Pereiti prie turinio

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Teisėjai Rūtai Petkuvienei

(civilinės bylos Nr. e2-1322-803/2017)

Pareiškėjų:

(asmeniniai duomenys neskelbiami remiantis ES Duomenų apsaugos direktyva)

Pareiškimas

Dėl įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis

                                                                                        

2017-06-[   ]

Vilnius

 

  1. Mums, Sodininkų bendrijos „Žaluma“ (toliau – Žaluma arba Bendrija) nariams, tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai bei kai kuriems Bendrijos nariams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus įsakymų panaikinimo, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
  2. Mes Bendrijoje nuosavybės teise valdome žemės sklypus ir esame šios Bendrijos nariai (įrodymai pridedami).
  3. Bendrijos iš valstybės įsigytas 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypas (kadastrinis Nr.  4124/0607:783, unikalus Nr. 4400­4105­6733, esantis Brinkiškių km., Dūkštų sen., Vilniaus raj. projektinis Nr. 1G) (toliau – Sklypas) buvo nupirktas Bendrijos, kurios nariais esame, ir kurios teritorijoje turime žemės sklypus, interesais. Šis Žemės sklypas įsigytas bendriems Bendrijos narių poreikiams tenkinti, konkrečiai – narių rekreacijai. Kadangi Sklypas yra nupirktas mūsų, Bendrijos narių, interesams tenkinti, Sklypo įsigijimo sandorio ginčijamas tiesiogiai liečia mūsų teises ir teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių manome, kad nagrinėjamas ginčas tiesiogiai veikia mūsų teises ir interesus, todėl prašome mus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje (CPK 49 str.).
  4. Toliau nurodome svarbias aplinkybes ir argumentus, kurie patvirtina, kad Bendrijos nariai žinojo apie Sklypo įsigijimo iš valstybės aplinkybes; kad Sklypas iš tikrųjų buvo įsigytas Bendrijos rekreaciniams poreikiams, o ne privačių narių interesams tenkinti; kad visiems Bendrijos nariams viešai buvo suteiktos vienodos teisės įsigyti nedideles Sklypo dalis tam, kad Sklype galima būtų įvykdyti numatytus Bendrijos nariams svarbius projektus, susijusius su visų Bendrijos narių poreikių tenkinimu. Pabrėžiame, kad Sklypo įsigijimo sandorio pripažinimas negaliojančiu pažeis visų Bendrijos narių interesus, neteksime priėjimo prie Vilnojos ežero, todėl su ieškiniu nesutinkame.
  5. Su ieškiniu pateiktas 1989-11-30 Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas Nr. 007769 tvirtina, kad Bendrijai kolektyvinei sodininkystei buvo paskirtas 120,3 ha žemės sklypas. Nuo minimo žemės sklypo kolektyvinei sodininkystei suteikimo iki ginčo 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, Bendrija mokėjo/turėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Pasikeitus nuomos mokesčio tarifui, už 2009 metus Bendrijai Vilniaus rajono savivaldybės administracija priskaičiavo 48 907,01 Lt nuomos mokesčio ir 2 611,65 Lt delspinigių. Bendrija su 2010-07-21 prašymu Nr. 53 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės merę prašydami sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 metus nuo 48 904 Lt iki 2008 metų lygio, t. y. iki 2 507,40 Lt.
  6. Jau šiame rašte Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo pranešta, kad Bendrija kreipėsi su prašymu leisti vykdyti bendrijos sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
  7. Visgi Vilniaus apygardos teismas 2012-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1123-115/2012 už 2009 metus iš Bendrijos priteisė 48 904 Lt nesumokėto nuomos mokesčio suma bei 2 646,42 Lt delspinigių. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10704-541/2016, iš Bendrijos buvo priteista 36 617,74 Eur skola, 1 977,36 Eur delspinigių už 2010-2012 metais nesumokėtą mokestį už naudojimąsi valstybine žeme. Tai patvirtina, kad Bendrija iš surenkamo narių mokesčio neįstengdavo sumokėti nustatyto metinio valstybinės žemės nuomos mokesčio.
  8. Tai paskatino imtis veiksmų siekiant Bendrijai įsigyti iš valstybės bent jau dalį iš jai paskirto 120,3 ha valstybinės žemės sklypo savo nuosavybėn ir taip panaikinti labai sunkiai įvykdomą prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
