Autorius: žalumietis

Atsakydami į Jūsų 2020-03-24 prašymą dėl antžeminės konteinerinės aikštelės Nr.18 (288) įrengimo sodų bendrijos „Žaluma“ teritorijoje, informuojame, kad tsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl mišrių komunalinių konteinerių skaičiaus padidinimo (iki šiol buvo numatyta įrengti du 1,1 m³ talpos konteinerius, skirtus mišrioms komunalinėms atliekoms, vieną 2,5 m³ talpos konteinerį, skirtą plastiko atliekoms, vieną 2,5 m³ talpos konteinerį, skirtą popieriaus atliekoms,
vieną 1,8 m³ talpos konteinerį, skirtą stiklui) numatome antžeminių konteinerinėje aikštelėje pastatyti septynis 1,1 m³ talpos konteinerius, skirtus mišrioms komunalinėms atliekoms, vieną 2,5 m³ talpos konteinerį, skirtą plastiko atliekoms, vieną 2,5 m³ talpos konteinerį, skirtą popieriaus atliekoms, vieną 1,8 m³
talpos konteinerį, skirtą stiklui. Minimą antžeminę konteinerinę aikštelę Nr.
18 (288) numatoma įrengti šalia esamos aikštelės Žalumos g., Dūkštų sen.

Administracijos direktorė Liucina Kotlovska

Elektroninio dokumento nuorašą rasite DĖl atliekų surinkimo aikštelės Žalumos g-je:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei

2020-02-24 Nr. 112

                                                             PRAŠYMAS

  Dėl naujų atliekų surinkimo aikštelių projektavimo ir įrengimo

Esu dalyvavęs visose atliekų surinkimo aikštelių projektavimo stadijose, reiškiau pageidavimus. Buvo sutarta ir užfiksuota, kad esamą gerai įrengtą aikštelę Žalumos gatvėje paliekam funkcionuoti, o greta jos būtų rengiama nauja aikštelė pagal Europinius, civilizuotus reikalavimus. Tačiau projektuotojų tvirtinimu, vietoje dabartiniu metu veikiančios aikštelės, bus rengiama nauja, kuri visiškai neatitiks realių bendrijos poreikių.

Tokiems planams prieštaraujame dėl sekančių priežasčių:

1. Vasaros sezono metu neužtenka net 8 konteinerių, visi su kaupu perpildomi ir papildomai greta konteinerių išauga dielės krūvos įvairių atliekų.
2. Benrijoje pastoviai daugėja gyventojų, tiek ir kaimyninėje Paežerio bendrijoje, kurios dalis sodininkų atliekas veža į tą pačią aikštelę, kuri jiems pakeliui ir neblogai tvarkoma, prižiūrima.
3. Greta Žalumos gatvės 7 ha. plote yra suprojektuota 50 naujų sklypų, suprantama, kad netolimoje ateityje šiukšlių kiekis ženkliai padidės.
4. Pagal bendrą Europos Sąjungos politiką rūšiuojamų atliekų rūšių skaičius tik didės, reiks papildomų konteinerių.
5. Reikia įvertinti, kad kol kas neaukštas mūsų žmonių sąmoningumas, todėl reiks nemažai laiko kol supras, išmoks ir įpras rūšiuoti atliekas.
6. Kol kas neaišku kaip realiai teks įgyvendinti rūšiavimą. Kaip ir kur saugoti kaupiamas išrūšiuotas atliekas. Reiktų įvertinti, kad netolimoje perspektyvoje nebeliks plastikinių maišelių, okaip tada, į ką reiks atliekas sudėti?

Mano nuomone esamą aikštelę Žalumos gatvėje (pridedama aikštelės nuotrauka, ji stebima kamera, yra naktinis apšvietimas, rezultate tvarka ženkliai pagerėjo) reikia palikti, o greta įrengti naują.

Pridedu, esamos aikštelės nuotrauką.

SB „Žaluma“ valdybos pirmininkas                                  Jonas Narkevičius

ANTRASIS SKIRSNIS
MĖGĖJŲ SODO TERITORIJOS IR SODŲ SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS

6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai
1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės:

1) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys;
4) keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

Gerb. sodininkai,

Informuoju, kad Susisiekimo ministerija nuo 2019 m. vasario 13 d. pakeitė (pagerino) savivaldybių vietinės reikšmės kelių remonto finansavimo galimybes, t. y. jų remontui 50% reikalingų lėšų gali skirti savivaldybė ir 50% lėšų – pati bendrija. Tačiau yra būtina sąlyga, kad konkreti gatvė turi priklausyti (turi būti priduota) savivaldybei.

