Pereiti prie turinio

Gerb. Sodininkai!

Šiais metais pagal pateiktą schemą bus įrengta atliekų rūšiavimo aikštelė.

Tikėtina, kad būsime pilietiški, kultūringi ir atsakingi- elgsimės taip, kaip ir vakarietiško pasaulio piliečiai, atliekas rūšiuosime kruopščiai ir tvarkingai. Kol kas situacija prasta, prie konteinerių privežama daug įvairiausio šlamšto, visiškai nieko bendro neturinčio su buitinėmis atliekomis.
Bendrijai grasinama didžiulėmis baudomis. Tad stenkimės jų išvengti.

SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 Kodas 191518644, registruota- Minties g. 11-12, buveinė-Kęstučio g. 35-5

         Vilnius, tel. mob. tel. 8 652 68833, el.p. jonas.zaluma@gmail.com

 

 Lietuvos Respublikos Žemės

ūkio ministerijai

Prašymas

  2018-04-23

 

Valstybinės žemės pardavimą mėgėjų sodų teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (toliau – Nutarimas) „Dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje“ patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Nutarimo preambulėje nurodoma, kad Vyriausybė patvirtina Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 9 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi ir 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

Aptariamo Nutarimo patvirtintu Taisyklių 6 punktas nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Tokia Taisyklių 6 punkto redakcija yra ydinga, nes sukelia neaiškumus sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypų bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai parduodamų sodininkų bendrijoms. Lingvistinė Taisyklių 6 punkto analizė leidžia daryti prielaidą, kad pagal šio punkto įsakmius reikalavimus sodininkų bendrijoms bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai negali būti parduodami didesni nei 0,12 ha ploto valstybiniai žemės sklypai.

Taisyklių 6 punktas neatitinka Žemės reformos įstatymui ir Žemės įstatymui, sukuria prielaidas kilti ginčams dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo sodininkų bendrijoms bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai, todėl yra tikslintinas.

Prašome inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių 6 punkto pakeitimą ir išdėstyti šį punktą šioje redakcijoje:

„6. Mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodami valstybinės žemės sklypai bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai, bei įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.“

Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iki šiol visoje Lietuvoje bendro naudojimo žemės sklypus pardavinėjo ir pardavinėja tokių dydžių kokie yra suprojektuoti ir patvirtinti.

Mūsų žiniomis, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2017.12.11 raštu Nr.ISD-4599-(3.7E.) taip pat kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl Taisyklių 6 punkto patikslinimo, siekiant išvengti įvairių jo aiškinimo interpretacijų.

 

SB „Žaluma“ rengdama sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą vadovavosi 2010.04..16 d. leidimo Nr.41-L90 reikalavimais, jame nurodoma vadovautis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos apsugos ministro 2004.10.04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 bei 2007.05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija. Šio įsakymo 35 punkto 2-oje dalyje nurodoma, kad:

Formuojami mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus: kai formuojami valstybinės žermės sklypai, prie kurių neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio; kai formuojami bendrojo naudojimo žemės sklypai.

Atrodytų nėra neaiškumų, sb „Žaluma“ turėjo teisę išsipirkti reikalingus plotus neapribojant išperkamų bendro naudojimo žemės sklypų plotus, tačiau tikrovėje yra kitaip, tokią teisę stengiamasi paneigti.

 

Pagarbiai

 

SB "Žaluma" valdybos pirmininkas

Jonas Narkevičius

Informacija apie sodininkų bendrijų gatvių perdavimo  savivaldybėms galimybes

Vienas iš svarbių visiems sodininkams yra sodų bendrijoje esančių kelių perdavimas savivaldybės žinion. Vilniaus susivienijimo „Sodai“ iniciatyva buvo organizuotas sodininkams aktualių klausimų aptarimas Vyriausybėje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė) išnagrinėjo aktualiausius sodininkų bendrijų (toliau – SB)  klausimus ir  parengė  siūlymus dėl šių klausimų sprendimo būdų.

Darbo grupės nuostatos:

Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves?). Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti. Finansavimo didėjimo artimiausiu metu nenumatoma, todėl savivaldybėms rekomenduotina nusistatyti prioritetus:

1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);

2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos SB teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;

3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti SB, kuriose ne mažiau  kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje SB teritorijoje deklaravę asmenys.

Šiuo metu Vilniaus mieste apie 20 % gatvių sudaro SB keliai (gatvės), tad priežiūros  išlaidų poreikis gali padidėti penktadaliu.

Darbo grupė vienbalsiai pritarė kelių perdavimui savivaldybėms, neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų.

