bendro neturi su realia žemės verte.

S/B Žaluma nesutiko tokiomis sąlygomis sudaryti taikos sutarčių, kadangi finansiškai tai neįmanoma. Manau ir NŽT bei prokuratūra irgi tai suprato.

Gerb. Teisme, prašau ieškovų ieškinį atmesti, kadangi jis grindžiamas ne įstatymais, o nutarimų išvestiniais dydžiais ir pavienių sodininkų asmeninėms interpretacijom.

Sodininkai eidami į apklausas dėl pateiktų kaltinimų ėjo nusigandę , apimti didžiulio nerimo ir stengėsi save apsaugoti, o pirkimo aplinkybes aiškino taip kad jiems patiems būtų saugiau. Galima juos suprasti, juk pirmą kartą gyvenime kviečiami į prokuratūrą ar policiją, o iškvietimuose kaltinimai skambėjo grėsmingai: buvo akcentuojama jų siekis apgauti Valstybę ir apgaulės būdu išsipirkti žemės. Kaip jiems reikėjo jaustis nors tvirtai žinojo, kad kaltinimai nepagrįsti, tačiau nebuvo tikri dėl teisingumo.

Daugelio sodininkų, dalyvavusių apklausose nuomone, pokalbiai vyko suformuojant geranorišką atmosferą, tyrėjai užduodavo dviprasmius pagal esmę klausimus ir, kaip vėliau paaiškėjo, galutinai fiksuodavo taip, kad jie tiktų pateiktiems kaltinimams, tai patvirtina, kadangi visumoje visų paaiškinimai panašūs. Apie teisingų paaiškinimų svarbą ir atsakomybę apklausiamieji galėjo nesuprasti ir nejausti, nes nepasirašė priesaikos sakyti tiesą. Prašau gerb. Teismo, sodininkų apklausose išgautus paaiškinimus nevertinti ir juos atmesti, tuo labiau, kad jų paaiškinimai neatitinka tikrovės, tai pačių apklausiamųjų įsivaizdavimai, bet ne visuotinių susirinkimų oficialūs priimti sprendiniai. Apgaulės nebuvo nei išperkant bendro naudojimo žemę, nei parduodant jos dalį  sodininkams.

Kad nebuvo apgaulės patvirtina 2019-04-25 Vyriausybėje vykęs pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais (jame dalyvavau) , buvo akcentuota, kad išpirkta bendro naudojimo žemė (pagal galiojančius įstatymus) kartais parduodama tretiesiems asmenims. Uždrausti galima tiktai pakeitus LR Žemės reformos įstatymą, tai atlikti Vyriausybės kancleris įpareigojo vice ministrą Gustą. LR Žemės reformos įstatymo I-1607 12 straipsnio papildymo projektas įteiktas teisingumo ministerijai 2019-06-07 Nr. 2D-1879(12.145)  , jame numatyta, kad sodininkų bendrijų įsigyti ir parduodami bendro naudojimo žemės sklypai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išperkami valstybės. Pasiūlyti bus privaloma, o valstybė išsipirkusi iš bendrijos bendro naudojimo žemę galės parduoti aukcione. Taigi, mus kaltinti dėl apgaulės, tai tas pat kaip ir pradinis kaltinimas dėl 12 arų.

Taip pat prašau gerb Teismo įvertinti, kad  sodininkams bendro naudojimo žemės sklypų dalys buvo parduodamos pagal tuo metu galiojusius įstatymus, juk Aukščiausio Teismo nutartis, kuria dabar vadovaujamasi, atsirado tik 2019 metais.

 

Gerb. Teisme, prokuroras ir NŽT atstovas savo ieškiminius reikalavimus iš esmės  grindžia tik imperatyvios teisės normos pažeidimu, kadangi LAT-as nepasisakė dėl apgaulės.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tuomet darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi.  Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą.

Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas pripažįsta, kad nei Žemės įstatyme, nei Sodininkų bendrijų įstatyme nėra konkrečios teisės normos, įtvirtinančios draudimą perleisti Bendrijos nuosavybėje esantį turtą. Tai, kad Žemės reformos įstatyme numatyta, jog valstybinė žemė gali būti parduodama sodininkų bendrijoms savaime nereiškia, kad po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo šis Bendrijos turtas yra išimamas iš apyvartos ir negali būti civilinės teisės objektu. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.97 straipsnio 2 dalis). Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kuriam turtas gali priklausyti nuosavybės teise (SBĮ 23 straipsnis). Bendrija gali išsipirkti iš valstybės ir turėti nuosavybėje bendrojo naudojimo žemę (SBĮ 6 straipsnis). Sodininkų bendrijų įstatymas suteikia teisę bendrijos narių susirinkimui spręsti Bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Kad tokia žemė gali būti pirkimo – pardavimo sandorio objektu, nekilo klausimų net ginčo sandorį patvirtinusiam valstybės įgaliotam teisininkui – notarui. Ginčo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notarine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs, galėjo priskirti sodininkų bendrijų žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemę neprivatizuotinai žemei, kaip tai padarė, pavyzdžiui, su žeme, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamoms teritorijoms (gatvėms, aikštėms, skverams, kapinėms ir kt. (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis). Įstatymu nenumačius priešingai, privatizuotas ir juridinio asmens nuosavybėje esantis turtas yra civilinės apyvartos objektas, todėl visiškai tikėtina, kad ateityje gali būti parduotas, pavyzdžiui, tenkinat kreditorių reikalavimus. Apskritai nuosavybės neliečiamumo principas suponuoja tai, kad tik savininkas, šiuo atveju – bendrijos nariai, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojai, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti bei disponuoti juo. Dabar gi prokuratūra savo ieškiniais teisminiu keliu siekia apeiti įstatymų leidėją ir faktiškai įtvirtinti, kad bendrijų bendro naudojimo žemė liktų valstybės nuosavybe, t.y. taptų „neprivatizuojama žeme“ pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį. Prokuratūros kaltinimai neteisėta veika viso labo įstatymo suteikta teise pasinaudojusiai bendrijai atgraso kitas sodininkų bendrijas pasinaudoti savo suteikta teise privatizuoti jų naudojamą žemę, nes nei viena iš jų negalėtų garantuoti, kad ateityje niekada nepatirs finansinių sunkumų, dėl kurių privatizuota žemė galėtų būti išvaržyta ar, kad susirinkę sodo bendrijos nariai nenutars ir neįpareigos bendrijos valdymo organų savo nuosavybės (t.y. bendro naudojimo žemės ūkio paskirties žemės) parduoti. Tuo tarpu tokiais ieškiniais teisėsaugos institucijos ir teisminė valdžia kuria ypatingą psichosocialinę situaciją, užtikrinančią specialų garantą, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemė nebūtų parduodama sodininkų bendrijoms – tiksliau, kad pastarosios nenorėtų ir neketintų šios žemės įsigyti, vengdamos problemų su teisėsauga.