Bendrijos valdyba numato, kad tikslingiausia pirmiausia priduoti savivaldybei Žalumos 1-ąją arba Žalumos 2-ąją gatves, kuriomis važiuoja daugiausiai sodininkų.
Būtina turėti duomenis, kiek sodininkų dalyvaus finansavime – tik paaiškėjus, kad galima tikėtis surinkti 50 % reikalingų lėšų konkrečios gatvės remontui, kreipsimės į savivaldybę dėl gatvės pridavimo.

Atlikti apklausą įpareigotas valdybos narys –Paulius Jaruševičius.
2019 m. pavyko priduoti Vilniaus r. savivaldybei Žalumos ir Brinkiškių gatves.
Brinkiškių g. asfaltavimas numatytas pagal ypatingą programą – 70% skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir 30% savivaldybė. Pagal patvirtintą sąrašą esame 10-oje vietoje. 2019 m. buvo numatyta įgyvendinti 5 projektus. Atsižvelgiant į tai, tikėtina (jeigu nebus finansinių sukrėtimų), Brinkiškių g. bus asfaltuota 2021 m.

Šiuo metu organizuoti pagrindinių gatvių remontą įpareigotas valdybos narys Paulius Jaruševičius. Dėl būtinybės atlikti bet kurios gatvės ar jos dalies remonto darbus, prašome kreiptis raštu į valdybą arba tiesiogiai į atsakingą valdybos narį.
Primenu, kad būtina mokėti nustatytus mokesčius – nario mokestis – 4 Eur už 1 arą ir tikslinis mokestis kelių priežiūrai – 16 Eur.
Pagal surinktus gatvių būklės duomenis, gautus prašymus ir esamus piniginius išteklius valdyba sprendžia remontuotinų gatvių ar jų dalių remonto eiliškumą.

Pagarbiai,
Valdybos pirmininkas
Jonas Narkevičius

Elektroninio dokumento nuorašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363, faks. (8 5) 212 4335, el. p. sumin@sumin.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589

Visoms savivaldybėms

2019-06                                                                                                   Nr.

Į 2019-05-22   Nr. S-1753

Lietuvos savivaldybių asociacijai              

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijai

Lietuvos sodininkų draugijai

Vilniaus susivienijimui „Sodai“

Kauno susivienijimui „Sodai“

Kopija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos

DĖL IŠAIŠKINIMO APIE LĖŠŲ SKYRIMO TVARKĄ MĖGĖJŲ SODŲ TERITORIJOJE ESANTIEMS SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ VALDOMIEMS VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAMS FINANSUOTI

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2019 m. gegužės 22 d. rezoliucija Nr. S-1753, teikia išaiškinimą apie lėšų skyrimo tvarką mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, o taip pat apie tinkamas finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšomis išlaidas.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo šių metų vasario 13 d. pasikeitė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašą Programos finansavimo lėšų rezervas gali būti skiriamas mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu savivaldybės institucija skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų.

Savivaldybių institucijos, siekiančios gauti finansavimą mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) iki kiekvienų metų sausio 2 d. pateikia vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą, kuriame nurodoma Aprašo 23 punkte nustatyta informacija. Savivaldybių institucijos, siekiančios gauti Programos finansavimo lėšų rezervą kelių objektams finansuoti, prašyme turi nurodyti, kiek procentų kitų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų) bus skirta mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams finansuoti (Programos skaičiuojamųjų, nuosavų (savivaldybės biudžeto), fizinių ar juridinių asmenų). Siekiant efektyvesnio darbo nagrinėjant savivaldybių pateiktus prašymus dėl 2019 m. Programos rezervo lėšų skyrimo, Kelių direkcija raštu visoms savivaldybėms rekomendavo užpildyti pavyzdines formas ir pateikti kartu su prašymais skirti Programos finansavimo lėšų rezervą mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti. Rekomenduojamas prašymų formas galima rasti Kelių direkcijos tinklalapyje: http://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/finansavimas/rekomendacines-paraiskuformos.