Tarpžinybinė darbo grupė, nustačiusi ir išnagrinėjusi SB aktualias problemas, apibendrinusi pasiūlymus dėl sodininkams aktualių problemų sprendimo būdų, nutaria:

  1. Pateikti LRS Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti darbo grupės narių siūlomą Lietuvos Respublikos SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą;
  2. Prašyti SB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti LRS pavasario sesijoje;
  3. Prašyti LRV:

3.1.  apsvarstyti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių SB teritorijose išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimo;

3.2. aptarti galimybes ateinančių  metų valstybės biudžeto programose numatyti dalinį  finansavimą savivaldybėms, kurios perimtų dalį SB esamų  kelių;

3.3. pavesti  atsakingoms institucijoms parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.

Darbo grupės pirmininkas                  Martynas Norbutas

Darbo grupės sekretorius                  Tomas Tukačiauskas

 

Nesutikdamas su daugeliu siūlomų įstatymo pataisų, kreipiausi į LRS Aplinkos apsaugos komitetą su pasiūlymais, Buvau informuotas, jog būsiu pakviestas į svarstymą Seimo komitete

Gerb. Sodininkai, kaip matote, gatvių pridavimo savivaldybėms klausimai yra sudėtingi, o daugeliu atvejų, yra įmanomi tik teoriškai, bet praktiškai dėl neskiriamų lėšų savivaldybėms, šis procesas  nevyksta. Pagal numatomus, ateityje gal būt įmanomus, gatvių pridavimo tvarkos požymius, mūsų bendrija, net geriausiu atveju, neturi nė vienos gatvės tinkamos pridavimui. Tai patvirtina ir savivaldybės atsakymas.

 SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 Kodas 191518644, Registruota Minties g.11-12, Vilnius,

 tel.,  8 652 68833, el.p. jonas.zaluma@gmail.com

 

 

Nacionalinei žemės tarnybai prie

Žemės ūkio ministerijos

Vilniaus rajono skyriui

PRAŠYMAS

2018-03-09

 

Prieš daugelį metų sodininkas J. M. iškasė tvenkinį apie 6 arų ploto bendro naudojimo žemės sklype 5C.

Šiuo metu M. kreipėsi į teismą, kaltindamas mane, kad aš neįregistravau Registre minėto tvenkinio.

Prašau paaiškinti kokie reikalingi dokumentai tvenkinio įrengimui, ar buvo NŽT išduotas leidimas kasti tvenkinį sklype 5C, ar bendrijos pirmininkas turi teisę leisti rengti vandens telkinius valstybinėje žemėje.

Pagal generalinį planą tvenkinio vietoje buvo sausa, lygi teritorija tiktai pakraštyje grioveliu pratekėdavo paviršinis vanduo.

 

Pridedama: 1) ištrauka iš gen. plano, sklypo 5C planas.

2) sklypo 5C geodezija.

 

Pagarbiai

 

S/B „Žaluma“ valdybos pirmininkas

Jonas Narkevičius

B.M. Gimbutienės-4, Vilnius,

El. p. jonas.zaluma@gmail.com.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

    D   Ė   M   E   S   I   O !

       2018 -03 -24 d. 10 val. ĮVYKS  S/B “ŽALUMA” VISUOTINIS   BENDRIJOS NARIŲ SUSIRINKIMAS  ADRESU Antakalnio g.-17, VILNIUJE.

                                             D  A  R  B  O  T  V  A  R  K  Ė

  1. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininko rinkimai.
  2. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sekretoriaus rinkimai.
  3. Bendro naudojimo objektų aprašo patvirtinimas.
  4. Valdybos ataskaita už 2017 m.,esamos bendrijoje situacijos
  5. Finansinės veiklos ataskaita už 2017 m. ir jos aptarimas.
  6. Revizijos ataskaita už 2017 m. ir jos aptarimas.
  7. Pajamų-išlaidų sąmatos vykdimo 2017 m. aptarimas.
  8. Dėl autobusų apsisukimo Brinkiškių g-je aikštelės įrengimo, Žalumos 2,3,8,11,13,17,26,30 ir Brinkiškių gatvių remonto galimybių aptarimas.
  9. Aktyvių sodininkų, besirūpinančių gatvių priežiūra, priskirimas.
  10. Grandininkų pareigybės prasmingumo aptarimas.

    Prašome susirinkimo dalyvius-s/b „Žaluma“ narius turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Susipažinti su darbotvarkės klausimų sprendiniais ir iš anksto pareikšti nuomonę galima bendrijos buveinėje Kęstučio g.-35, trečiadieniais 17-19 val. nuo 2018 -03-07 iki 2018-03-21d.