Be to, įstatymų leidėjas nenumatė ir disponavimo apribojimų privatizuotai sodininkų bendrijų žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemei. Antai Žemės įstatymo 12 straipsnis „Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai“ numato, kad disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai. Tačiau nei Žemės įstatymo, nei Sodininkų bendrijų įstatymo sisteminis, teleologinis aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad bendrijai buvo/yra nustatytas draudimas perleisti tokią žemę tretiesiems asmenims, tuo labiau – Bendrijos nariams. Taigi, nėra pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Prokuroro asmeninė nuomonė, kad šių draudimų nebuvimas yra ydingas ir dėl to teikiami ieškiniai, grindžiami įvairiais klaidinančiais išvedžiojimais bei teisės aktų interpretacijomis, mėginant sumodeliuoti tariamų įstatyminių draudimų egzistavimą, nėra pagrindas naikinti sandorius ir kaltinti Bendriją apgaule.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad bendrijos ir NŽT santykiai – tai nelygiateisių, valdymo-pavaldumo santykiais susijusių subjektų santykiai. Valstybė per savo įgaliotą instituciją – NŽT įgyvendina savo valią ir funkcijas, o kiti subjektai, šiuo atveju bendrija, tą valią, išreikštą per atitinkamus administracinius aktus, privalėjo vykdyti. Viešojo administravimo sferoje šalių teisiniai santykiai grindžiami vienašališku valdymo aktu. Asmeniui prašant išsipirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės pardavimą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsipirkti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės pardavimo sutartį. Bendrija ne tik neturėjo jokių ketinimų, bet ir jokių galimybių kaip nors paveikti NŽT sprendimą parduoti žemę bendrijai. Bendrija tik atliko būtinus įstatymo reikalaujamus veiksmus valstybinei žemei įsigyti vieninteliu tikslu – viešiems narių poreikiams tenkinti (poilsio, rekreacijos, harmoningos vietovės aplinkos ir pan.). Bendrijos susirašinėjimas su NŽT ir Žemės ūkio ministerija liudija, kad Bendrija veikė atvirai, skaidriai ir sąžiningai, dėl kiekvieno žingsnio konsultuodamasi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant NŽT. Todėl šioje byloje negali būti pripažinta ir apgaulė sudarant sandorį.

Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje dalies sklypo 6A, sudarytoje tarp bendrijos ir atsakovų Algio Mato ir kitų, jokių įrodymų, kad faktiškai sklypas naudojamas ne bendriems tikslams ir rekreacijai, nėra. Žemės sklypas tvarkomas, prižiūrimas, neaptvertas, į jį laisvai gali patekti bet kas.

Pažymėtina, jog Žemės įstatyme įtvirtinto reikalavimo naudoti žemę pagal paskirtį ir naudojimo būdą privalo laikytis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie naudoja žemę (nuosavybės, patikėjimo, nuomos teisės ar kitu pagrindu). Naudoti tiek privačią, tiek ir valstybinę žemę ne pagal paskirtį ir naudojimo būdą draudžiama, už tai kad gali būti taikomos įstatymo nustatytos sankcijos. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pasisakė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti atitinkamas kontrolės priemones ir sankcijas už nustatytų naudojimo paskirties ir būdo reikalavimų nesilaikymą. Būtent NŽT paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia įstatymų nuostatų. Tikrinimo metu nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, minėtoms institucijoms suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad ginčo žemė būtų naudojama ne pagal paskirtį ar ne pagal naudojimo būdą. Todėl prokuroro argumentas, kad ginčo sandoriais bendrijos žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemei perėjus fiziniams asmenims, neva buvo pažeisti sodininkų interesai bendrai naudotis žeme, yra visiškai nepagrįstas, nes pasikeitus savininkams, šios žemės paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeitė, o žemės naudojimą pagal paskirtį saugo įstatymai ir užtikrina NŽT.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, jog žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Taigi, jau pačiame įstatyme aiškiai pasakyta, kad naudojimo būdas apibrėžia veiklą, o ne savininką. Įstatymo leidėjas nedaro jokios sąsajos su nuosavybės teise.

NŽT ir prokuroras vadovaujasi lingvistiniu aiškinimu – neva dėl to, kad naudojimo būdo aprašyme yra žodžiai „sodininkų bendrijų“ daro išvadą, kad tokia žemės ūkio paskirties žemė gali priklausyti tik juridiniams asmenims – sodininkų bendrijoms. Pagal analogišką absurdišką logiką, miško ūkio paskirties žemė, kurios naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, naudojami visų gyventojų poreikiams, t.y. poilsiavimui, turėtų priklausyti tik miškų urėdijoms, o ne privatiems asmenims, nors praktika rodo priešingai – privatiems fiziniams asmenims priklauso ne tik rekreaciniai miškų sklypai, bet net ir urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės (administracinė byla Nr. A-662-1790-12). Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A525-28/2011 buvo ginčijamas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas – fizinis asmuo buvo įpareigotas pašalinti iš jo žemės sklypo sustatytą pamatinių betoninių blokų užtvarą. Pareiškėjo teigimu, blokai buvo sustatyti kaip užtvara, siekiant apsaugoti teritorijos sodinukus, kuriuos niokoja šalia esančio ežero lankytojai. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pagal naudojimo būdą priskirtas rekreacinių miškų sklypams, o tai reiškia, kad sklypas tenkina viešuosius interesus, ne asmeninius savininko poreikius, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas blokus pašalinti.

