Pereiti prie turinio

Atsiliepimas į Aplinkos ministerijos pateiktą projektą

 

Nesuprantami prieštaravimai:

  1. 6 straipsnio 1-oje dalyje akcentuojama, kad kadastrinius matavimus ir įregistravimą Registre vykdo savivaldybė, o 2 straipsnio 1-oje dalyje – visa tai atlieka bendrijos;
  2. Pagal 6 straipsnio 2-os dalies sąlygų reikalavimus sodininkų bendrijoje „Žaluma“ galbūt atitiktų tik dvi gatvės – Žalumos 1-oji (1,5 km ilgio ir 1,5 ha ploto) ir Brinkiškių g. (0,9 km ilgio ir 0,65 ha ploto). Šiomis gatvėmis naudojasi nemažai bendrijų ir vietinių gyventojų.

Aš pasilieku prie ankstesnio savo pasiūlymo, kad savivaldybės privalėtų nedelsiant savo žinion perimti pagrindines gatves ir tik po to, jeigu to reikia, organizuoti kadastrinius matavimus ir  įregistravimą Registre (šiuo metu Vilniaus rajone visi keliai kadastriškai nematuoti , tačiau pagal išgales jie sėkmingai prižiūrimi).

Savivaldybės galėtų bent minimaliai pagelbėti sodininkams, t.y. laiku pagreideruoti priskirtas gatves, užpilti susiformavusias duobes, nušienauti kelkraščius, žiemos metu nuvalyti sniegą. Lėšų darbų atlikimui galėtų numatyti iš kelių priežiūros fondo.

Pagal Aplinkos ministeriją siūlomą schemą iki 2020 m. kažin ar bus atlikti tik kadastriniai matavimai ir įregistruoti Registre. Nepamirškime, kad sodų bendrijose visa tai turi būti apsvarstyta visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Bendrijos vargu ar turės lėšų matavimams, be to, ar galima investuoti, jeigu neesi tikras, ar tai duos naudą ir ar patirtos išlaidos bus grąžintos (juk nėra minimalių garantijų, kad savivaldybės savo žinion priimtų bendrijų kelius). Naujų kelių priežiūrai, o ypač įrengimui, savivaldybės ir dabar neturi lėšų, o po 2020 metų be Europos investicijų bus visiškas šnipštas.

Išvada viena – Aplinkos ministerijos parengtas projektas, mano manymu, daugumoje skirtas ne tam, kad iš esmės pakeistų sodininkų bendrijose tragiškai blogą kelių būklę, o tam, kad palaidotų bet kokias optimistines viltis pasikeitimams į gera.

Labai grėsmingas Ministerijos planas vėl sugražinti nuomos mokestį už bendro naudojimo žemę. Mūsų bendrijai į metus susidarytų mažiausai 15000 Eurų. Tokiam planui mes nepritariame, jis mus sužlugdytų galutinai.

 

Valdybos pirmininkas                                          Jonas Narkevičius

2016-02-09 Lietuvos Respublikos Seime vykusiame tarpinstituciniame pasitarime buvo nagrinėjamos sodininkų bendrijose esančios problemos susijusios su žemėtvarkos ir kitomis tarnybomis.

Šiame pasitarime dalyvavau ir aš, kaip Vilniaus susivienijimo „Sodai” (vienijančio 350 bendrijų) atstovas ir vienos didžiausių Vilniaus rajone sodininkų bendrijos „Žaluma” pirmininkas.

Noriu trumpai pakomentuoti kai kurias pasitarime nagrinėtas problemas ir jų sprendimo būdus.

Kauno susivienijimo „Sodai” pirmininkas R. Šeštakauskas daug kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos. Jis pareiškė rimtų priekaištų Nekilnojamojo turto kadastrui ir Registrui, kadangi neįregistruoti suformuotų bendrijų teritorijų generaliniai planai. Jo požiūriu, taip pat netinkamai dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) padaliniai. Jo nuomone, dėl jų nekokybiško darbo dauguma bendrijų nespėjo parengti pertvarkymo projektų ir negalės nominalia kaina išsipirkti bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų, kadangi nuo 2016-05-01 valstybei priklausanti žemė bus parduodama rinkos kaina. Matininkų asociacijos atstovai žėrė panašius kaltinimus. Visi kaltinimai buvo retorinio, apibendrinančio pobūdžio, nepateikiant nei vieno konkretaus pavyzdžio, į kuriuos galėtų atsakyti pasitarime dalyvaujantys atsakingų tarnybų atstovai.