  9. 2011-05-14 buvo sušauktas Bendrijos narių pakartotinis susirinkimas (žr. 2011-05-14 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas). Šiame susirinkime buvo spręsti ginčo Sklypo (1 G) įsigijimo Bendrijos poreikiams klausimai. Ginčo Sklypą planuota įsigyti Bendrijos narių rekreacijai, sutvarkant pakrantę, įrengiant paplūdimį. Tačiau pastebėtina, kad jau tada tarp Bendrijos narių (kurių yra beveik 700) kilo daug ginčų, diskusijų dėl Sklypo įsigijimo, o daugiausia – finansavimo klausimų. 2011-05-14 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad Bendrijos nariai prieštaravo sklypų įsigijimo finansavimui iš Bendrijos lėšų (6 darbotvarkės klausimas).
  10. 2013-05-12 pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolas tvirtina, kad Bendrijos pirmininkas pakartotinai iškėlė klausimą dėl bendro naudojimo žemės išpirkimo Bendrijos poreikiams (11 darbotvarkės klausimo 3 punktas). Pasiūlyta Bendrijos nariams, kurie piniginiais įnašais prisidės išperkant bendro naudojimo žemes, šias žemes nariams suteikti panaudos sutarties pagrindu ir tuo atveju, jei panaudos sutartis būtų nutraukta, grąžinti 10 kartų didesnę sumą nei padaryta investicija. Už tokį pasiūlymą nariai balsavo „Už“ – 58, „Prieš“ – 3, „Susilaikė“ – 9. Tačiau šis nutarimas iš esmės niekada nebuvo faktiškai įgyvendintas, nes su Bendrijos nariais nebuvo sudaryta nei viena panaudos sutartis, Bendrijos nariai jokių investicijų neatliko.
  11. Svarbu pažymėti tai, kad valstybės institucijos apie Bendrijos narių priimtus sprendimus, tikslus bei siekius, susijusius su Sklypo įsigijimu, gerai žinojo, nes Bendrijos įgalioti atstovai nuolat bendravo su valstybės institucijų atstovais, svarstė geriausius variantus, apie tokius svarstymus informuodavo Bendrijos narius susirinkimuose. Šiuos teiginius patvirtina pats ieškovas, kuris su ieškiniu pateikė 2016-11-17 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą Nr. 48SD-14.48.136E.). Su šiuo raštu Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus turėti dokumentai – 2011-05-14, 2013-05-12, 2015-08-03 sodininkų bendrijos „Žaluma“ susirinkimų protokolai. Taip pat, dar 2015-06-20 pakartotinis Bendrijos narių susirinkimo protokolas, kurio pagrindu Bendrija vėliau pardavė Sklypo dalis, tvirtina, kad Bendrijos laisva valia nariai nusprendė, jog Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams.
  12. Taigi, valstybės institucijos visą laiką žinojo tiek apie 2011-05-14 protokolą ir jame priimtus sprendimus, tiek ir apie 2013-05-12 protokolą, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl bendro naudojimo Sklypo išsipirkimo. Įvardyti protokolai pagrindžia, kad Bendrija ilgą laiką ketino bendriems poreikiams įsigyti žemės Sklypą, tačiau tam neturėjo pakankamai lėšų. Dėl šios priežasties finansavimas buvo svarstomas įvairiais variantais, tarp kurių Bendrijos narių investicijos, už kurias jie gautų žemę naudoti panaudos pagrindu.
  13. Ieškovo į bylą pateikti NŽT turėti Bendrijos protokolai patvirtina, kad atsakovui NŽT buvo žinoma, jog įsigijus Sklypą, jo atitinkamos dalys bus naudojamos ne Bendrijos statiniams/rekreacijai, o suteikiamos valdyti Bendrijos nariams, finansavusiems Sklypo įsigijimą. Todėl akivaizdu, kad NŽT žinojo apie Bendrijos planus panaudojant bendriems poreikiams įsigytą valstybinės žemės Sklypą. Atitinkamai ir Bendrijos nariai buvo visąlaik informuoti apie Sklypo įsigijimo iš valstybės procesą.
  14. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. To paties įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Kaip jau minėta, būtent tokią įstatymu garantuojamą teisę sodininkų Bendrija ir įgyvendino 2011-05-14 susirinkime priimtu minėtu 6.5 darbotvarkės klausimu sprendimu. Bendrijai 2011-05-14 susirinkime svarstant su teritorijų planavimu ir bendrojo naudojimo žeme susijusius klausimus, buvo įgyvendinta Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. įtvirtinta išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė – spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
  15. Aukščiau įvardytos aplinkybės patvirtina, kad nuo pat pirminių Bendrijos narių susirinkimų visoms valstybinės valdžios institucijoms, įskaitant NŽT, buvo žinomi tikrieji siekiai – įsigyti iš valstybės sodininkų bendrijos nuosavybėn bendrojo naudojimo žemę bendrojo naudojimo objektų sutvarkymui, naudojimui, įrengimui ir priežiūrai. Dėl šių priežasčių nėra suprantamas ieškinio argumentas, kad Bendrija apgavo valstybę nuslėpdama tikruosius valstybinės žemės įsigijimo tikslus.