Yra daugybė bylų, kada fiziniai asmenys kreipėsi į teismus dėl klausimų, susijusių su nuosavybės teise valdomų sklypų, kurie tenkina viešuosius, o ne privačius interesus, tačiau šie asmenys nėra prokuratūrų tampomi po teismus (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A-662-1790-12, A-602-1902-13). Bendrijos vertinimu sprendimų, kurių pagrindu bendro naudojimo žemė arba viešuosius poreikius tenkinanti žemė perėjo privačių asmenų nuosavybėn, revizija atliekama galimai neskaidrios atrankos būdu, prokuratūros prievarta prieš lygiateisius juridinius ir fizinius tos pačios valstybės asmenis naudojama selektyviai, o tai pažeidžia Konstitucijos nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Įvertinus visą teisminio proceso eigą, išaiškėja ieškovų tikslai ir nepagrįsti kaltinimai bendrijai ir sodininkams dėl apgaulės ir imperatyvių teisės normų pažeidimo.

Akivaizdu, kad apgaulės nebuvo, ir imperatyvios teisės normos nepažeistos, kadangi nusipirkus iš bendrijos bendro naudojimo žemės sklypo dalį, naudojimo žemės būdas išlieka tas pats..

Tačiau, nors S/B Įstatymo 15 str.1d.15 p. numato bendrijai teisę disponuoti nuosavybe, LAT-as išreiškė nuomonę kad bendrijos tokios teisės neturi.

Įvertinus tai, kadangi bendrija sklypą 6A teisėtai išsipirko iš valstybės  pagal galiojančius įstatymus ir tvarką, prašome gerb. Teismo ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies, ir sklypo 6A neleisti konfiskuoti ir palikti  bendrijos nuosavybėje. Reiktų įvertinti, kad beveik visas sklypas yra naudojamas bendriems poreikiams t.y. rekreacijai. Sklypas neaptvertas, stropiai prižiūrimas, yra kūdra kurioje per karščius maudosi sodininkai.

 

Pagarbiai:

S/B “Žaluma” valdybos pirmininkas

Jonas Narkevičius

Dėl mažo dalyvių skaičiaus 2021-07-17 visuotiniame susirinkime (dalyvavo 20 sodininkų) nepavyko priimti numatytų sprendinių, buvo nuspręsta šaukti neeilinį susirinkimą. Neeiliniame susirinkime 2021-09—04 dalyvavo 54 sodininkai.

 

 

PAKARTOTINIO NEEILINIO  VISUOTINIO SODININKŲ BENDRIJOS „ŽALUMA“

NARIŲ  SUSIRINKIMO

 

PROTOKOLAS

 

2021 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

 

 

Susirinkimas vyko adresu: sodininkų bendrija „Žaluma“, Žalumos 27-oji g. 13, Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., sklypas Nr. 111.

 

Bendrijos narių susirinkimą pradeda valdybos pirmininkas Jonas Narkevičius ir informuoja, kad baigta registracija. Susirinkime dalyvauja  54 bendrijos nariai. Kadangi pakartotiniame susirinkime kvorumas nereikalaujamas, valdybos pirmininkas pasiūlo pradėti susirinkimą ir išrinkti balsų skaičiavimo komisiją. Balsų skaičiavimo komisijoje sutiko dalyvauti Ieva Kaminskienė ir Donaldas Soroka.      Susirinkimas pritarė, kitų pasiūlymų nebuvo.

 

NUTARTA: Balsų skaičiavimo komisijos nariais išrinkti Ievą Kaminskienę ir Donaldą Soroką.

Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

 

Valdybos pirmininkas pasiūlo rinkti visuotinio susirinkimo pirmininku valdybos narį Viačeslavą  Beperšč, o susirinkimo sekretoriumi – valdybos narį Paulių Jarusevičių.

.

SVARSTYTA: Visuotinio susirinkimo pirmininko rinkimai.

Susirinkimo pirmininku pasiūlytas valdybos narys Viačeslav Beperšč, pastarasis sutinka. Daugiau kandidatų nėra.

 

NUTARTA: Išrinkti visuotinio susirinkimo pirmininku Viačeslavą Beperšč.

Balsavimo rezultatai: Už – 39;  Prieš – 15.

 

SVARSTYTA: Visuotinio susirinkimo sekretoriaus rinkimai.

Susirinkimo sekretoriumi pasiūlytas valdybos narys Paulius Jarusevičius. Daugiau pasiūlymų nėra.

 

NUTARTA: Visuotinio susirinkimo sekretoriumi išrinkti Paulių Jarusevičių.

Balsavimo rezultatai: Už – 54.

 

Susirinkimo pirmininkas paskelbia susirinkimo darbotvarkę:

 

  1. Bendrijos esamų skolų situacijos aptarimas ir kaupiamųjų lėšų numatymas 2022 metams. Paaiškinimas: nebuvo patvirtintas naujas nario mokesčio dydis (siūloma sumažinti), nebuvo patvirtintas kaupiamųjų mokesčių dydis.

 

  1. Brinkiškių gatvės asfaltavimui reikalingų lėšų numatymas. Paaiškinimas: nebuvo patvirtintas privalomas mokestis (jo dydis) kiekvienam sodo sklypo savininkui.

 

 

 

 

SVARSTYTA:

 

  1. Bendrijos esamų skolų situacijos aptarimas ir kaupiamųjų lėšų numatymas 2022 metams. Paaiškinimas: nebuvo patvirtintas naujas nario mokesčio dydis (siūloma sumažinti), nebuvo patvirtintas kaupiamųjų mokesčių dydis.