Mano nuomone, neteisinga teigti, kad daugelis problemų atliekant žemėtvarkinius darbus kyla dėl to, kad neįregistruoti gen. planai. Įsteigtų ir suformuotų sodininkų bendrijų generaliniai planai Registre nebuvo ir nebus registruojami dėl paprastos priežasties – neįmanoma įregistruoti plano, schemos be tiksliųjų matavimų duomenų, kurie atsiranda tik atlikus kadastrinius matavimus. Bendrijos iš esmės neturi problemų. Seniausiai Registre yra visi duomenys apie egzistuojančias sodininkų bendrijas. Registre pagal gen planus į atskirą duomenų sluoksnį buvo įkelti gen plane esantys sodų paskirties sklypai, bendro naudojimo žemės sklypai bei keliai. Tie duomenys yra preliminarūs, tačiau naudingi matininkams, padeda išvengti grubių klaidų – atlikus kadastrinius matavimus ir įregistravus Registre, jie tampa nenuginčijamais (užginčyti gali tik teismas).Patys generaliniai planai paprastai turėtų būti savivaldybėse ir NŽT skyriuose, o jeigu ten nėra reikia ieškoti archivuose.

Sodininkų bendrijų pozicijų sustiprinimui Žemės ūkio ministerija parengė aplinkinių ribų įregistravimo Registre tvarką ir LRV 2015-12-12 nutarimu buvo patvirtinta, o 2014-12-11 buvo pakeisti kai kurie Sodininkų bendrijų įstatymo straipsniai. Šių teisės aktų rengime, diskusijose aktyviai dalyvavo Vilniaus susivienijimas „Sodai”.

Įregistravus aplinkinę ribą, bendrijos tikėtina užsitikrins savo teritorijų neliečiamumą, nebeliks vietos ginčams su kaimyninių žemės sklypų savininkais. Registras privalės pažymėti visus žemės sklypus, esančius bendrijos viduje. Sklypo nuosavybės pažymėjime bus atžyma, kokiai bendrijai priklauso. Iki šiol buvo nurodoma tiktai vietovės adresas.

Nepritariu pareikštiems kaltinimams NŽT, kadangi tiesiogiai susidūriau sprendžiant aktualius ir svabius savo bendrijos klausimus ir galėčiau teigti priešingai.

Rengiant bendrijos didžiausios apimties (120 ha bendras plotas, 13 ha užima keliai ir15 km. ilgio) pertvarkymo projektą Vilniaus rajone, įvairius klausimus teko derinti su NŽT Vilniaus raj. skyriumi, Vilniaus raj. savivaldybe, centrine NŽT.

Dėl tam tikrų nesėkmių pertvarkymo projektą forsavome 2013 metais. Laiko buvo likę nedaug – nuo 2014 m. sausio 1 d. keitėsi įsiterpusių sklypelių išpirkimo kaina. Sėkmė priklausė ne tik nuo projekto vykdytojo, bet ir nuo minėtų tarnybų darbo. Visos tarnybos geranoriškai ir kvalifikuotai suteikdavo reikalingą pagalbą.

Centrinė NŽT Žemėtvarkos skyriaus vadovybė operatyviai spręsdavo iškylančias problemas, išaiškindavo nestandartinius klausimus, teisės aktų neaiškumus ar dviprasmybes, patardavo Vilniaus raj. skyriui.

Vilniaus raj. savivaldybės architektūros skyrius per porą savaičių išnagrinėjo ir suderino projekto sprendinius, o direkcija patvirtino.

Centrinė NŽT per trumpą laiką projektą visumoje įvertino teigiamai, o 2013 m. spalio 30 d. NŽT Vilniaus raj.skyrius priėmė projektą patvirtinantį įsakymą. Patvirtino suprojektuotus 144 įsiterpusius sklypus ir 60 bendro naudojimo žemės sklypų.

Per likusius 2 mėnesius dėka tobulai organizuoto, kvalifikuoto ir geranoriško NŽT Vilniaus raj. darbuotojų darbo apie 100 sodininkų suspėjo iki 2014 m. sausio 1 d. už nominalią kainą išsipirkti įsiterpusius sklypelius.