Programos finansavimo lėšų rezervo dalis savivaldybių institucijų nurodytiems kelių objektams paskirstoma pagal savivaldybės kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų patvirtintame kelių sąraše, kuriame taip pat nurodytas kelio numeris ir kelio pavadinimas (50 procentų sumos) ir pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) (50 procentų sumos). Savivaldybių institucijoms paskirstyta Programos finansavimo lėšų rezervo dalis tikslinama korekcijos koeficientu, priklausančiu nuo savivaldybių institucijų skirtos nuosavų lėšų dalies procento. Kelių direkcija sudaro savivaldybių institucijoms skiriamų lėšų ir kelių objektų sąrašą.

Atkreipiame dėmesį, kad Programos finansavimo lėšos gali būti skiriamos tik mėgėjų sodų teritorijose esantiems savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams. Mėgėjų sodų teritorijoje esantys keliai, kurių savivaldybių institucijos nevaldo, tai yra keliai neįrašyti į savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintus vietinės reikšmės kelių sąrašus arba keliai, kurie nėra mėgėjų sodų teritorijose, pavyzdžiui, einantys iki mėgėjų sodų teritorijų yra netinkami finansuoti Programos finansavimo lėšomis. Kokiems darbams, atliekamiems vietinės reikšmės keliuose, finansuoti gali būti naudojamos Programos finansavimo lėšos nustatyta Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje.

Susisiekimo viceministras                                               Paulius Martinkus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai                               2019-04-23 Nr. 76

 DĖL BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĖS SKLYPŲ INDIVIDUALAUS VERTINIMO   

Sodininkų bendrija „Žaluma“ (vienija 650 narių, užima 102 ha ploto), įsikūrusi Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k. (toliau – bendrija) patyrė neigiamas „individualaus“ vertinimo peripetijas ir pasekmes.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) konkurso būdu parinko nepriklausomą turto vertintojų kompaniją „Capital vertinimas“, kuri atliko pasirinkto sklypo vertinimą. Tai – bendro naudojimo žemės sklypas 0,39 ha ploto, kurio didžiąją dalį sudaro kūdra, vandeninga, apaugusi saugotinais medžiais teritorija, pro ją prateka gausybės požeminių šaltinių ir lietaus vanduo iš didelės dalies bendrijos ir aplinkinių pelkių. Sklypas palyginimo principu buvo įvertintas 2690 eurų (atlikta 2018-10-11, Nr.18-N10-11). Toks įvertinimas netiko NŽT ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos (toliau – Audito tarnyba). NŽT ir Audito tarnyba bendru sutarimu pareikalavo, kad turto vertinimo ekspertai vertinimą atliktų iš naujo ir nurodė, kaip turi būti vertinama, t. y. neatsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo būdą (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai), o tik į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio – natūraliai kyla klausimas: ar įmanoma ši pagrindinė veikla kūdroje ir želdynuose tarp saugotinų medžių?). Naujas įvertinimas (ataskaita Nr.19-N01-19, 2018-12-21) buvo atliktas palyginamuoju principu su parduotais bendrijoje žemės ūkio paskirties sklypais, kuriuose leidžiama ne tik žemės ūkio veikla, tačiau ir gyvenamųjų namų statyba, t. y. su sodų paskirties sklypais. Turto vertintojas lyginamaisiais objektais parinko žemės sklypus, kurie turi nustatytą naudojimo būdą ir patys sau prieštarauja, kad vertinant, buvo atmestas naudojimo būdas ir į jį neatsižvelgta. Akivaizdu, kad palyginamieji objektai parinkti neobjektyviai, jie nėra panašūs nei pagal plotą, nei pagal esmę – atvirkščiai, jie absoliučiai skirtingi, nustatyta sklypo kaina yra utopinė, neatspindinti realios sklypo vertės (šiai dienai, įvertinus visus apribojimus, maža tikimybė, kad aukcione  atsirastų šio sklypo pirkėjas netgi už simbolinę kainą).

Turto vertintojas nesistengė teisingai vertinti, palyginimui nenagrinėjo (nors privalėjo) žemės ūkio veiklai ir paskirčiai tinkamų žemės sklypų, dėl kurių yra įvykę sandoriai toje pačioje 58.83 žemės verčių zonoje, kaip ir s/b „Žaluma“, sklypai.