 

Susirinkimą šaukia bendrijos valdyba

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl teismų

Dabartiniu metu įvairiuose teismuose iniciatyvinės grupės skundo pagrindu nagrinėjamos 26 bylos. Vienoje iš jų pagrindinis ieškovas J. M.

Ieškovas pageidavo dalyvauti teismo procese nagrinėjant 1B sklypo (1.2 ha ploto pelkė) išpirkimo iš valstybės ir jo mažos dalies pardavimo sodininkams aplinkybes. Ieškinio tikslas – atimti sklypą iš bendrijos.

  1. M. teismui pateikė per 70 lapų įvairios sukurtos medžiagos.

Teismas jo prašymą atmetė, nes nebuvo aiškiai ir suprantamai perteiktas tariamas jo teisių pažeidimas. Būta prašyme ir kiek teisiškai keistų teiginių, kaip antai, pelkės nusausinimas, suskaidymas į mažesnius sklypelius ir pardavimas aukcione. Juk netgi dėl pačių sodininkų greta įsigytos žemės teisėtumo vyksta dabartiniai procesai, o pasiūlymas bendrijai prekiauti aukcione valstybine žeme, švelniai tariant, nesusipratimas.

Panašiais galimai melagingais teiginiais ir kvietimais buvo paremtas 2015 metų neeilinis susirinkimas. Surinkta iniciatyvinė grupė ir valdyba, tačiau neesant oficialaus sąrašo, galime tik spėlioti apie tikruosius motyvus bei galimai nusikalstamai bendrijos atžvilgiu veikusius asmenis.

Galime pasidžiaugti tuo, jog mūsų bendrijos sodininkai yra atsakingi ir mąstantys žmonės, nepasiduodantys vienadienėms emocijoms bei bandymams jų sąskaita spręsti asmenines problemas. Mūsų žiniomis į susirinkimą atėjo tik 8 sodininkai, iš kurių 5 tapo valdybos nariais, o 3 revizijos komisijos. Tačiau registrų centre šio neteisėto susirinkimo protokolai nebuvo įregistruoti.

Tačiau net ir nepavykus šiai prieš bendriją nukreiptai akcijai, buvo kreiptasi į apygardos prokuratūrą dėl 2016 metų teisėtai vykusio Visuotinio sb „Žaluma“ susirinkimo pripažinimo negaliojančiu. Siekiama panaikinti visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, o Valdybą paskelbti neteisėta. Tačiau ir prokuratūra atmetė šį skundą kaip nepagrįsta, tačiau minėtas asmuo nesustojo toliau. Skelbdamas apie Bendrijos gerovę ir ieškodamas „savos teisybės“ 2017 metais, tuo pačiu klausimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame bylą pralaimėjo. Teismas J. M. ieškinio netenkino ir priteisė iš ieškovo 800 eurų bendrijos patirtų išlaidų apmokėjimui.

Pateikiamas J. M. prašymas

Valdybos pirmininkas

DARBO GRUPĖS IŠVADOS 

2017 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė) išnagrinėjo aktualiausius sodininkų bendrijų (toliau – SB)  klausimus ir  parengė  siūlymus dėl šių klausimų sprendimo būdų.

 

Darbo grupės sudėtis:

Martynas Norbutas – aplinkos viceministras, darbo grupės pirmininkas;

Marius Narmontas – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, darbo grupės pirmininko pavaduotojas;

Tomas Tukačiauskas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas, darbo grupės sekretorius.

Nariai:

Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja (jei jos nėra, – Gediminas Vaičionis, patarėjas);

Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas);

Monika Biraitė-Juodvalkienė – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja (jei jos nėra, – Violeta Stumbrienė, Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė);

Aloyzas Burba – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas (jei jo nėra, – Romasis Vaitiekūnas, prezidiumo narys);

Žilvinas Klimka – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys (jei jo nėra, – Juozas Ravinis, asociacijos pirmininkas);

Vytautas Paršeliūnas – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Aušra Kalantaitė, Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja);

Tautvydas Tamošiūnas – Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas (jei jo nėra, – Mindaugas Kruopis, Urbanistikos skyriaus vedėjas);

Romasis Vaitekūnas – Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas (jei jo nėra, – Ilona Rastenytė, juristė);

Gediminas Vaitkevičius – susisiekimo ministro patarėjas (jei jo nėra, – Tomas Pilukas, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas);

Jurga Žilikienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė (jei jos nėra, – Rita Kizalienė, Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė).

 

Atskiruose darbo grupės posėdžiuose taip pat dalyvavo kviestiniai Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS), VĮ Registrų centro atstovai, SB atstovai.

Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 SB. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenis, šiuo metu SB yra virš 228 tūkstančių žemės sklypų, suskirstytų į sodininkų privačius žemės sklypus ir valstybinės žemės bendrojo naudojimo sklypus, kurie užima beveik 21 000 ha šalies ploto.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius. Pagal SB sodų generalinius planus, suplanavimo projektus, būdavo projektuojami ir skiriami 4-12 arų žemės sklypai kolektyvinei daržininkystei, sodininkystei, sezoninei rekreacijai (poilsiui), sodo namų ir kitų statinių statybai rekreacinėms reikmėms, nenumatant šių sklypų naudoti kitai veiklai.

2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo  galimybe. SB sudėtinga (o tam tikrais atvejais neįmanoma) išlaikyti norminius dydžius kelių (gatvių) tiesimui,  užtikrinti privažiavimo, priešgaisrinius reikalavimus.

2012 m. birželio 29 d. LRS priėmus SB įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 straipsnių antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir 9, 10, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-2182, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri. Penkių  didžiųjų  miestų  savivaldybių  vadovų 2013 m. vasario 6 d. kreipimesi į LRS nurodyta, kad priimtos SB įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pataisos praktiškai negali būti įgyvendinamos, nes nėra  užtikrintas  finansavimas  naujai priskirtoms funkcijoms.

Pagal 2014 m. gruodžio 14 d.  priimto  LR  SB įstatymo 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių  pakeitimo įstatymo 6 str. nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje  nurodyta, kad  SB prašymu SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus  keliams  (gatvėms) eksploatuoti  ar  tiesti,  ar  žemės  sklypus  su juose esančiais keliais   (gatvėmis),   perima ar patikėjimo teise   valdo   ir  tvarko  savivaldybė,  išskyrus  atvejus,  kai SB  šią  bendrojo  naudojimo  teritorijos  dalį išsiperka.  SB  bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų  keliams  (gatvėms)  eksploatuoti  ar  tiesti, ar žemės sklypų   su   juose  esančiais  keliais  (gatvėmis)  kadastriniai matavimai   ir   įregistravimas   Nekilnojamojo   turto  registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės  biudžeto  tikslinių  asignavimų,  kurie  planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.

Įgyvendindama SB įstatymo 6 str.  nuostatas,  Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos (toliau – Programa)  projektą  ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią  misiją aplinkos  ministrui, nors tai ir  prieštarauja SB  įstatymo  6 str. nuostatoms.  Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos tikslingumo, neturint  pakankamai finansinių išteklių,   po specialių  šiam klausimui skirtų LRS Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir  LRV kanceliarijos  pasitarimų bei  posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o  pakeisti  SB  įstatymo 6  str. nuostatas atsisakant  programos rengimo.

2017 m. buvo parengtas SB  įstatymo 6 str. pataisų  projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d.  pateikė  LRS.  LRS 2017 m. rudenį  pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės  (sudarytos  aplinkos  ministro 2017 m. rugsėjo 5 d.  įsakymu sodininkams aktualiems  klausimams spręsti)  darbo užbaigimo.

Atkreiptinas  dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir SB teritorijos samprata – SB teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi. Tikslinga, kad  daugelis gyvenamosiose vietovėse (mėgėjų soduose) iškilusių klausimų, vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis savivaldybių  funkcijomis ir valstybės valdymo subsidiarumo principu, būtų  sprendžiamos vietos savivaldos lygmeniu.

Darbo  grupė  surengė 6 darbo grupės posėdžius ir 3 konsultacinius susitikimus (posėdžių  protokolai  pridedami).

Darbo grupė, įgyvendindama jai pavestas užduotis, identifikavo šiuos SB aktualiausius klausimus:

  1. SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas  ir  perdavimas  savivaldos  institucijoms; valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos; savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės  perimti  ir  tvarkyti SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą).
  2. SB pastoviai ar  laikinai gyvenančių  piliečių  teisės  ir  pareigos nebūnant  SB nariais (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
  3. Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo.
  4. Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino  atnaujinimo.

 

Darbo grupė bendru  sutarimu neįtraukė į svarstomų  problemų sąrašą klausimų, susijusių su SB išplanavimo projektų  priskyrimo  teritorijų  planavimo  dokumentų  grupei (Kauno sodų susivienijimo siūlymas), motyvuodami tuo, kad šis  klausimas jau yra daugelį kartų  aptartas  ir   siūlomi variantai kardinaliai prieštarauja tiek Teritorijų  planavimo įstatymo  nuostatoms, tiek  teritorijų  planavimo sampratai. Pažymėtina, kad LRV 1996 m. gegužės 24 d. patvirtintas nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas) yra nuo 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (toliau – TPĮ) įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo, inter alia, reglamentuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų tęstinumas. Nutarime įtvirtintos nuostatos buvo aktualios pereinamuoju laikotarpiu kuriant TPĮ nustatytą teritorijų planavimo dokumentų sistemą.