  16. NŽT turint aukščiau įvardytą informaciją, kurios Bendrija niekada neslėpė, NŽT organizavo Sklypo formavimo ir kitas būtinas procedūras, ko pasėkoje Sklypas buvo suformuotas ir ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas Bendrijai.
  17. Dar daugiau, turėdama visus reikiamus duomenis apie Sklypo suformavimą ir pradėjus šio Sklypo išpirkimo iš valstybės procedūrą, Bendrija, vadovaudamasi jau minėto 2011-05-14 susirinkimo 6.3 išnagrinėto darbotvarkės klausimo priimtais sprendimais, su UAB „Ecoage“ 2016-01-26 sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. ECOA16-002-PP. Šia sutartimi rangovas UAB „Ecoage“ įsipareigojo parengti dalies Bendrijos teritorijos sutvarkymo projektą. Pagal šios sutarties Priedą Nr. 1, rangovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus: sklypo paruošimas ir želdinių sutvarkymas, reljefo formavimas, prieigų prie ežero užtikrinimas, užpelkėjusios pakrantės sutvarkymas, maudyklos vietos parinkimas, prieplauka, vaikų žaidimų aikštelė su įrengimų išdėstymu, sporto įrenginiai ir tinklinio aikštelė, numatyti automobilių stovėjimo vietas (apie 30 vnt.), suplanuoti elektromobilių pakrovimo vietą, įrengti poilsio zonas su pavėsinėmis (apie 3 vnt.), suoliukais (apie 8 vnt.) ir laužavietės (apie 3 vnt.). Taip pat buvo suplanuoti šie statiniai: pavėsinės (3 vnt.), prieplauka, statinys susirinkimams (1 aukšto salė su buitinėm patalpom, apie 200 kv. m.).
  18. Taigi, suformavus ginčo Sklypą, nedelsiant buvo pradėti dar 2011 m. aptarti ir įsipareigoti atlikti darbai sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje.
  19. Netrukus po 2016-01-26 Projektavimo darbų rangos sutarties sudarymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-02-05 sprendimu Nr. 48SK-377-(14.48.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1G, esančio Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Žaluma“ nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, buvo įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-4105-6733, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, 8,9356 ha ploto. Tai tik dar kartą patvirtina, kad NŽT visąlaik žinojo apie Bendrijos ketinimus, susijusius su įsigyjamu Sklypu.
  20. Taigi, Bendrijos ketinimai, susiję su Sklypu, buvo NŽT žinomi iki jo pardavimo ir buvo aiškūs – įsigyti Bendrijos poreikiams reikalingą Sklypą, finansuojant jį iš asmeninių Bendrijos narių, išreiškusių sutikimą investuoti, lėšų (kadangi dauguma Bendrijos narių atsisakė prisidėti prie Sklypo išpirkimo finansiškai). Kadangi Sklypas yra išties didelis (beveik 9 ha), mūsų įsitikinimu, Bendrijos poreikiai niekaip nenukenčia, suteikiant naudojimui mažą dalį Sklypo Bendrijos nariams, be kurių indėlio Sklypo išpirkimas būtų buvęs neįmanomas dėl prastos Bendrijos finansinės padėties. Iki Sklypo įsigijimo nebuvo nuspręstas „atlyginimo“ Bendrijos nariams, investavusiems į Sklypą, būdas: kaip minėta, buvo svarstytas Sklypo dalių panaudos sutarčių sudarymas, kol galiausiai nuspręsta Sklypo dalis (iki 10 arų) parduoti Bendrijos nariams, o už gautas lėšas atsiskaityti su valstybe.
  21. Būtina taip pat pažymėti, kad ieškinio teiginiai, jog Bendrija tyčia nuslėpė, kad ketina parduoti tuo metu dar siekiamą įsigyti sodininkų bendrijos žemės sklypą, yra visiškai neatitinkantys anksčiau paminėtų NŽT prie Žemės ūkio ministerijos vadovų patvirtintų individualių administracinių aktų turinio. Taip pat netgi viešojoje informacinėje erdvėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklapyje, buvo skelbta informacija apie tai, kad tuometė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė pavedė surengti patikrą Bendrijoje ir įvertinti, kaip yra naudojama bei tvarkoma valstybinė žemė. Patikrinimo veiksmai buvo atlikti dėl to, kad sodininkai skundėsi bendrijų pirmininkų savivale ir įtariamais nesąžiningais „bizniukais“, kai bendrijos lengvatinėmis sąlygomis įsigyja valstybinę žemę neva bendrijos reikmėms, o vėliau nusprendžia tuos sklypus parduoti arba juos įsigyja bendrijų pirmininkai. Kaip jau buvo minėta, net ir po tikrinimo veiksmų buvo priimtas minėtas 2016-01-12 įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos vėliau įsigyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Kitų neteisėtų veiksmų taip pat nebuvo nustatyta. Taigi ir šioje vietoje akivaizdu, kad jokios apgaulės prieš valstybės institucijas nebuvo naudota.