 

  • Susirinkimo pirmininkas paaiškino dabartinių skolų atsiradimo priežastis. Iki 2013 metų bendrija turėjo prievolę mokėti Vilniaus rajono savivaldybei valstybinės žemės nuomos mokestį už bendro naudojimo žemę, tame tarpe ir už bendrijoje esančias gatves. Nuomos mokestį bendrija visą laiką mokėjo tinkamai (2 700 Lt per metus už visą bendro naudojimo žemę), tačiau nuo 2009 metų pakėlus nuomos mokesčius iki 1 000 Lt už vieną ha (buvo apmokestinti 47 ha bendro naudojimo žemės), bendrija nepajėgė apmokėti, susidarė apie 200 000 Lt skola. Neilgai trukus Vilniaus rajono savivaldybė padavė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš bendrijos. Teismo sprendimas buvo perduotas antstoliams. Nuo 2011 metų bendrijos banko sąskaitos buvo areštuotos. Nauja bendrijos valdyba parengė bendrijos naudojamos žemės formavimo projektą, kurį patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba ir bendrijai buvo pasiūlyta lengvatinėmis sąlygomis išpirkti bendro naudojimo valstybinę žemę. 2015–2017 metais bendrija išpirko 32 ha bendro naudojimo žemės. Antstoliai, vykdydami žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo išieškojimą Vilniaus rajono savivaldybės naudai, pardavė dalį bendrijai priklausančių žemės sklypų ir visiškai padengė įsiskolinimą už bendro naudojimo žemės nuomą. 2017 metais bendrija visiškai atsiskaitė ir jokių skolų neturėjo. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu dalis (apie 12 proc.) išpirktos bendro naudojimo žemės sklypų,  buvo parduota sodininkams. Šiuos bendrijos veiksmus keletas sodininkų skundė įvairiausiom tarnybom. Ypač aktyviai veikė vienas sodininkas su grupe bendraminčių – 2016 metų pabaigoje vienas iš jų padavė skundą Nacionalinei žemės tarybai, kuriame nurodė, kad bendrijos bendro naudojimo žemės sklypai parduodami fiziniams asmenims, paprašė atlikti patikrinimą ir kreiptis į teismines institucijas dėl viešo intereso gynimo. Nacionalinė žemės tarnyba mūsų sodininko skundą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą ir teismuose užvedė 26 civilines bylas, prašydama teismo bendro naudojamo žemės sklypų pardavimus, tame tarpe ir sklypų, kuriuos pardavė antstoliai, pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Ikiteisminis tyrimas po dvejų metų buvo nutrauktas, nenustačius padarytų nusikaltimų, įtarimai niekam nebuvo pareikšti. Civilinėse bylose teismai patenkino prokuroro ieškinius, pripažino bendrijos žemės sklypų pardavimus negaliojančiais ir iš bendrijos priteisė pirkėjams grąžinti jų sumokėtus pinigus, tame tarpe ir pinigus, kuriuos jie sumokėjo antstoliams, o šie pinigus pervedė Vilniaus rajono savivaldybei. Tokiu būdu, tik kita forma ir su papildomomis teismo ir antstolių išlaidomis bendrijai grįžo sena valstybinės žemės nuomos mokesčių skola.

Bendrijos valdybos pirmininkas Jonas Narkevičius pasisakė dėl dabar per antstolius ieškomos skolos sumos ir bendrijos galimybes sumokėti skolas. Šiai dienai skola dėl bendro naudojimo žemės nuomos mokesčių fiziniams asmenims  sudaro apie 40 000 Eur, tačiau teismai dar išduoda vykdomuosius dokumentus valstybės naudai dėl teismo išlaidų priteisimo, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija. Didžioji dalis sodininkų sutiko, buvo patvirtinta visuotiniame susirinkime, kad pinigai jiems būtų grąžinami bendrijai mokėtinų mokesčių įskaitymu, tokiu būdu išvengiant skolos padidėjimo per antstolių vykdymo procesą. Pagal bendrijos pirmininko preliminarius paskaičiavimus bendrija turi  galimybę per 1,5-2 metus sumokėti visas skolas, jeigu bus peržiūrėti bendrijai mokami mokesčiai, pvz. nario mokestis, o ypač siūlomi kaupiamieji mokesčiai bendrijos bendriems reikalams apmokėti. Bendrijos pirmininkas atsakė į bendrijos narių užduodamus įvairius klausimus.

Susirinkimo metu vyko diskusija dėl galimų skolos padengimo variantų. Kai kurie nariai siūlė  priimti sprendimą padalinti bendrijos įsiskolinimo sumą  lygomis dalimis  kiekvienam sodo sklypo savininkui, tačiau dauguma tokiam pasiūlymui nepritarė, be to, susirinkimo darbotvarkėje tokio klausimo nėra, todėl toks sprendimas negali būti priimtas.

NUTARTA: išklausyta ir įvertinta situacija dėl bendrijos esamų skolų.

  • Susirinkimui pasiūlyta svarstyti klausimą dėl mokesčių bendrijai pakeitimo nuo 2022 m. sausio 1 d.
    • Bendrijos pirmininkas Jonas Narkevičius pranešė, kad bendrijos atlikto audito akte rekomenduojama keisti įmokų mokėjimo tvarką. Pasiūlė bendrijos nario mokestį, skaičiuojamą pagal formulę – 4 Eur už vieną sodo sklypo arą, pakeisti fiksuotu mokesčiu – 15 Eur metiniu mokesčiu, mokamu iki einamųjų metų liepos 1 dienos ir įvedant kaupiamuosius mokesčius. Pasiūlymai buvo svarstyti bendrijos valdyboje ir jiems pritarta. Bendrijos pirmininkas atsakė į susirinkimo dalyvių klausimus.

 

Susirinkimo dalyviai pasisakė dėl nario mokesčio pakeitimo, pateikė pasiūlymus nustatyti simbolinį 1 Eur metinį nario mokestį arba visai jo atsisakyti. Susirinkimo pirmininkas apibendrino pasiūlymus, kad yra trys pasiūlymai: 1. 15 Eur metinis nario mokestis, kuriam pritarė bendrijos valdyba; 2. 1 Eur metinis nario mokestis; 3. Visai atsisakyti nario mokesčio. Susirinkimui pasiūlyta balsuoti.

 

Nutarimo projektas: Bendrijos nario mokestį, skaičiuojamą pagal formulę – 4 Eur už vieną sodo sklypo arą, pakeisti fiksuotu mokesčiu – 15 Eur metiniu mokesčiu, mokamu iki einamųjų metų liepos 1 dienos.

Balsavimas: Už – 29, Prieš – 15, Susilaikė – 10. Nutarimas priimtas.