 

  1. SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas  ir  perdavimas  savivaldos  institucijoms (valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos ir  savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės  perimti  ir SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą)

Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje  nurodyta, kad  SB   prašymu  SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus  keliams  (gatvėms) eksploatuoti  ar  tiesti,  ar  žemės  sklypus  su juose esančiais keliais   (gatvėmis),   atlikus   jų  kadastrinius  matavimus  ir nerengiant  naujo  teritorijų planavimo dokumento, LRV ar jos  įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise   valdo   ir  tvarko  savivaldybė,  išskyrus  atvejus,  kai SB  šią  bendrojo  naudojimo  teritorijos  dalį išsiperka.  SB  bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų  keliams  (gatvėms)  eksploatuoti  ar  tiesti, ar žemės sklypų   su   juose  esančiais  keliais  (gatvėmis)  kadastriniai matavimai   ir   įregistravimas   Nekilnojamojo   turto  registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės  biudžeto  tikslinių  asignavimų,  kurie  planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal LRV patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.

Aplinkos ministerija buvo parengusi kelių perdavimo programos  projektą  ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV minėtą programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią  misiją aplinkos  ministrui, nors tai ir  prieštarauja SB  įstatymo  6 str. nuostatoms. Esant tokiai situacijai kyla poreikis keisti ir SB 6 straipsnio nuostatas ir sudaryti sąlygas spręsti SB kelių (gatvių) valdymo klausimus pavedant savivaldybėms perimti kelius.

Atkreiptinas dėmesys, kad  galiojant minėtoms SB įstatymo 6 str. nuostatoms pirmiausia būtina užtikrinti  papildomą finansavimą savivaldybėms dėl papildomai pavedamų funkcijų.

Darbo grupės nariai išnagrinėjo  Vilniaus  miesto ir  Kauno  rajono savivaldybių  pateiktus  pavyzdžius  dėl SB  priskirtų  kelių (gatvių)  perėmimo variantus, praktiškai  susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptinas dėmesys, kad  savivaldybės gali,  bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių).  Paminėtina,  kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir  registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų. Kelių (gatvių) matavimo ir perdavimo savivaldybėms darbus būtų galima atlikti palaipsniui priklausomai nuo finansinių galimybių.

 

Pristatyta Vilniaus  miesto  savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė SB kelius (gatves) skirsto į  šias grupes:

  1. tranzitines gatves (žada prilyginti vietinės reikšmės keliams ir jas tvarkyti);
  2. kitas pagrindines gatves,
  3. akligatvius, smulkias gatvės ir kita.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja dalinai prisidėti prie likusiųjų gatvių administravimo (kitų pagrindinių ir akligatvių).

 

Kauno rajono savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius pagrįsta praktiškai išbandytais atvejais sprendžiant  SB kelių perdavimo klausimus:

  1. suformuojant ir Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) registruojant žemės sklypą keliui eksploatuoti (sklypo valdytojai viena arba kelios SB);
  2. suformuojant ir NTR registruojant inžinerinį statinį –  kelią (gatvę) (neformuojant žemės sklypo inžineriniam statiniui eksploatuoti).

Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras.  Naudojama  praktika  rodo, kad keliai (gatvės) gali būti perduotos priežiūrai ir eksploatacijai ir neatlikus tiksliųjų žemės sklypų matavimų (Vilniaus  susivienijimo „Sodai“ patirtis, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės patirtis, kur nemaža  dalis  kelių (gatvių),  net  ir esančių  miesto  centre,  neturi tiksliųjų  žemės sklypų matavimų, tačiau  savivaldybės  organizuoja  jų  priežiūrą  ir  remontą).

 

Aptartas klausimas,  kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal  Susisiekimo ministerijos specialistų  pateiktą  informaciją,  30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų  ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti. Finansavimo didėjimo artimiausiu metu nenumatoma, todėl  savivaldybėms   rekomenduotina nusistatyti   prioritetus:

1)           keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);

2)           keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos SB teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;

3)           keliai (gatvės) skirti aptarnauti SB, kuriose ne  mažiau  kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją  vietą  šioje SB teritorijoje  deklaravę asmenys.