Pateiktoje lentelėje matosi, kokia šioje verčių zonoje reali žemės ūkio paskirties žemės (be apribojimų) kaina. Pagal įvykusius pardavimus ir pirkimus vidutinė vieno aro kaina 22 eurai.

Lentelė. Parduotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaina verčių zonoje Nr. 58.83.

Pagal „Capital vertinimas“ atliktą pakartotinį vertinimą vieno aro kaina 864 eurai.

Bendro naudojimo žemė – tai plotai, kuriuose nebuvo galimybių suprojektuoti sodų paskirties sklypų, tai – pelkėtos, želdiniais apaugusios vietovės, kūdros, prūdeliai, grioviai, miško žemė, vandens telkinių apsauginės juostos ir zonos, elektros perdavimo linijų ir jų įrenginių apsauginės zonos.

Bendrija visų sodininkų pastangomis buvusio kolūkio nereikalingas bevertes teritorijas pakeitė iš esmės. Per eilę metų suformavo ir įrengė kelius – gatves, ties jomis įrengė elektros tiekimo linijas.

NŽT prie bendrijoje atliktų didelių darbų neprisidėjo nei materialiai, nei morališkai. Tik bendrijos, o ne NŽT, dėka galima pasiekti (privažiuoti) bet kurį bendrijos sklypą. Manytume, kad neteisinga reikalauti iš bendrijos (ir kitų Lietuvos bendrijų) mokėti tokias dideles kainas už pačių sukurtus, šio to vertus, žemės sklypus.

Sunkiai suvokiama, kaip galima įvertinti kūdros ar pelkės 1 ha beveik 100 000 eurų (bendrijoje jų yra 9,5 ha) arba miško žemė (bendrijoje yra apie 6 ha miško, kuris pagal tokį vertinimą kainuotų apie 0,5 mln. eurų) taip pat 1 ha kainuotų beveik 100 000 eurų. Tokiuose miškuose dominuoja tik baltalksniai ir krūmynai – reali kaina būtų nedidelė (maža tikimybė, kad atsirastų pirkėjas netgi už mažą kainą).

Prašome, svarstant bendro naudojimo žemės individualaus įvertinimo būdus, atsižvelgti į mūsų pateiktą patirtį. Bendrija tikisi, kad, nustatant individualaus vertinimo būdus, nebus palikta galimybė nesąžiningiems vertinimams.

S/b „Žaluma“ valdybos pirmininkas,

Lietuvos sodininkų draugijos prezidiumo narys                                Jonas Narkevičius

2019-04-25 d. Vyriausybės rūmuose vyks pasitarimas dėl sodininkų bendrijoms  dviejų svarbių klausimų. Pateikiau LRV kanceliarijai raštą vienu iš svarstomų klausimu, kuris labai svarbus dėl galimybių sudaryti taikos sutartis pagal siūlomas apygardos prokuratūros ir nacionalinės žemės tarnybos pateiktas sąlygas: t.y. bendrija privalo primokėti kainų skirtumą tarp bendro naudojimo žemės sklypo išpirkimo kainos ir  individualaus vertinimo būdu ekspertų nustatytos kainos.

Gavau pakvietimą, dalyvausiu.

Informuosiu apie rezultatus.

Kvietimas_lrv

           SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

              Kodas 191518644, Registruota – Minties g. 11-12,

                                  Vilnius, tel. 8 652 6833, el.p. jonas.zaluma@gmail.com

 Nacionalinės žemės tarnybos                                                        2019-03-21 Nr.70

prie Žemės ūkio ministerijos

Vilniaus rajono skyriui

PRAŠYMAS

Dėl bendro naudojimo žemės nuomos

Prašome išnuomoti sodininkų bendrijai (toliau – s/b, bendrija) „Žaluma“ bendrijos bendriems poreikiams sklypą 1G (4124/0607:783) , kurį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka s/b „Žaluma“ buvo išpirkusi iš valstybės, o teismo nutartimi – atimtas. Šis sklypas pagal generalinį planą ir suderintą bei patvirtintą aplinkinę ribą patenka į s/b „Žaluma“ teritoriją. Šį bendro naudojimo žemės sklypą bendrija savo  lėšomis (kainavo apie  2700 Eur.) suprojektavo, atliko kadastrinius matavimus ir jį įregistravo Registre. Iki 2013 m. mokėjo nuomos mokesčius, sumokėjo apie 10000 Eur.