  • Bendrijos pirmininkas pasiūlė atsisakyti tikslinio 16 Eur mokesčių kelių priežiūrai ir vietoj jo įvesti proporcingus mokesčius: nuolat sodo bendrijoje gyvenantiems sodo sklypų savininkams nustatyti 30 Eur metinį tikslinį mokestį, o sodininkams, kurie į sodo sklypą atvažiuoja tik vasaros sezono metu – 10 Eur metinį mokestį. Susirinkimo dalyviai uždavė klausimą, kaip bus nustatoma, kas nuolat gyvena, o kas ne. Bendrijos pirmininkas atsakė, kad bus galima nustatyti pagal mokesčius savivaldybei už komunalinių atliekų išvežimą, pagal gyvenamosios vietos deklaravimą ir pagal faktinę situaciją, kai nustatoma, kad sodo sklype esančiame name gyvenama ir žiemos sezono metu. Susirinkimo dalyviai pasiūlė atsisakyti tikslinių mokesčių kelių priežiūrai ir kelių priežiūrą apmokėti iš surinktų kaupiamųjų lėšų.

 

Nutarimo projektas: Atsisakyti tikslinio 16 Eur mokesčio kelių priežiūrai ir vietoj jo nustatyti proporcingus mokesčius: nuolat sodo bendrijoje gyvenantiems sodo sklypų savininkas nustatyti 30 Eur metinį tikslinį mokestį, o sodininkams, kurie į sodo sklypą atvažiuoja tik vasaros sezono metu – 10 Eur metinį mokestį.

Balsavimas: Už – 20, Prieš – 34. Nutarimas nepriimtas.

  • Susirinkimo pirmininkas paaiškino, kad iki šiol bendrijoje nustatytą mokesčių mokėjimo bendriems reikalams tvarką kai kurie sodininkai interpretavo savo naudai ir vengė mokėti 4 Eur už vieną sodo sklypo arą, neva tai nario mokestis, o jie ne bendrijos nariai. Taip susidarė situacija, kai bendrijos nariai turėjo apmokėti bendras išlaidas ir ne bendrijos narių, kas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymui ir protingumo bei sąžiningumo principams. Bendrijos audito akte siūloma peržiūrėti mokesčius bendriems reikalams. Bendrijos valdyba pritaria pasiūlymui įvesti kaupiamuosius mokesčius, kurie būtų skaičiuojami pagal formulę – 6 Eur už vieną sodo sklypo arą kiekvienam sodo sklypo savininkui, kuris turi būti sumokėtas iki einamųjų metų liepos 1 d.

 

Susirinkimo dalyviai pasisakė dėl kaupiamojo mokesčio įvedimo, uždavė klausimus dėl jo panaudojimo ir apskaitos bei atskaitomybės. Susirinkimo pirmininkas ir bendrijos pirmininkas atsakė į susirinkimo dalyvių klausimus.

Susirinkimui pasiūlyta balsuoti dėl kaupiamojo mokesčio nustatymo.

 

Nutarimo projektas: Nustatyti kaupiamąjį mokestį,  skaičiuojamą pagal formulę – 6 Eur už vieną sodo sklypo arą kiekvienam sodo sklypo savininkui, kuris turi būti sumokėtas iki einamųjų metų liepos 1 d.

Balsavimas: Už – 30, Prieš – 9, Susilaikė – 15. Nutarimas priimtas.

  1. Brinkiškių gatvės asfaltavimui reikalingų lėšų numatymas. Paaiškinimas: nebuvo patvirtintas privalomas mokestis (jo dydis) kiekvienam sodo sklypo savininkui.

 

Pradėjus svarstyti Brinkiškių gatvės asfaltavimo nuo sankryžos su Žalumos g. link Žalumos 27-osios gatvės ir toliau (apie 500 m) klausimą, dalis bendrijos narių, gyvenančių kitoje sodininkų bendrijos dalyje „Žaluma – 2“ iš susirinkimo išėjo. Balsų skaičiavimo komisija perskaičiavo likusius dalyvius, liko 36 nariai.

 

Bendrijos pirmininkas pranešė, kad Vilniaus rajono savivaldybė sutiko dalyvauti Brinkiškių gatvės atkarpos asfaltavime pagal formulę 50x50, t.y. 50 proc. darbų apmoka bendrija ir 50 proc. savivaldybė. Pranešė, kad Dūkštų seniūnijoje vykdytą kelių statybos ir remonto konkursą rajono savivaldybėje laimėjo UAB „Kauno keliai“. Bendrijos pirmininko prašymu  UAB „Kauno keliai“ sudarė preliminarią sąmatą, pagal kurią kiekvienam sodo sklypo, esančio bendrijos dalyje „Žaluma – 1“, savininkui reikės sumokėti apie 250 Eur. Gatvės asfaltavimo finansavime sutiko dalyvauti ir kitoje Brinkiškių gatvės pusėje suprojektuotų 40 namų valdos sklypų savininkas. Tai yra labai realu, kad gatvė gali būti išasfaltuota. Pažymėtina, kad Brinkiškių gatve važiuoja savivaldybės reisinis autobusas. Gatvės asfaltavimas pagerins susisiekimą ir padidins visų sodo sklypų vertę.

 

Eugenijus Maikovas irNijolė Bradūnienė domėjosi ir klausė bendrijos pirmininko, ar yra parengtas gatvės asfaltavimo projektas. Jam buvo atsakyta, kad projektas ir tuo pačiu ekspertizės aktai dar neparengti. Priėmus Vilniaus rajono savivaldybės tarybai teigiamą  sprendimą dėl Brinkiškių gatvės asfaltavimo sąlygų, projektą parengs UAB „Kauno keliai“ ir tada bus sudaryta galutinė sąmata, tačiau dėl bendrijos dalyvavimo gatvės asfaltavime turime apsispręsti dabar.

Susirinkimo dalyviai pasisakė dėl  bendrijos dalyvavimo finansuojant gatvės asfaltavimą. Išsakyta nuomonė dėl bendrijos narių dalyvavimo, ar turi dalyvauti visi bendrijos nariai, ar tik „Žaluma – 1“ dalies; ar bendrijos nariai gyvenantys „Žaluma – 2“ gali balsuoti nustatant pinigines įmokas „Žalumos – 1“ gyvenantiems bendrijos nariams. Susirinkime dalyvių nuomonės išsiskyrė. Buvo išsakytos abejonės dėl pasiūlyto nutarimo projekto įvykdymo.