  22. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2015-08-02 buvo pateiktas ir tirtas vienos Bendrijos narės kreipimasis „Dėl galimo piktnaudžiavimo perkant valstybinę žemę Bendrijoje, esančioje Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus rajone, pasinaudojant teisės aktų netikslumais“. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2015-09-28 rašte Nr. 3IN-I-1629-1208 nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų Bendrijos veiksmuose siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip užtikrinant Bendrijos narių bendrųjų reikmių įgyvendinimą.
  23. Svarbu akcentuoti, kad minėtame Žemės ūkio ministerijos rašte buvo nurodyta, jog tolesnis Bendrijos įsigytos bendrojo naudojimo žemės naudojimas turi būti sprendžiamas Bendrijos narių susirinkimuose balsų dauguma priimant atitinkamus sprendimus. Tad būtent 2011-05-14 susirinkimo metu priimtiems sprendimams įgyvendinti ir buvo sudaryta 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kad Bendrija galėtų naudoti įsigytą žemės sklypą išimtinai tik Bendrijos bendrosioms reikmėms ir bendrijos narių poreikių tenkinimui.
  24. Pažymime, kad ieškinio teiginys, jog ginčo Sklypas nebuvo reikalingas naudoti pačiai Bendrijai, yra visiškai nepagrįstas. Pirma, jis paneigiamas pateikta 2016-01-26 su UAB „Ecoage“ pasirašyta Projektavimo darbų rangos sutartimi Nr. ECOA16-002-PP.
  25. Antra, šiuo metu patekimas į ginčo Sklypą yra laisvas, matomi faktiškai naudojami bendrieji takai, žemė apaugusi krūmynais, šalia vandens auga storesni medžiai. Matomas išvalytas pakrantės ruožas, iškirsti krūmai sudėti į krūvas, įrengtas lieptelis į vandens telkinį, prie kurio patekimas nėra apribotas. Likusioje ginčo Sklypo dalyje matyti augantys krūmai, medžiai, išvirtę medžiai, sklypo dalis natūraliai apžėlusi augmenija, matyti kyšanti sena žolė. Sklype nevyksta jokios statybos, jokia kita ūkinė veikla. Taigi nuo Sklypo dalių pardavimo momento Sklype pirkėjai neįvykdė jokių pakeitimų.
  26. Tai, kad dalis Sklypo parduota atskiriems fiziniams asmenims, manome, nepažeidžia nei teisės aktų, nei Bendrijos narių interesų.
  27. Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Bendrijos įstatų 34.15 punkte taip pat numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti Bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
  28. Jau aukščiau minėtame 2015-06-20 pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai nusprendė, kad Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams.
  29. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 18 str. 1 d. bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas.
  30. Taigi, 2015-06-20 pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime nariai nusprendė, kad Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams, todėl Bendrijos valdyba 2016-05-17 Protokolu Nr. 33 nusprendė parduoti Sklypo (1 G) konkrečias dalis.
  31. Dar kartą paminėtina Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. nustatyta išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė spręsti bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Bendrijai įsigijus ginčo Sklypą 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir žemės sklypo nuosavybės teisei perėjus Bendrijai, nuo šio momento visiems su šiuo Sklypu susijusiems veiksmams taikytinos tik Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Būtent jomis vadovaujantis ir buvo priimtas jau minėtas 2016-05-17 protokolas Nr. 33, pagal kurio 2 darbotvarkės klausimą sodininkų bendrijos nariai pritarė išperkamų iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypų perprojektavimui į atskirus sklypelius. Taigi, Bendrija po 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vadovavosi tik jai suteikta teise laisvai ir iš esmės spręsti bendrojo naudojimo turto (konkrečių bendrojo naudojimo sodininkų bendrijai priklausančio žemės sklypo dalių) pardavimo klausimus. Išimtinai vadovaujantis šia įstatymo suteikta teise ir buvo sudarytos ieškovo prašomos pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartys.