Sklypą sudaro apie 2 ha ploto ežero apsauginė juosta, beveik 4,5 ha valstybinis miškas, kuriame vyrauja įvairūs lapuočiai medžiai: baltieji alksniai, pavieniai beržai, lazdynai, karklai. Likusi 8,9 ha ploto sklypo dalis – apsauginė zona yra stataus kalno šlaitas (aukščiausia vieta 15 m virš ežero paviršiaus, yra sumanymų panaudoti gamtines galimybes sukuriant  neparkartojamas emocijų atrakcijas) ir apie 1 ha ploto pelkėtas griovys.

Jau nuo 2009 metų išrinkta nauja valdyba rūpinosi, kad toje teritorijoje galėtų poilsiauti sodininkai ir kiti gyventojai. Jau anksčiau buvo duomenų, kad ši teritorija bus atiduota suinteresuotiems asmenims kaip perkelta žemė iš kitur (iš kito Lietuvos rajono) – bendrija sutrukdė šiems planams. Tačiau panaikinus bendrijos 1G sklypo nuosavybę, buvusi grėsmė atiduoti tiems patiems suinteresuotiems asmenims (užsakiusiems ir užsukusiems teismų maratoną) atsinaujino ir išlieka.

Bendradarbiaujant su Vilniaus r. savivaldybe,  mūsų siūlymu, Sudervės bendrąjame plane numatytas dviračių takas ir poilsinės zonos (Vilniaus r. savivaldybės raštai: 2013-09-06 Nr. A33 (18) 1532 ir 2017-09-26 Nr. A33 (1)-6372, juos pridedame). Dviračių takas ties ežeru yra numatytas patvirtintame visos bendrijos pertvarkymo projekte.

Visą laiką bendrijos buvo prižiūrima ežero pakrantė, šalinami nereikalingi medžiai (to patvirtinimui pridedami 5 Vilniaus r. savivaldybės leidimai). Privatizavus 1G sklypą 2017 m. iš jo teritorijos buvo pašalinta apie 500 m³ bendros krūmynų masės tūrio.

Jau 2016 metais, kai išsipirkome 1G sklypą, paruošėme palankiausios poilsiui teritorijos sutvarkymo projektą, kuriame numatyta įvairių statinių ir vietų, pritaikytų poilsiui (pateikiame keletą ištraukų iš projekto, kuris kainavo 3800 Eur., dalį topografinių matavimų- kainavo 700 Eur., suderintų su savivaldybe ir kitomis tarnybomis).Išsinuomojus sklypą 1G  mes palaipsniui siektume užsibrėžtų tikslų ir projekto sprendinių įgyvendinimo.

Nesuprojektuotoje sklypo dalyje esame numatę konkrečių sprendinių, tinkamų poilsiui. Pavyzdžiui, patvirtiname pirminiame gen. plane lygiausioje vietoje buvo numatytas stadionas (pridedame ištrauką – situaciją iš gen. plano, tai 100 m x 4 m – 0,4 ha plotas). Dalį to stadiono teritorijos prieš eilę metų (apie 2005 metus) užėmė, tikėtina, dabartinių teismų organizatoriai, sugebėję suprojektuoti naujus sklypus ir juos įteisinti (atrodytų – neįmanomus dalykus). Pridedamas „leidimo“ (tai, matomai, atlikta pagal savivaldybės architektės sutikimą leisti padidinti tiktai sklypų dydį, kurie yra įvairiose bendrijos vietose, bet ne ežero apsauginėje zonoje – jų čia nebuvo) suprojektuoti naujus sklypus pagrindas.

Įdomu, kodėl tada nebuvo ginamas viešasis interesas, kaip kad 1G sklypo teisminėje byloje. Sodininkams, mūsų atveju, buvo parduota tik 53 arai, (sulyginimui, naujai apsauginėje zonoje, anksčiau atsiradę sklypai yra 1.2 ha bendro ploto) kurie turėjo teisę tik tą teritoriją tvarkyti, prižiūrėti – nebuvo suteikta jiems teisė apsitverti, o tuo labiau užsiimti statybomis, jų teritorija išlieka bendro naudojimo, kaip ir viso 1G sklypo. Pagal galiojančius teisės aktus žemės naudojimo būdą gali pakeisti savivaldybė, pritarus sodininkų visuotiniam susirinkimui (pridedame savivaldybės 2017-08-03 raštą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1101).