Pasiūlyta balsuoti.

 

Nutarimo projektas: Pritarti  Brinkiškių gatvės asfaltavimui pagal finansavimo formulę – 50 proc. bendrijos lėšos ir 50 proc. Vilniaus rajono savivaldybės lėšos. Nustatyti kiekvienam bendrijos nariui, turinčiam sodo sklypą bendrijos dalyje „Žaluma – 1“ sumokėti 250 Eur Brinkiškių gatvės asfaltavimui pagal UAB „Kauno keliai“ parengtą preliminarią sąmatą per 15 dienų nuo sutarties tarp bendrijos ir Vilniaus rajono savivaldybės pasirašymo dienos. Valdybos pirmininkas Jonas Narkevičius informavo, kad nustatytą galutinę pinigų sumą reiks pervesti į nurodytą savivaldybės sąskaitą. Darbus rangovas pradės, kai bus sukaupta visa reikalinga pinigų suma.

 

Balsavimas: Už – 23, Prieš – 5. Nutarimas nepriimtas.

 

Po balsavimo susirinkimo dalyviai pastebėjo, kad bendrijos nariai, turintys sodo sklypus „Žaluma- 2“ dalyje nebalsavo. Į tai jie atsakė, kad numatoma asfaltuoti  Brinkiškių gatvės atkarpa nesinaudoja, todėl nebalsavo. Buvo pasiūlyta balsuoti pakartotinai.

 

 

Nutarimo projektas: Pritarti  Brinkiškių gatvės asfaltavimui pagal finansavimo formule – 50 proc. bendrijos lėšos ir 50 proc. Vilniaus rajono savivaldybės lėšos. Nustatyti kiekvienam bendrijos nariui, turinčiam sodo sklypą bendrijos dalyje „Žaluma – 1“ sumokėti 250 Eur Brinkiškių gatvės asfaltavimui pagal UAB „Kauno keliai“ parengtą preliminarią sąmatą per 15 dienų nuo sutarties tarp bendrijos ir Vilniaus rajono savivaldybės pasirašymo dienos.

Balsavimas: Už – 28, Prieš – 5. Nutarimas nepriimtas.

Susirinkimas dėl nutarimo projekto balsavo du kartus. Kiekvieno balsavimo rezultatai skirtingi. Susirinkimas dėl nutarimo projekto trečią kartą nebalsavo, todėl laikoma, kad nutarimo projektas nepriimtas.

Susirinkimo pirmininkas pranešė, kad susirinkime svarstyta ir balsuota visais darbotvarkės klausimais, todėl bendrijos narių susirinkimas baigtas.

Pastaba dėl bendrijos narių registravimo: Bendrijos narių susirinkimo pradžioje dalyvauti susirinkime užsiregistravo 54 nariai. Toks susirinkimo dalyvių skaičius išlieka iki susirinkimo pabaigos, todėl konstatuojama, kad bendrijos narių registracijos žiniaraštyje įsiregistravę paskutini trys bendrijos nariai nepriskaičiuojami kaip dalyviai.

 

Susirinkimo pirmininkas                                                            Viačeslav Beperšč

Susirinkimo sekretorius                                                             Paulius Jarusevičius

 

Komentarai

Susrinkime buvo priimtas svarbus nutarimas; pakeisti buvę mokesčiai:

  1. Sumažinti nario mokesčiai iki 15 eurų.
  2. Įvedami kaupiamieji mokesčiai, skaičiuojami po 6 eurus už 1 arą.

Tokie mokesčiai  po 6 eurus už arą  buvo iki 2011 metų. Mano iniciatyva jie buvo sumažinti iki 4 eurų už arą, reiškia mokestis sugrįžta į ankstesnį lygį.

Visų sodininkų žiniai:

Nuo 2022 m. sausio 1 d. mokesčių pasikeitimai:

1.Nario mokestis 15 eurų.

2.Kaupiamieji mokesčiai -6 eurai už 1 arą.

 

Įnformacija apie einamuosius klausimus.

 

Informuoju, nors uždaryta bendrijos sąskaita, tačiau pavyko atlikti eilę darbų.Buvo priduotos Brinkiškių ir žalumos gatves į Vilniaus r. savivaldybės balansą ir savivaldybės taryba priėmė sprendimą finansuoti 50 proc reikalingų lėšų brinkiškių gatvės asfaltavimui.Kitą dalį (50 proc) finansuos Žalumos 1 masyvo sodininkai.

Sodininkų susirinkimuose, bei susitikimuose su sodininkais aptartos finansavimo galimybės.

Žiemos metu buvo valomas sniegas.

Vasaros metu buvo nušienaujami gatvių kelkraščiai, nušienauti didžiūliai bendro naudojimo žemė plotai (sklypai 1G, 5F, 4F).

Buvo remontuojama Žalumos 1-oji  gatvė, užvežta 5 mašinos žvyro, užlyginta gausybė duobių. Buvo tvarkoma Brinkiškių gatvė, užvežta 4 mašinos žvyro, išlyginta. Dėl gausybės duobių atsisakė važiuoti maršrutinių autobusų vairuotojai.

5F sklype įrengta vaikams žaidimų aikštelė. Pagrindinį įrengimą nupirko  ir pastatė aktyvūs sodininkai iš surinktų asmeninių lėšų.Bendrijos lėšomis buvo  ruošiamas sklypo tinkamumas vaikų poilsiui ir žaidimams, kelis kartus buvo naudojama įvairi technika. Galutinis sklypo paruošimas prieš žolės sėjimą buvo atliekamas rankiniu būdu. Darbus , gana sunkius, atliko 3 valdybos nariai (Viačeslav Beperšč, Paulius Jarusevičius, Valdybos pirmininkas) ir keli kaimynai; Ieva su jaunučiais vaikais, Justas ir Marekas. Pasėta žolė buvo suvoluota, o Justas beveik savaitę kruopščiai laistė, kuri gražiai sudygo.