Toks pat NŽT Vilniaus raj. skyriaus požiūris ir dėl bendro naudojimo žemės sklypų išsipirkimo. Skyriuje pateiktos bylos išnagrinėjamos operatyviai ir kvalifikuotai, per ne ilgesnį kaip 10 d. terminą.

Ne visada ir mes būname  patenkinti NŽT darbuotojų požiūriu į kai kuriuos sprendinius, bet jie vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kuriuos reikėtų keisti, nes per 30-40 metų sodininkų bendrijose įvyko negrįžtamų pasikeitimų.

Mano nuomone, visi kurie stengėsi, galėjo laiku susitvarkyti visus bendrijų žemėtvarkinius darbus ir projektus, tam užteko galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pasitarime taip pat buvo nagrinėtos kelių projektavimo ir pridavimo savivaldybėms problemos. Aš manau, kad iš didelių užmojų mažai tikėtina teigiamų rezultatų. Reikia milžiniškų lėšų (o jų kol kas nėra),kad savivaldybės galėtų tvarkyti visų bedrijų kelius,

Gal mums reikėtų pradėti nuo kuklesnių užmojų. Bendrijoms būtų didelė parama, jei savivaldybės artimiausiu laiku būtų įpareigotos prižiūrėti nors pagrindines gatves, vasaros metu jas pragreideruotų, dideles duobes užpiltų žvyru ar skalda, nušienautų kelkraščius, žiemos metu pastumdytų sniegą. Pvz. s/b Žaluma prašytų prižiūrėti tiktai 6 gatves iš 31-os.

Tokiems darbams nereikia ruošti projektų, pakaktų raštu nurodyti kokrečias gatves, kurios puikiai matomos duomenų bazėje.

Iki šiol Vilniaus raj. nė vienas kelias nėra įregistruotas Registre, tačiau savivaldybė žino kokius kelius  ir kaip jiems juos reikia prižiūrėti.

Atsižvelgiant į pastebėjimus, manyčiau, kad dar būtų per anksti inicijuoti galiojančių teisės aktų pakeitimus, reikėtų dar daug ką nagrinėti ir aiškintis.

SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 Kodas 191518644, buveinė: Algirdo g. 11/A. Vivulskio g. 9-1, LT-03219,

                Vilnius, tel. (8 - 5) 265 26 93, mob. tel. 8 652 68833

 

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos

Vilniaus rajono skyriui

A. B.

S/b „Žaluma“, skl. Nr.

 

DĖL A. B. PRAŠYMO

2015-06-04

Vilnius

 

2015-05-18 sodininkų bendrija „Žaluma“ (toliau – „Bendrija“) gavo Bendrijos narės A. B. prašymą, kuriame prašoma atsakyti, ar buvo išduotas leidimas, o jeigu taip, tai –kam, išsikasti kūdrą prie sklypo Nr. 518, priklausančio J. M. Neaišku, ar turėjo teisę J. M. išsikasti minėtą kūdrą sklype (5C) prie Žalumos ir Žalumos 3-osios g. sankryžos, Brinkiškių k., Vilniaus r.

Bendrijai minėta bendrojo naudojimo žemė 5C, Brinkiškių k., Vilniaus r., nuosavybės teise nepriklauso. Bendrija neturi duomenų apie prašymus ar leidimus, išduotus J. M. išsikasti kūdrą minėtame sklype.

Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, persiunčiame Jums A. B. prašymą bei prašome pagal kompetenciją išnagrinėti šią situaciją. Nustačius trūkumus ar pažeidimus, prašome imtis būtinų priemonių juos pašalinti.

PRIDEDAMA. A. B. prašymas, 1 lapas.

 

 

S/b valdybos pirmininkas                                                       Jonas Narkevičius

SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 

Žemės ūkio ministerijos                                                                                 2015-05-18

Žemės ir išteklių politikos departamento

direktoriui

 

 

               DĖL S/B „ŽALUMA“ BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĖS SKLYPO  NR. 4E UŽTIKRINIMO

 

 

2014 metais keturis kartus buvo kreiptasi raštu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl privažiavimo prie bendro naudojimo žemės sklypo Nr. 4E. Šis žemės sklypas tapo uždara teritorija dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus padarytų klaidų – NŽT Vilniaus rajono skyrius patvirtino greta esančių sklypų kadastrinius matavimus, nepaliekant privažiavimo (netgi praėjimo) prie sklypo Nr. 4E.