Informavo, kad  Vilniaus mieste apie 20 % gatvių sudaro SB keliai (gatvės), tad  priežiūros  išlaidų poreikis gali padidėti penktadaliu.

Darbo grupė  vienbalsiai pritarė  plėtoti  patirtį, kuomet savivaldybėms perduodami SB keliai (gatves) neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų.

 

SIŪLYMAI:

  • pakeisti SB  įstatymo 6 str. ir  papildyti jį nuostatomis  dėl SB kelių (gatvių) perdavimo eigos, prioritetų,  atsisakyti  nuostatų  dėl  kadastrinių žemės  sklypų  matavimų,
  • tikslinga parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką,
  • rekomenduoti savivaldybių administracijoms kasmet numatyti galimybę  tam tikrą nustatytą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį skirti Bendrijų kelių tvarkymui;
  • rekomenduoti Vyriausybei numatyti lėšas savivaldybių  papildomoms  funkcijoms, susijusioms su SB  kelių  perėmimu ir  priežiūra,   įgyvendinti.

 

  1. SB pastoviai ar  laikinai gyvenančių  piliečių  teisių   ir  pareigų, nebūnant  SB nariais, sureguliavimas  (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).  

 

Pastaruoju  metu  SB  vyksta  intensyvi  transformacija  iš  rekreacinės – žemės  ūkio paskirties teritorijų  į  gyvenamąsias teritorijas. Vis  daugiau  statinių  pertvarkoma nuolatiniam gyvenimui, statomi nauji  gyvenamieji namai, kuriasi pastovūs  gyventojai, kurie  nėra SB nariais ir  siekia atsiriboti  nuo visų  su SB susijusių įsipareigojimų, įskaitant ir  mokesčių   mokėjimą už  paslaugas – bendrosios infrastruktūros priežiūros,  atliekų tvarkymo,  SB administravimo. Atsiranda  siūlymų  SB teritorijoje  išskirti atskirus  kitos (gyvenamosios) paskirties sklypus, mažinti SB teritorijas ir  kt.

Darbo  grupė  siūlo išlaikyti  SB  įstatyme  nustatytą administravimo modelį ir ne  SB  narių santykius  su  SB nariais ir  bendrijos  valdymo organais.  Daugeliu atveju  tik sodininkų  bendromis  lėšomis  ar  bendromis  sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti  bendrojo  naudojimo  pastatai  ir įrenginiai  (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens   telkiniai   ir   kt.);  inžinerinė  įranga,  keliai,  tiltai, lieptai,  vamzdynai  ar kita bendrojo naudojimo  inžinerinė  techninė įranga, o tai dalinai sukūrė  teritorijos žemės ir  turto vertę. Ne  SB nariai  taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai  naudojasi bendros nuosavybės objektais  ir šie  klausimai turėtų  būti apsprendžiami SB valdymo organo  nustatyta  tvarka. Prievolė mokėti mokesčius ir ne SB nariams yra įtvirtinta SB įstatyme, taip pat,  yra suformuota ir teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

 

SIŪLYMAI:

Pakeisti  SB įstatymo 7, 8, 11, 15, 22, 24 str. nuostatas, susijusias  su SB valdymu ir  ne  SB narių (kitų asmenų) statusu, teisėmis, pareigomis  bei santykiais  su SB nariais (projektas  pridedamas), detalizuojant sąvokas,  informacijos viešinimo būdus, SB narių visuotinio susirinkimo  įgaliojimais, atstovavimo principais.

 

  1. Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo

Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste. Valstybės institucijos, nepaisydamos SB įstatymo nuostatų, SB vidaus dokumentuose įtvirtintų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl SB teritorijose kuriasi vaikų darželiai, alaus daryklos, degalinės ir t.t.

Dažnai  SB  valdymo organas negauna informacijos apie  turto  pardavimą,  sklypų formavimą, nekilnojamo turto įkeitimą  bankams ar  antstoliams, kas  sukelia  įtampą  tarp SB narių  dėl įsiskolinimų  nepadengimo.

 

SIŪLYMAI:

SB įstatymo 2, 4, 7, 8, 11, 15-19, 24 straipsnius papildyti nuostatomis  dėl mėgėjų sodo teritorijoje leidžiamos vykdyti veiklos;  įpareigojimo, atliekant bet kokius sandorius su mėgėjų sodo sklypu, informuoti SB valdymo organą; SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo

 

 

  1. Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino 

 

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos  siūlymu  darbo grupė  apsvarstė klausimą dėl  galimybės  pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo.  Pristatant  klausimą  buvo akcentuota, kad  tai sodininkams labai aktualus  klausimas. Nedideli, įsiterpę  sklypai sunkiai prižiūrimi ir dažnai lieka apleisti. Soduose  gyvena mažesnes  pajamas  gaunantys ir  pagyvenę  žmonės, kurie neturi  galimybių  išsipirkti  šių  plotų  rinkos  kaina (ji ypač aukšta masinio vertinimo būdu nustatoma didmiesčių teritorijose esančiose sodininkų  bendrijose, nors  reali nedidelių 1-2 arų  žemės plotų vertė yra keliskart  mažesnė).  Teigiamas šio klausimo sprendimas leistų baigti SB teritorijų formavimą, palengvintų administravimą ir  užtikrintų didesnę tvarką.