Buvau Feisbuke parašęs skelbimą apie planuojamus darbus ir kviečiau atvykti į pagalbą, nesulaukėme nei vieno talkininko. Tai tik parodo sąmoningumą, paprastai aktyviai dalyvauja tik nepagrįstose, viską žinančių,kitų  kritikose.

 

Pateikiame vaikų žaidimų aikštelės vaizdą

D   Ė   M  E   S   I   O !

                   Panaikinus karantiną, š. m. liepos 4 d. šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris vyks Žalumos 27-oje g., sklype Nr.13, 11val.

Neįvykus pirmajam susirinkimui, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas š. m. liepos 18 d., kuris vyks Žalumos 27-oje g., sklype Nr.13, 11 val.

Jeigu karantinas būtų atnaujintas, galimi pasikeitimai ir dėl susirinkimo sušaukimo datos.

Atkreipiame dėmesį, kad dauguma apribojimų išlieka –  atvykusiems į susirinkimą būtina dėvėti apsaugines kaukes ir tarp dalyvių laikytis privalomo atstumo.

Darbotvarkė:

  1. Visuotinio susirinkimo pirmininko rinkimai.
  2. Visuotinio susirinkimo sekretoriaus rinkimai.
  3. Valdybos veiklos ataskaita už 2019 m. ir jos tvirtinimas.
  4. Ekspertizės akto apie bendrijos ūkinę-finansinę veiklą už 2019 pristatymas ir jo tvirtinimas.
  5. Sodininkų ir kitų asmenų prašymų svarstymas.
  6. Bendro naudojimo ir įsiterpusių žemės sklypų nuomos arba išsipirkimo klausimų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas.
  7. Pajamų-išlaidų sąmatos 2020 m.
  8. Įvairių ūkinių klausimų, pasiūlymų aptarimas.

 

Susirinkimą šaukia sodininkų bendrijos valdyba.

 

Atsakydami į Jūsų 2020-03-24 prašymą dėl antžeminės konteinerinės aikštelės Nr.18 (288) įrengimo sodų bendrijos „Žaluma“ teritorijoje, informuojame, kad tsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl mišrių komunalinių konteinerių skaičiaus padidinimo (iki šiol buvo numatyta įrengti du 1,1 m3 talpos konteinerius, skirtus mišrioms komunalinėms atliekoms, vieną 2,5 m3 talpos konteinerį, skirtą plastiko atliekoms, vieną 2,5 m3 talpos konteinerį, skirtą popieriaus atliekoms,
vieną 1,8 m3 talpos konteinerį, skirtą stiklui) numatome antžeminių konteinerinėje aikštelėje pastatyti septynis 1,1 m3 talpos konteinerius, skirtus mišrioms komunalinėms atliekoms, vieną 2,5 m3 talpos konteinerį, skirtą plastiko atliekoms, vieną 2,5 m3 talpos konteinerį, skirtą popieriaus atliekoms, vieną 1,8 m3
talpos konteinerį, skirtą stiklui. Minimą antžeminę konteinerinę aikštelę Nr.
18 (288) numatoma įrengti šalia esamos aikštelės Žalumos g., Dūkštų sen.

Administracijos direktorė Liucina Kotlovska

Elektroninio dokumento nuorašą rasite DĖl atliekų surinkimo aikštelės Žalumos g-je:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei

2020-02-24 Nr. 112

                                                             PRAŠYMAS

  Dėl naujų atliekų surinkimo aikštelių projektavimo ir įrengimo

 

Esu dalyvavęs visose atliekų surinkimo aikštelių projektavimo stadijose, reiškiau pageidavimus. Buvo sutarta ir užfiksuota, kad esamą gerai įrengtą aikštelę Žalumos gatvėje paliekam funkcionuoti, o greta jos būtų rengiama nauja aikštelė pagal Europinius, civilizuotus reikalavimus. Tačiau projektuotojų tvirtinimu, vietoje dabartiniu metu veikiančios aikštelės, bus rengiama nauja, kuri visiškai neatitiks realių bendrijos poreikių.

Tokiems planams prieštaraujame dėl sekančių priežasčių:

  1. Vasaros sezono metu neužtenka net 8 konteinerių, visi su kaupu perpildomi ir papildomai greta konteinerių išauga dielės krūvos įvairių atliekų.
  2. Benrijoje pastoviai daugėja gyventojų, tiek ir kaimyninėje Paežerio bendrijoje, kurios dalis sodininkų atliekas veža į tą pačią aikštelę, kuri jiems pakeliui ir neblogai tvarkoma, prižiūrima.
  3. Greta Žalumos gatvės 7 ha. plote yra suprojektuota 50 naujų sklypų, suprantama, kad netolimoje ateityje šiukšlių kiekis ženkliai padidės.
  4. Pagal bendrą Europos Sąjungos politiką rūšiuojamų atliekų rūšių skaičius tik didės, reiks papildomų konteinerių.
  5. Reikia įvertinti, kad kol kas neaukštas mūsų žmonių sąmoningumas, todėl reiks nemažai laiko kol supras, išmoks ir įpras rūšiuoti atliekas.
  6. Kol kas neaišku kaip realiai teks įgyvendinti rūšiavimą. Kaip ir kur saugoti kaupiamas išrūšiuotas atliekas. Reiktų įvertinti, kad netolimoje perspektyvoje nebeliks plastikinių maišelių, okaip tada, į ką reiks atliekas sudėti?

Mano nuomone esamą aikštelę Žalumos gatvėje (pridedama aikštelės nuotrauka, ji stebima kamera, yra naktinis apšvietimas, rezultate tvarka ženkliai pagerėjo) reikia palikti, o greta įrengti naują.

 

Pridedu, esamos aikštelės nuotrauką.

 

SB „Žaluma“ valdybos pirmininkas                                  Jonas Narkevičius

 

ANTRASIS SKIRSNIS
MĖGĖJŲ SODO TERITORIJOS IR SODŲ SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS

6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai
1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės:

1) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys;
4) keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

Gerb. sodininkai,

Informuoju, kad Susisiekimo ministerija nuo 2019 m. vasario 13 d. pakeitė (pagerino) savivaldybių vietinės reikšmės kelių remonto finansavimo galimybes, t. y. jų remontui 50% reikalingų lėšų gali skirti savivaldybė ir 50% lėšų – pati bendrija. Tačiau yra būtina sąlyga, kad konkreti gatvė turi priklausyti (turi būti priduota) savivaldybei.