  32. Apie tai, kad Bendrijos nariai galės įsigyti dalis Sklypo jiems buvo žinoma dėl to, kad dar 2015-06-20 Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta „parduoti bendrijai priklausančius žemės sklypus ar jų dalis žemiau nustatytomis sąlygomis:
  • Bendrijai priklausantys žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduotos už ne mažesnę kaip 70 EUR kainą už 1 arą (į kainą įskaičiuota žemės nuomos skolos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur);
  • Bendrijai priklausantys žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduodami tik bendrijos nariams (jų sutuoktiniams);
  • Vienam bendrijos nariui (kartu su sutuoktiniu) gali būti parduota ne daugiau kaip 10 arų bendrijai priklausančios žemės, atskiru bendrijos valdybos sprendimu vienam bendrijos nariui (kartu su sutuoktiniu) gali būti parduodama daugiau nei 10 arų bendrijai priklausančios žemės;
  • Jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka“.
  1. Kai Bendrijos nuosavybėn perėjo ginčo Sklypas, pagal 2016-05-03 matininko Andrej Zubov parengtą Žemės sklypo planą M:1000 norą išreiškusiems Bendrijos nariams buvo parduota ne didesnė nei 10 arų žemės sklypo dalis. Nariams buvo parduotos tik idealiosios žemės sklypo dalys, nustatant naudojimosi jomis tvarką. Nariams nebuvo parduoti atidalinti, pilnai suformuoti kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, žemės sklypai. Todėl visi Bendrijos nariai, įsigiję Sklypo dalis, ir toliau šias įsigytas žemės sklypo dalis su kitais sodininkų Bendrijos nariais bendrai naudoja kaip bendraturčiai.
  2. Dar daugiau, apie Bendrijos narių sutikimą su Bendrijos veiksmais po Sklypo įsigijimo patvirtina pridedamas 2017-04-08 Bendrijos pakartotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame Bendrijos nariai pritarė visiems 2016 m. valdybos atliktiems darbams, patvirtino rekreacijos projektą, finansinę ataskaitą. Pažymėtina, kad šio susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu svarstyta: poilsio zonų, bendro naudojimo objektų įrengimo projektų aptarimas, jų vystymo perspektyvos. Nariams pristatytas paežerės poilsio zonos projektas sklype 1G, pasisakyta dėl bendro naudojimo objektų ir poilsio zonų įrengimo visose bendro naudojimo teritorijose, dalyje įrengti bendro naudojimo objektai, visuose sklypuose galima įrengti poilsio zonas, bet iniciatyvas turėtų reikšti patys sodininkai. Dėl projektų finansavimo įkūrus kaimo bendruomenę galima būtų kreiptis į struktūrinius fondus. Bendrijos nariai pritarė paežerės poilsio zonos projektui bei kitiems sprendiniams bendro naudojimo žemės sklypuose (pridedama).
  3. Taip pat minėtame susirinkime Bendrijos nariai pritarė/patvirtinto Bendrijos valdybos veiklą už 2016 m. (4-tasis darbotvarkės klausimas). Valdybos ataskaita byloja, kad buvo atskirai aptartos ginčo Sklypo plėtros/tvarkymo galimybės, perspektyvos ir tolimesni planai, pažymėta, kad šiuo metu darbus trukdo vykstantis ginčas.
  4. Šie Bendrijos narių sprendimai tvirtina, kad Sklypas yra naudojamas Bendrijos narių interesams, toliau planuojama jo plėtra, pritaikymas bendriems narių poreikiams (rekreacijai).
  5. Taigi, aukščiau išdėstyti teiginiai patvirtina, kad Bendrija Sklypą iš valstybės įsigijo skaidriai, laikantis teisės aktų reikalavimų, NŽT apie Bendrijos planus, susijusius su Sklypu, žinojo visą laiką dar iki Sklypo išpirkimo, Bendrijos nariai taip pat visi vienodomis sąlygomis galėjo išpirkti Sklypo dalis, todėl Sklypo dalių pardavimas atskiriems nariams ne tik nepažeidė Bendrijos narių interesų, netgi priešingai – juos pilnai atitiko, nes Bendrija iš narių įnašų nesurenka pakankami pinigų, kad patenkintų Bendrijos narių poreikius. Manome, kad Sklypo įsigijimo sandorio nuginčijimas pažeis visų Bendrijos narių interesus, nes ginčo Sklypas yra labai reikalingas Bendrijos poreikiams (rekreacijai) tenkinti. Pažymėtina, kad nuginčijus Sklypo įsigijimo sutartį, šis jau suformuotas Sklypas (beje, vien tik Bendrijos narių iniciatyva ir lėšomis) galės būti parduodamas kitiems asmenims. Kyla klausimas, kas ir kokiu būdu šį Sklypą galės įsigyti, kadangi jis yra Bendrijos teritorijoje, jo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Nesuvokiama, kaip tokiu atveju bus užtikrintas ieškovo neva ginamas viešasis interesas, kai Bendrijos teritorijoje ir toliau nebus galima jokia rekreacinių ir bendrojo naudojimo objektų statyba, kadangi žemės sklypas vėl priklausys valstybei.

Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, prašome teismo:

  • Įtraukti asmenis: (asmeniniai duomenys neskelbiami remiantis ES Duomenų apsaugos direktyva) trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-1322-803/2017 atsakovų pusėje.
  • Atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį visiškai.

 

Priedai:

  1. NTR išrašų kopijos;
  2. 2017-04-08 Bendrijos pakartotinio narių susirinkimo protokolo išrašas su patvirtinta valdybos veiklos ataskaitos kopija.

 

Pareiškėjai: (asmeniniai duomenys neskelbiami remiantis ES Duomenų apsaugos direktyva)

 

Gerbiami sodininkai,

 

Kaip žinote, Bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2017-04-08 d. buvo pristatytas poilsio zonos palei Vilnojos ežerą įrengimo projektas. Tokia galimybė atsirado, kai didelių pastangų dėka buvo išpirktas bendro naudojimo žemės sklypas 1 G, kurį sudaro miškas-4 ha., 2 ha.-želdiniai, 0.4 ha.- pelkės ir rekreacinio sklypo plotas - 2 ha. Šiame sklype negalimos statybos, išskyrus pagal projektą pateikiamus statinius skirtus rekreacinėms bendrijos narių reikmėms.

Šiuo metu vyksta intensyvios finansavimo galimybių paieškos. Tolesnius darbus sunkina jau kuris laikas vykstantis teisminis procesas ir skleidžiama nepagrįsta ir melaginga informacija apie šio sklypo panaudojimą. Gyvenantys šalia ežero sodininkai, galimai turėdami savų motyvų, deklaruodami visuomenės poreikių svarbą, siekia, kad šio sklypo įsigijimas iš valstybės būtų pripažintas neteisėtu ir minėtas sklypas grįžtų į valstybinės žemės fondą. Tokia yra teisminio ieškinio esmė.

Interpretacijos ar svarstymai, jog panaikinus visą 1 G sklypo įsigijimą iš valstybės, jis ir toliau automatiškai galėtų likti sodų bendrijos žinioje yra nerealu ir utopiška.

Žemiau, pateikiama  poilsio zonos palei Vilnojos ežerą SB „Žaluma“ įrengimo projekto dalis. Tikimės, jog pasibaigus teisminiams procesams 1 G sklypas liks bendrijos nuosavybė ir bus galima tęsti tuos projektinius darbus, kuriems pritarė sb „Žaluma“ bendrijos nariai.

 

    SODININKŲ BENDRIJA „ŽALUMA“

 Kodas 191518644, buveinė: Algirdo g. 11/A, Vivulskio g. 9-1, LT-03219,  Vilnius, tel. (8 - 5) 265 2693, mob. tel. 8 652 68833

 

Erdvinių duomenų skyriaus vadovei

 

                             PRAŠYMAS

                               2017-05-05

 

Prašau įvertinti ar galima nusausinti vandeningą, pelkėtą sklypą 1E, kuris randasi s/b „ Žaluma“ (Dūkštų sen-ja, Brinkiškių km.), Žalumos 1-oje g. Tokia įdėja buvo iškelta teisminio proceso metu, atsakovams teigiant, kad per šios pelkės vidurį galima nutiesti kelią.

Pelkės taško koordinatės: x-607414.53, y-570197.47.

 

 

Valdybos pirmininkas                                Jonas Narkevičius

 

 

 

 

 

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Vilniaus susivienijimo „Sodai“
l. e. p. pirmininkui Romasiui Vaitekūnui

Į 2017-01
2017-01-12 Nr. 9.4- (9.21E)
Nr. 3

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų paklausimą dėl gatvių užtvarų sodininkų bendrijų teritorijose.
Informuojame, kad reikalavimai keliams, skirtiems gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie statinių ir gaisro gesinimo šaltinių nustatyti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338. Šio teisės akto 148.10 punkte nurodyta, kad <aikštelės ir keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti turi būti visada laisvi>. Vadovaujantis departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 15 punkto nuostatomis <privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi>, o šių taisyklių 17 punkte nurodyta, kad <automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai turi turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu.>
Reikalavimų neautomatinių užtvarų įrengimui ar jų konstrukcijai gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Vertinant galiojantį teisinį reguliavimą ir turimą incidentų likvidavimo patirtį, Jūsų paklausime minimų sodininkų bendrijų keliuose, skirtuose gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie statinių ir gaisro gesinimo šaltinių, departamento nuomone, galėtų būti įrengiamos tik tokių konstrukcijų užtvaros, kurias į incidento vietą vykstantys ugniagesiai gelbėtojai su turima įranga galėtų lengvai atidaryti arba pašalinti su minimaliomis laiko sąnaudomis.

Direktoriaus pavaduotojas Jūris Targonskas

Kęstutis Skrickis, tel. (8 5) 271 6883, el. p. kestutis.skrickis@vpgt.lt

Atsiliepimas į Aplinkos ministerijos pateiktą projektą

 

Nesuprantami prieštaravimai:

  1. 6 straipsnio 1-oje dalyje akcentuojama, kad kadastrinius matavimus ir įregistravimą Registre vykdo savivaldybė, o 2 straipsnio 1-oje dalyje – visa tai atlieka bendrijos;
  2. Pagal 6 straipsnio 2-os dalies sąlygų reikalavimus sodininkų bendrijoje „Žaluma“ galbūt atitiktų tik dvi gatvės – Žalumos 1-oji (1,5 km ilgio ir 1,5 ha ploto) ir Brinkiškių g. (0,9 km ilgio ir 0,65 ha ploto). Šiomis gatvėmis naudojasi nemažai bendrijų ir vietinių gyventojų.