 

SIŪLYMAI:  rekomenduoti LRV apsvarstyti  galimybę  nustatyti  terminuotą  laiko tarpą  užbaigti  žemės lengvatinio  išsipirkimo  procedūras SB  teritorijose.

 

Tarpžinybinė darbo grupė, nustačiusi ir išnagrinėjusi SB aktualias problemas, apibendrinusi pasiūlymus dėl sodininkams aktualių problemų sprendimo būdų, nutaria:

 

  1. Pateikti LRS Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti darbo grupės narių siūlomą Lietuvos Respublikos SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą;
  2. Prašyti SB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti LRS pavasario sesijoje;
  3. Prašyti LRV:

3.1.  apsvarstyti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių SB teritorijose išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimo;

3.2. aptarti galimybes ateinančių  metų valstybės biudžeto programose numatyti dalinį  finasavimą savivaldybėms, kurios perimtų dalį SB esamų  kelių;

3.3. pavesti  atsakingoms institucijoms parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.

PRIDEDAMA:

  1. Šešių posėdžių protokolų kopijos (be priedų), 15 lapų,
  2. SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, 6 lapai.

 

 

 

 

 

Darbo grupės pirmininkas                                            Martynas Norbutas

 

 

Darbo grupės sekretorius Tomas Tukačiauskas

 

 PROJEKTAS

(po 17-12-07 posėdžio balsavimo ir bendro teksto koregavimo)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SODININKŲ BENDRIJŲ

ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas naujomis dalimis

  1. Bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra, naudojimas, remontas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas.
  2. Tiksliniai įnašai – sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai skirti numatytiems tikslams įgyvendinti.
  3. Kiti asmenys – asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie turi žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.
  4. Nario mokestis – visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta bendrijos veiklai užtikrinti.

 

2 straipsnis. 6 straipsnio 1, 3 ir 8 dalių pakeitimas ir papildymas

  1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų, savivaldybių lėšų ir valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva gali būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos eksploatuoti pagal esamą jų būklę savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių juostos bendrijų iniciatyva gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir atsižvelgdamos į  šiuos  prioritetus:
  • keliai (gatvės) kuriomis turi (yra priversti) naudotis ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);
  • keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei viena bendrija;
  • kiti mėgėjų sodų teritorijos keliai (gatvės).

Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės, taip pat žemės sklypai, skirti šiems keliams eksploatuoti, nekilnojamojo turto (žemės) mokesčiu neapmokestinami.

  1. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.
  2. Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkoma tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikdami pareigas specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

 

3 straipsnis. 7 straipsnio 4, 5 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas

  1. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir kitiems asmenims. pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas. Šį aprašą tvirtina visuotinis bendrijos narių susirinkimas.
  2. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, Kiti asmenys už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
  3. Sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

 

4 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies papildymas

  1. Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, taip pat kai sodo sklypas įkeičiamas bankams ar parduodamas per antstolius privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui, bankui, antstoliui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo, ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartis sutartį ar kitus sandorius susijusius su sodo sklypu.

 

5 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies 10 ir 15 punktų papildymas

  1. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

10) mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ar kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka.

15) dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo bendrijos nariams ir kitiems asmenims tvarka.

 

6 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6 punktų papildymai, 4 dalies pakeitimas

  1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

2) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, tvirtinti bendrijos pirmininko pareiginius nuostatus, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą;

4) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti revizijos komisiją bei jos pirmininką (revizorių) ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą (revizoriaus pareiginius nuostatus). Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

5) tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, nario mokestį bendrijos nariams ar įmokas kitiems asmenims, skirtas bendrijos administravimui bei su šia veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, tikslines įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės techninės (eksploatavimo), naudojimo, priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką, taip pat gali tvirtinti kitus mokesčius (stojamasis nario mokestis), kurie neprieštarauja šiam bei kitiems įstatymams;

6) vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansinę veiklą, bendro naudojimo objektų aprašą;

  1. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
  2. 4. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus.