Bendrijos valdyba numato, kad tikslingiausia pirmiausia priduoti savivaldybei Žalumos 1-ąją arba Žalumos 2-ąją gatves, kuriomis važiuoja daugiausiai sodininkų.
Būtina turėti duomenis, kiek sodininkų dalyvaus finansavime – tik paaiškėjus, kad galima tikėtis surinkti 50 % reikalingų lėšų konkrečios gatvės remontui, kreipsimės į savivaldybę dėl gatvės pridavimo.

Atlikti apklausą įpareigotas valdybos narys –Paulius Jaruševičius.
2019 m. pavyko priduoti Vilniaus r. savivaldybei Žalumos ir Brinkiškių gatves.
Brinkiškių g. asfaltavimas numatytas pagal ypatingą programą – 70% skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir 30% savivaldybė. Pagal patvirtintą sąrašą esame 10-oje vietoje. 2019 m. buvo numatyta įgyvendinti 5 projektus. Atsižvelgiant į tai, tikėtina (jeigu nebus finansinių sukrėtimų), Brinkiškių g. bus asfaltuota 2021 m.

Šiuo metu organizuoti pagrindinių gatvių remontą įpareigotas valdybos narys Paulius Jaruševičius. Dėl būtinybės atlikti bet kurios gatvės ar jos dalies remonto darbus, prašome kreiptis raštu į valdybą arba tiesiogiai į atsakingą valdybos narį.
Primenu, kad būtina mokėti nustatytus mokesčius – nario mokestis – 4 Eur už 1 arą ir tikslinis mokestis kelių priežiūrai – 16 Eur.
Pagal surinktus gatvių būklės duomenis, gautus prašymus ir esamus piniginius išteklius valdyba sprendžia remontuotinų gatvių ar jų dalių remonto eiliškumą.

Pagarbiai,
Valdybos pirmininkas
Jonas Narkevičius

Pranešame, jog 2019 m. birželio 8 d. sb Žaluma pakartotinio susirinkimo metu buvo išrinkta nauja valdyba.
Valdybos nariai:
Pavel Edko- Žalumos 26-oji g.-22,
Simona Papuškienė-Žalumos 7-oji g.-21, simona.papuskiene@gmail.com
Paulius Jaruševičius-Žalumos 8-oji g.-10, pjarusevicius@gmail.com
Viačeslav Beperšč-   Žalumos 28-oji g. -25.
Valdybos pirmininkas Jonas Narkevčius

Elektroninio dokumento nuorašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, faks. (8 5) 212 4335, el. p. sumin@sumin.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589

Visoms savivaldybėms

2019-06                                                                                                   Nr.

Į 2019-05-22   Nr. S-1753

Lietuvos savivaldybių asociacijai              

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijai

Lietuvos sodininkų draugijai

Vilniaus susivienijimui „Sodai“

Kauno susivienijimui „Sodai“

Kopija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos

DĖL IŠAIŠKINIMO APIE LĖŠŲ SKYRIMO TVARKĄ MĖGĖJŲ SODŲ TERITORIJOJE ESANTIEMS SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ VALDOMIEMS VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAMS FINANSUOTI

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2019 m. gegužės 22 d. rezoliucija Nr. S-1753, teikia išaiškinimą apie lėšų skyrimo tvarką mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, o taip pat apie tinkamas finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšomis išlaidas.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo šių metų vasario 13 d. pasikeitė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašą Programos finansavimo lėšų rezervas gali būti skiriamas mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu savivaldybės institucija skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų.

Savivaldybių institucijos, siekiančios gauti finansavimą mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) iki kiekvienų metų sausio 2 d. pateikia vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą, kuriame nurodoma Aprašo 23 punkte nustatyta informacija. Savivaldybių institucijos, siekiančios gauti Programos finansavimo lėšų rezervą kelių objektams finansuoti, prašyme turi nurodyti, kiek procentų kitų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų) bus skirta mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams finansuoti (Programos skaičiuojamųjų, nuosavų (savivaldybės biudžeto), fizinių ar juridinių asmenų). Siekiant efektyvesnio darbo nagrinėjant savivaldybių pateiktus prašymus dėl 2019 m. Programos rezervo lėšų skyrimo, Kelių direkcija raštu visoms savivaldybėms rekomendavo užpildyti pavyzdines formas ir pateikti kartu su prašymais skirti Programos finansavimo lėšų rezervą mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti. Rekomenduojamas prašymų formas galima rasti Kelių direkcijos tinklalapyje: http://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/finansavimas/rekomendacines-paraiskuformos.

Programos finansavimo lėšų rezervo dalis savivaldybių institucijų nurodytiems kelių objektams paskirstoma pagal savivaldybės kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų patvirtintame kelių sąraše, kuriame taip pat nurodytas kelio numeris ir kelio pavadinimas (50 procentų sumos) ir pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) (50 procentų sumos). Savivaldybių institucijoms paskirstyta Programos finansavimo lėšų rezervo dalis tikslinama korekcijos koeficientu, priklausančiu nuo savivaldybių institucijų skirtos nuosavų lėšų dalies procento. Kelių direkcija sudaro savivaldybių institucijoms skiriamų lėšų ir kelių objektų sąrašą.

Atkreipiame dėmesį, kad Programos finansavimo lėšos gali būti skiriamos tik mėgėjų sodų teritorijose esantiems savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams. Mėgėjų sodų teritorijoje esantys keliai, kurių savivaldybių institucijos nevaldo, tai yra keliai neįrašyti į savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintus vietinės reikšmės kelių sąrašus arba keliai, kurie nėra mėgėjų sodų teritorijose, pavyzdžiui, einantys iki mėgėjų sodų teritorijų yra netinkami finansuoti Programos finansavimo lėšomis. Kokiems darbams, atliekamiems vietinės reikšmės keliuose, finansuoti gali būti naudojamos Programos finansavimo lėšos nustatyta Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje.

Susisiekimo viceministras                                               Paulius Martinkus