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) atstovai teisme mus kaltino apgaule, teigė, kad bendrija nuslėpė apie planuojamą dalį išpirktos bendro naudojimo žemės parduoti sodininkams, teigė „jeigu būtų žinoję, nebūtų  pardavę“. Mes neplanavome pardavinėti, skubėjome rengti projektą ir išsipirkti, kad, turintys ryšių su žemėtvarkos ir kitomis tarnybomis, negalėtų perkelti žemės į mūsų teritoriją (jau buvo pavyzdžių ir pakankamai motyvuotų gandų). Parduoti sodininkams ryžomės tik tuomet, kai Vilniaus susivienijimo „SODAI“ organizuotuose seminaruose Žemės ūkio ministerijos vadovai, viceministrai, Žemės politikos departamento vadovas ir kiti atsakingi vadovai ragino skubėti ruošti projektus, patikino, kad susirinkimų sprendimu turėsime teisę disponuoti išpirkta žeme, o taip pat ir parduoti sodininkams. Seminaruose dalyvaudavo ir centrinės NŽT vadovai, Žemėtvarkos skyriaus vadovai, kurie irgi tam pritarė, nes neprieštaravo.

NŽT Vilniaus r. skyriaus vadovė netgi nurodė s/b „Žaluma“ pirmininkui parduoti arba išnuomoti įvardintiems sodininkams (pridedami raštai). Mano žiniomis, vadovė nurodymą gavo galimai iš centrinės NŽT, kadangi sodininkas P. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, skųsdamas mane, kad bendrija jam neparduoda 3D sklypo dalies – buvau pakviestas pasiaiškinimui, kodėl nevykdau Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 15 dalies. Tad kyla klausimas – kas iš tikro yra apgavikas?. Pardavimus sodininkams vykdė daugelis bendrijų, kadangi tam veiksmui draudžiančio įstatymo nėra, priešingai – įstatymas leidžia. Dėl mums galimai numanomų priežasčių tik mūsų bendrija niokojama ir žlugdoma.

Tačiau, nežiūrint į užimtą rekreacijai numatytą projektinę vietą, atlikus nemažai vietovės formavimo, pertvarkymo darbų, būtų galima suformuoti ir įrengti stadioną pagal pirminį projektą. Jame galėtų būti rengiami ne tik sportiniai renginiai, varžybos, treniruotės,žaidimai, bet ir įvairios šventės.

Planuojame miško plote, suderinę su miškotvarkininkais, organizuotume talkas kartu su sodininkais, kurių metu teritoriją išvalytume nuo gausybės griuvenų, puvėkų, sunkiai įveikiamų šabakštynų, paruoštume takelius, tinkamus pasivaikščiojimams.

Galiu užtikrinti, kad didelė (650 narių) s/b „Žaluma“  pajėgtų tinkamai prižiūrėti visą 1G sklypą ir jį, kaip ir visą laiką planavo ir ruošėsi, besąlygiškai naudotų rekreaciniams tikslams, sodininkų poilsiui, todėl prašome jį išnuomoti 50 metų.

PRIDEDAMA:

1. SB „Žaluma“ bendrijos narių susirinkimo pažyma dėl sklypo 1G išsipirkimo.
2. Vilniaus rajono savivaldybės raštai (2 vnt.);
3. Vilniaus rajono savivaldybės leidimai netinkamų medžių iškirtimui (5 raštai);
4. Sklypo 1G rekreacinės teritorijos sutvarkymo ir topografinių matavimų planas;

5  Ištrauka iš gen. plano dėl numatyto stadiono;

6. „Leidimas“ projektuoti naujus sklypus;
7. Vilniaus rajono savivaldybės raštas dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo;
8. NŽT Vilniaus r. nurodymai parduoti arba išnuomoti sodininkams išpirktą žemę;
9. 1G sklypo reikalingumo pagrindimas (2015-10-26 raštas NŽT).

Pagarbiai,

S/b „Žaluma“ valdybos pirmininkas Jonas Narkevičius,

B.M. Gimbutienės-4, Vilnius.