 

7 straipsnis. 16 straipsnio 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalių pakeitimas ir papildymas

  1. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Joje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus.
  2. Bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį. Įgaliotam asmeniui Bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas. Bendrijos narių susirinkime kiekvienas bendrijos narys (įgaliotas asmuo) turi po vieną balsą nepriklausomai nuo valdomų žemės sklypų skaičiaus.
  3. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
  4. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens pagal šio straipsnio 7 ir 16 dalisdalį, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu.
  5. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.
  6. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.
  7. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių.
  8. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
  9. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
  10. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.
  11. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
  12. Vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotas asmuo, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja bendrijos nariui, kuris yra jam perleidęs savo balsavimo teisę ir pats nedalyvauja bendrijos narių susirinkime. Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos privalo pateikti sodininkų bendrijos valdymo organui. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama dėl valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.
  13. Visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

 

8 straipsnis. 17 straipsnio 3 ir 4 dalies papildymas

  1. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, o jei yra bendrijos pirmininkas – pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintus pirmininko pareiginius nuostatus. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas.
  2. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė1/2 dalyvaujančių valdybos narių. Jei bendrijos valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus atvejį, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai. Jei yra vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas, jis savo sprendimus įformina pirmininko potvarkiuose.

 

9 straipsnis. 18 straipsnio 2 dalies 2, 3, 7 punktų papildymas, 3 dalies papildymas

  1. Bendrijos valdymo organas:

2) įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui;

3) sudaro bendro naudojimo objektų aprašą, tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;

7) įstatų nustatyta tvarka teikia informaciją ir dokumentus bendrijos nariams ir kitiems asmenims reikalingą informaciją. Už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Išduoda pažymas sodininkams apie jų atsiskaitymą už prievoles bendrijai, kitas pažymas, kurių įstatymų nustatyta tvarka prašo valstybės ar savivaldybių institucijos;

  1. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių bei kitų asmenų pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą.

 

10 straipsnis. 19 straipsnio 2 dalies papildymas

  1. Revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas, o jei yra renkamas revizorius – jo pareiginiai nuostatai.

 

11 straipsnis. 21 straipsnio 3 dalies pakeitimas

  1. Bendrijos buveinėje turi būti asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai fiziniai ir juridiniai asmenys. Registravimo knygoje turi būti nurodyta sodininko fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, sodininko fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Su šia knyga susipažįstama įstatų nustatyta tvarka. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas asmuo, įsigijęs sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.

 

12 straipsnis. 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalies pakeitimas ir papildymas 6 dalimi

22 straipsnis. Bendrijos nario ir kitų asmenų teisės ir pareigos

  1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, Kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
  2. Bendrijos narys nariai, jų šeimos nariai, kiti asmenys jo ir šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.
  3. Bendrijos narys turi šias pareigas:

4) nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti nario mokestį, tikslines įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės techninės (eksploatavimo), naudojimo, priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, bei kitas narių susirinkimo nustatytas įmokas bendrijos nario mokestį;

  1. Kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį.
  2. Kiti asmenys turi teisę:

1) dalyvauti bendrijos narių susirinkime (be balsavimo teisės);

2) įstoti į bendriją;

3) gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jis privalo apmokėti pagal šį bei kitus įstatymus, ar kitus narių susirinkimo priimtus sprendimus, kurie susiję su bendros nuosavybės turtu ir (ar) jo valdomu žemės sklypu.

  1. Kiti asmenys turi pareigą:

1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo nutarimus, valdymo organo sprendimus;

2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Kiti asmenys, kurie negali patys atlikti šiame punkte nustatytų pareigų, privalo užtikrinti, kad tai padarytų įgalioti asmenys;

3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos administravimo išlaidas, taip pat tikslines išlaidas susijusias su bendrijos bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu bei kitas išlaidas, kurias jiems priklauso apmokėti pagal šį įstatymą ar kitus įstatymus;

4) tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai;

5) perleisdamas nuosavybės teise jiems priklausantį sodo sklypą, atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles.

 

14 straipsnis. 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pakeitimas

  1. Bendrijos pajamas sudaro:

1) bendrijos nario mokesčiai nario mokestis, bendrijos administravimo įmokos mokamos kitų asmenų bei kitos tikslinės įmokos, skirtos bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti;

2) infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų kiti teisėtai renkami mokesčiai (stojamasis nario mokestis) ir kita.

 

15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos.

1) Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2) Bendrijos su savivaldybėmis iki 2020 m. sausio 1 d. pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų inžinerinių statinių, kelių (gatvių) juostų  ir reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.