Aš pasilieku prie ankstesnio savo pasiūlymo, kad savivaldybės privalėtų nedelsiant savo žinion perimti pagrindines gatves ir tik po to, jeigu to reikia, organizuoti kadastrinius matavimus ir  įregistravimą Registre (šiuo metu Vilniaus rajone visi keliai kadastriškai nematuoti , tačiau pagal išgales jie sėkmingai prižiūrimi).

Savivaldybės galėtų bent minimaliai pagelbėti sodininkams, t.y. laiku pagreideruoti priskirtas gatves, užpilti susiformavusias duobes, nušienauti kelkraščius, žiemos metu nuvalyti sniegą. Lėšų darbų atlikimui galėtų numatyti iš kelių priežiūros fondo.

Pagal Aplinkos ministeriją siūlomą schemą iki 2020 m. kažin ar bus atlikti tik kadastriniai matavimai ir įregistruoti Registre. Nepamirškime, kad sodų bendrijose visa tai turi būti apsvarstyta visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Bendrijos vargu ar turės lėšų matavimams, be to, ar galima investuoti, jeigu neesi tikras, ar tai duos naudą ir ar patirtos išlaidos bus grąžintos (juk nėra minimalių garantijų, kad savivaldybės savo žinion priimtų bendrijų kelius). Naujų kelių priežiūrai, o ypač įrengimui, savivaldybės ir dabar neturi lėšų, o po 2020 metų be Europos investicijų bus visiškas šnipštas.

Išvada viena – Aplinkos ministerijos parengtas projektas, mano manymu, daugumoje skirtas ne tam, kad iš esmės pakeistų sodininkų bendrijose tragiškai blogą kelių būklę, o tam, kad palaidotų bet kokias optimistines viltis pasikeitimams į gera.

Labai grėsmingas Ministerijos planas vėl sugražinti nuomos mokestį už bendro naudojimo žemę. Mūsų bendrijai į metus susidarytų mažiausai 15000 Eurų. Tokiam planui mes nepritariame, jis mus sužlugdytų galutinai.

 

Valdybos pirmininkas                                          Jonas Narkevičius

2016-02-09 Lietuvos Respublikos Seime vykusiame tarpinstituciniame pasitarime buvo nagrinėjamos sodininkų bendrijose esančios problemos susijusios su žemėtvarkos ir kitomis tarnybomis.

Šiame pasitarime dalyvavau ir aš, kaip Vilniaus susivienijimo „Sodai” (vienijančio 350 bendrijų) atstovas ir vienos didžiausių Vilniaus rajone sodininkų bendrijos „Žaluma” pirmininkas.

Noriu trumpai pakomentuoti kai kurias pasitarime nagrinėtas problemas ir jų sprendimo būdus.

Kauno susivienijimo „Sodai” pirmininkas R. Šeštakauskas daug kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos. Jis pareiškė rimtų priekaištų Nekilnojamojo turto kadastrui ir Registrui, kadangi neįregistruoti suformuotų bendrijų teritorijų generaliniai planai. Jo požiūriu, taip pat netinkamai dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) padaliniai. Jo nuomone, dėl jų nekokybiško darbo dauguma bendrijų nespėjo parengti pertvarkymo projektų ir negalės nominalia kaina išsipirkti bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų, kadangi nuo 2016-05-01 valstybei priklausanti žemė bus parduodama rinkos kaina. Matininkų asociacijos atstovai žėrė panašius kaltinimus. Visi kaltinimai buvo retorinio, apibendrinančio pobūdžio, nepateikiant nei vieno konkretaus pavyzdžio, į kuriuos galėtų atsakyti pasitarime dalyvaujantys atsakingų tarnybų atstovai.

Mano nuomone, neteisinga teigti, kad daugelis problemų atliekant žemėtvarkinius darbus kyla dėl to, kad neįregistruoti gen. planai. Įsteigtų ir suformuotų sodininkų bendrijų generaliniai planai Registre nebuvo ir nebus registruojami dėl paprastos priežasties – neįmanoma įregistruoti plano, schemos be tiksliųjų matavimų duomenų, kurie atsiranda tik atlikus kadastrinius matavimus. Bendrijos iš esmės neturi problemų. Seniausiai Registre yra visi duomenys apie egzistuojančias sodininkų bendrijas. Registre pagal gen planus į atskirą duomenų sluoksnį buvo įkelti gen plane esantys sodų paskirties sklypai, bendro naudojimo žemės sklypai bei keliai. Tie duomenys yra preliminarūs, tačiau naudingi matininkams, padeda išvengti grubių klaidų – atlikus kadastrinius matavimus ir įregistravus Registre, jie tampa nenuginčijamais (užginčyti gali tik teismas).Patys generaliniai planai paprastai turėtų būti savivaldybėse ir NŽT skyriuose, o jeigu ten nėra reikia ieškoti archivuose.