Gauti NŽT atsakymai (2014 06 27 Nr. 155-(85)-1638,2014 07 22 Nr. 155-(85)-1876, 2014 11 05 Nr. 155-(85)-2810) nepadėjo išspręsti esamos problemos.

Sklypas Nr. 4E ribojasi su Vilnojos ežeru. Ši pakrantė yra vienintelė sodininkams tinkama  vieta poilsiui ir maudymuisi.

Žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų regimo ir įgyvendinimo taisyklių 29 punkte numatyta, kad „prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas“.

Kadangi privažiavimas prie minėto sklypo buvo uždarytas dėl NŽT veiksmų, prašome Jūsų padėti išspręsti šią problemą.

 

 

Pagarbiai,

S/b „Žaluma“ valdybos pirmininkas                                                                          Jonas Narkevičius

SODININKŲ BENDRIJA “ŽALUMA“

2014-09-25

 

X (Duomenys nuasmeninti)

 

 DĖL 2014-09-09 PRAŠYMO

 

 

Informuojame, kad sodininkų bendrija „Žaluma“  (toliau – bendrija) yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinis pajamų šaltinis – nario mokestis.  LR Sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) 22 str. numato ne tik nario teises, bet ir pareigas. Jūs, kaip sodininkų bendrijos „Žaluma“ narys savo pareigų nevykdote nemokėdamas nustatyto nario mokesčio nuo 2010 metų, nedalyvaudamas bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir t.t. Nedalyvaudamas bendrijos narių susirinkimuose Jūs atsisakote ir savo teisės į valdymą. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ nario mokesčio dydį nustato pagrindinis bendrijos valdymo organas – bendrijos narių susirinkimas, kuris turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi kiekvienam bendrijos nariui bei valdybai.

Akivaizdu, jog 2014-08-27 į bendrijos valdybos pirmininką kreipėtės tik tuomet, kai Jūsų įsiskolinimo bendrijai išieškojimas buvo perduotas kompetetingam juridiniam asmeniui ir apie tai buvote tinkamai informuotas. Kreipimosi metu Jums žodžiu buvo išsamiai paaiškinta nario mokesčio nustatymo tvarka, buvote supažindintas su bendrijos dokumentais, susijusiais su nario mokesčio dydžio reglamentavimu. Jūsų reikalavimas pateikti šių dokumentų kopijas ar prašymas su jais supažindinti pasirašytinai yra nesuderinamas su bendrijos „Žaluma“, viešai skelbiamų, vidaus tvarkos taisyklių numatyta tvarka. Manytina, kad asmuo nemokantis nustatyto nario mokesčio, tačiau reikalaujantis įvairių paslaugų, tame tarpe dokumentų kopijų, raštiškų atsakymų siuntimo, elgiasi nesąžiningai kitų bendrijos narių, mokančių nario mokestį, atžvilgiu, kadangi pats nedengia bendrijos patiriamų sąnaudų.

Atsakant į Jūsų 2014-09-09 prašymą Nr. 24, informuojame, jog Jūsų nario mokesčio dydis sudaro 120Lt per metus, o įsiskolinimo dydis už 2010-2014 metus sudaro 600Lt. Atsiskaitymo tvarka Jums išsamiai išdėstyta, suma su visomis uždelsimo pasekmėmis žinoma. Maloniai dar kartą  primename ir prašome kuo skubiau padengti įsiskolinimą, priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą.

Bendrijos valdyba atsižvelgia į individualias bendrijos narių situacijas bei geranoriškai ieško sprendimų. Jei Jūs esate socialiai remtinas asmuo ir neturite finansinių galimybių nedelsiant padengti Jūsų kaip nario įsiskolinimo bei skolos išeiškojimo administravimo išlaidų, prašome kreiptis į bendrijos valdybą raštiškai, pateikiant Jūsų sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, kad būtų sudarytas skolos mokėjimo išdėstymo grafikas.

 

 

Valdybos pirmininkas                                                 Jonas Narkevičius