Sodininkų bendrijų pozicijų sustiprinimui Žemės ūkio ministerija parengė aplinkinių ribų įregistravimo Registre tvarką ir LRV 2015-12-12 nutarimu buvo patvirtinta, o 2014-12-11 buvo pakeisti kai kurie Sodininkų bendrijų įstatymo straipsniai. Šių teisės aktų rengime, diskusijose aktyviai dalyvavo Vilniaus susivienijimas „Sodai”.

Įregistravus aplinkinę ribą, bendrijos tikėtina užsitikrins savo teritorijų neliečiamumą, nebeliks vietos ginčams su kaimyninių žemės sklypų savininkais. Registras privalės pažymėti visus žemės sklypus, esančius bendrijos viduje. Sklypo nuosavybės pažymėjime bus atžyma, kokiai bendrijai priklauso. Iki šiol buvo nurodoma tiktai vietovės adresas.

Nepritariu pareikštiems kaltinimams NŽT, kadangi tiesiogiai susidūriau sprendžiant aktualius ir svabius savo bendrijos klausimus ir galėčiau teigti priešingai.

Rengiant bendrijos didžiausios apimties (120 ha bendras plotas, 13 ha užima keliai ir15 km. ilgio) pertvarkymo projektą Vilniaus rajone, įvairius klausimus teko derinti su NŽT Vilniaus raj. skyriumi, Vilniaus raj. savivaldybe, centrine NŽT.

Dėl tam tikrų nesėkmių pertvarkymo projektą forsavome 2013 metais. Laiko buvo likę nedaug – nuo 2014 m. sausio 1 d. keitėsi įsiterpusių sklypelių išpirkimo kaina. Sėkmė priklausė ne tik nuo projekto vykdytojo, bet ir nuo minėtų tarnybų darbo. Visos tarnybos geranoriškai ir kvalifikuotai suteikdavo reikalingą pagalbą.

Centrinė NŽT Žemėtvarkos skyriaus vadovybė operatyviai spręsdavo iškylančias problemas, išaiškindavo nestandartinius klausimus, teisės aktų neaiškumus ar dviprasmybes, patardavo Vilniaus raj. skyriui.

Vilniaus raj. savivaldybės architektūros skyrius per porą savaičių išnagrinėjo ir suderino projekto sprendinius, o direkcija patvirtino.

Centrinė NŽT per trumpą laiką projektą visumoje įvertino teigiamai, o 2013 m. spalio 30 d. NŽT Vilniaus raj.skyrius priėmė projektą patvirtinantį įsakymą. Patvirtino suprojektuotus 144 įsiterpusius sklypus ir 60 bendro naudojimo žemės sklypų.

Per likusius 2 mėnesius dėka tobulai organizuoto, kvalifikuoto ir geranoriško NŽT Vilniaus raj. darbuotojų darbo apie 100 sodininkų suspėjo iki 2014 m. sausio 1 d. už nominalią kainą išsipirkti įsiterpusius sklypelius.

Toks pat NŽT Vilniaus raj. skyriaus požiūris ir dėl bendro naudojimo žemės sklypų išsipirkimo. Skyriuje pateiktos bylos išnagrinėjamos operatyviai ir kvalifikuotai, per ne ilgesnį kaip 10 d. terminą.

Ne visada ir mes būname  patenkinti NŽT darbuotojų požiūriu į kai kuriuos sprendinius, bet jie vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kuriuos reikėtų keisti, nes per 30-40 metų sodininkų bendrijose įvyko negrįžtamų pasikeitimų.

Mano nuomone, visi kurie stengėsi, galėjo laiku susitvarkyti visus bendrijų žemėtvarkinius darbus ir projektus, tam užteko galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pasitarime taip pat buvo nagrinėtos kelių projektavimo ir pridavimo savivaldybėms problemos. Aš manau, kad iš didelių užmojų mažai tikėtina teigiamų rezultatų. Reikia milžiniškų lėšų (o jų kol kas nėra),kad savivaldybės galėtų tvarkyti visų bedrijų kelius,

Gal mums reikėtų pradėti nuo kuklesnių užmojų. Bendrijoms būtų didelė parama, jei savivaldybės artimiausiu laiku būtų įpareigotos prižiūrėti nors pagrindines gatves, vasaros metu jas pragreideruotų, dideles duobes užpiltų žvyru ar skalda, nušienautų kelkraščius, žiemos metu pastumdytų sniegą. Pvz. s/b Žaluma prašytų prižiūrėti tiktai 6 gatves iš 31-os.

Tokiems darbams nereikia ruošti projektų, pakaktų raštu nurodyti kokrečias gatves, kurios puikiai matomos duomenų bazėje.

Iki šiol Vilniaus raj. nė vienas kelias nėra įregistruotas Registre, tačiau savivaldybė žino kokius kelius  ir kaip jiems juos reikia prižiūrėti.

Atsižvelgiant į pastebėjimus, manyčiau, kad dar būtų per anksti inicijuoti galiojančių teisės aktų pakeitimus, reikėtų dar daug ką nagrinėti ir aiškintis.